Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį ir 181³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2014 m. spalio 11 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo koridoriuje konfliktavo su kaimynais L. U. ir A. M., plūdosi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje bei papurškė dujų, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat E. L. netinkamai elgėsi ir papurškė dujų kaimynės I. M. mažamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, dėl ko jis labai išsigando bei dujų pateko ir jam. Tuo E. L. demonstravo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu bei pažeidė vaiko teises, numatytas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 16, 43 str., garantuojančias vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, nuo psichinio smurto demonstravimo, teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei teisę į poilsį ir laisvalaikį.

E. L. pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje, o dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181³ str. 1 d. savo kaltę pripažino iš dalies. Teisme jis paaiškino, kad apie 12 val. pas jį buvo atvažiavęs draugas D. V.. Namie buvo V. L. ir jo vaikas K.. Kažkas pabeldė į duris, ten buvo kaimynas A. M.. Seniai ant jo jau parašytas pareiškimas. Jo vaikas buvo jam pačiam ant rankų. Perdavė vaiką žmonai ir gynėsi nuo A. M., nupurškė jį dujomis. Po to jų vaikas išėjo į koridorių. Jie bendravo koridoriuje. Su A. M. konfliktas vyko, su jo žmona – nekonfliktavo. Necenzūrinius žodžius vartojo. Kai kalbėjo necenzūriniais žodžiais, lygtais koridoriuje buvo jo žmona su vaiku. Kadangi jį daužė, purškė dujų. Vaikui nepurškė. Kai plūdosi, nežino, ar vaikas galėjo girdėti. Jo vaikui yra 1 metai ir 1 mėnuo. T. M. koridoriuje nebuvo. Jis nebuvo priėjęs iki kaimynės durų. Kai išėjo į koridorių kaimynė, išėjo ir jos vaikas. Ji įsileido A. M.. Nežino, ar vaikas išsigando, gal turėjo išsigąsti. Negali pasakyti, ar vaikas gavo dujų. Kai papurškė, vaiko koridoriuje nebuvo. Po to, koridoriaus gale išėjo kaimynė su vaiku. Buvo 10-15 metrų atstumas. Blogai vertina savo elgesį. Ten nuolat vyksta konfliktai su A. M..

Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad E. L. pažįstamas, nuomojo jam savo butą. Po to išsikėlė į kitą butą, liko kaimynais. Pyksta ant jo, nebendrauja. Iki įvykio nebuvo susipykę. Su sūnumi buvo namie, apie 11 val. išgirdo laiptinėje triukšmą, spardė kaimynės duris šalia jos durų. Vaikas verkė. Jos duris spardė V. L.. Pasakė, kad iškvies policiją. V. L. atidarė jos duris, E. L. buvo su vaiku ant rankų, laiptinėje stovėjo dar keli vyrai. Paprašė pasitraukti, tai ją išvadino visokiais žodžiais. E. L. purškė dujas, kurios pateko jos vaikui į akis. Viską matė jos sūnus. Dujas purškė laiptinėje, bet buvo atidarytos buto durys, V. L. jas laikė, neleido uždaryti ir dujos papuolė jos vaikui. Jis pradėjo kosėti, dusti, tinti akytės. Ligoninėje praplovė akytes, burnytę, davė vaistų nuo alergijos. Ji buvo blaivi. E. L. nebuvo blaivus, nes buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, sklido alkoholio kvapas. Kai atvyko policija, E. L. nebuvo. Jos vaikas išsigando, jam buvo trys metukai. Ir dabar dar bijo vyrų, policijos.

Liudytoja L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. L., jis yra kaimynas, santykiai normalūs, kuomet jis blaivus. Nukentėjusiąją pažįsta, artima kaimynė, santykiai geri. Nepamena dienos, buvo spalio mėn., ji su draugu buvo išvykusi, gavo skambutį, negalėjo atsiliepti, tai gavo žinutę. Draugas perskaitė, kad I. prašė perskambinti. Ji pasakė, kad durys spardomos, prašė grįžti. Grįždami paskambino policijai, bet jie grįžo pirmi. Bendro naudojimo virtuvėje buvo E. L., V. L. ir dar trys vyrai. V. L. negražiai pavadino jos draugą. Visi gąsdindami pradėjo judėti link jų, užspietė koridoriaus gale. Vyko žodinis konfliktas. Ji laikė vieną asmenį. I. atidarė duris, šalia buvo vaikas. Ji šaukė, kad eitų nuo jos durų, nes kvies policiją. E. L. laikė ant rankų vaiką. V. L. lakstė keikdamasi. Pajuto dujų kvapą. I. vaikas pradėjo verkti. E. L. vaikas užsiklykė. Jos draugas įbėgo į I. butą ir užsirakino. 3 draugai dingo. V. L. dar kažką šaukė. E. L. su vaiku dingo. Ji rakino savo duris, kai E. L. išlėkė be vaiko, daužė I. duris, gąsdino, pradėjo ją mušti. Įlėkė į namus, užsirakino. Policija sutiko beišeinančius tris draugus. E. L. nebuvo blaivus, virtuvėje buvo nugertas butelis. V. L. buvo girta. Gal E. L. buvo ko nors vartojęs, jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, viską girdėjo I. vaikas. I. vaikas išsigando, bandė jį kalbinti, bet nereagavo. Vakare girdėjo jį smarkiai verkiant, šaukiant, bijojo eiti namo. E. L. elgesys buvo netinkamas.

Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad E. L. yra jos vyras, nukentėjusioji yra kaimynė, santykiai normalūs, nėra susipykę. Spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) name buvo konfliktas. Jie buvo namie. Kaimynas pabeldė į duris, A. M. puolė jos vyrą. E. L. pradarė duris, ant rankų laikė vaiką, o kaimynas puolė ant jo. Ji paėmė vaiką ir išėjo į namus. E. L. susiginčijo su kaimynu, po to parėjo namo ir jie išvažiavo. Durys buvo truputį atidarytos. Yra tikra, kad necenzūrinių žodžių jos vyras nevartojo. Nežino, ar buvo purškiamos dujos. Konfliktas vyko prie jų durų, konfliktas nepersikėlė toliau. Buvo tik jos vaikas, daugiau vaikų nebuvo. I. M. vėliau išlindo iš namų, pradėjo rėkauti. Ji išlindo viena, tai girdėjo. I. M. vaiko koridoriuje nebuvo. Jos vyras buvo blaivus. Jei vaikas būtų viską stebėjęs, elgesys nebūtų tinkamas, tačiau ką daryti, jei puola. Į policiją neskambino, nes išvyko. Naktį kaimynas jiems išdaužė duris. Buvo blaivi. Pareigūnų nematė, nes išvyko. Konfliktas vyko apie pietus. Tą pačią naktį durys buvo išdaužytos, tik dar pareiškimo neparašė. E. L. nebuvo išgėręs.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įėjo į laiptinę, buvo asmenys, jautėsi dujų kvapas. Atėjo namo gyventojai, moteris ir vyras. Sakė, kad kaimynas bandė veržtis į kambarį, papurškė dujų. Atvyko medikai, jie nuėjo į butą suteikti pagalbos nepilnamečiui, kurį medikai išsivežė. Nesigilino, kas nutiko vaikui. Tie asmenys teigė, kad nepurškė dujų, o asmuo, kuris purškė – pabėgo. Nepamena, ar asmuo, kuris purškė, buvo nustatytas. Su E. L. nebendravo, jo nematė. Iškvietimas buvo dėl to, kad jaunuoliai bando patekti į butą, purškė dujų. Nepamena kada atvyko. Daugiau mažamečių vaikų nepamena. Asmenys buvo išgėrę, bet blaivumo netikrino. Paaiškinimus davusių asmenų blaivumą tikrino, jie buvo blaivūs. Paaiškinimą ėmė iš moters.

Motyvuojamoji dalis

E. L. kaltė be liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, I. M. pareiškimu ir paaiškinimu, L. U. pareiškimu ir paaiškinimu, V. L. paaiškinimu, pažyma apie galiojančias nuobaudas, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį užtraukia administracinę atsakomybę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Taigi atsižvelgiant į tai, kad į bendro naudojimo koridorių bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys, be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad E. L. koridoriuje vartojant necenzūrinius žodžius, purškiant dujas, pašalinių asmenų jau buvo, todėl jo neteisėti veiksmai atitinka ATPK 174 str. požymius.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole E. L. buvo nurodytas vaiko teises apibrėžiančio Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 16 ir 43 straipsnių pažeidimai, kurie garantuoja: vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius ir kurie įpareigoja asmenis saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, bei kuriuose nurodyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taip pat pažymėtina, jog šio įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kokių nuostatų ir principų turi laikytis tėvai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų paminėta ir nuostata, kad vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis. Iš šių nuostatų išplaukia visų asmenų pareiga apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei užtikrinti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką. Nors E. L. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau iš jo duotų paaiškinimų matyti, jog jis savo kaltę iš dalies pripažįsta. Be to, matyti, jog E. L. nėra nuoseklus, aiškindamas įvykio aplinkybes. Teisme jis teigė, kad T. M. koridoriuje nebuvo, jis nebuvo priėjęs iki kaimynės durų, taip pat nurodė, jog kai išėjo į koridorių kaimynė, išėjo ir jos vaikas. Taip pat nurodė, kad nežino, ar vaikas išsigando, gal turėjo išsigąsti, negalėjo pasakyti, ar vaikas gavo dujų.

Teismas tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, kitus paaiškinimus atmesdamas, vertindamas juos kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir atriboti save nuo įvykio. Pažymėtina, jog E. L. kaltė be jo paties parodymų įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad būdama su sūnumi namie išgirdo laiptinėje triukšmą, šalia jos durų spardė kaimynės duris, vaikas verkė, jos duris spardė V. L., I. M. paprašius pasitraukti, ji buvo išvadinta visokiais žodžiais, E. L. dujas purškė laiptinėje, o kadangi buvo atidarytos buto durys, o V. L. jas laikė ir neleido uždaryti, dujos papuolė ir jos vaikui, dėl ko šis pradėjo kosėti, dusti, tinti akytės, buvo išvežtas į ligoninę. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad jos vaikas matė visą įvykį, todėl labai išsigando. Liudytoja L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jai su draugu grįžus namo, bendro naudojimo koridoriuje buvo E. L., V. L. ir dar trys vyrai, I. M. atidarius duris, šalia buvo jos vaikas, pajuto dujų kvapą, I. M. vaikas pradėjo verkti. Ši liudytoja taip pat patvirtino, jog E. L. plūdosi necenzūriniais žodžiais, o viską girdėjo I. M. vaikas, kuris išsigando, jai pabandžius jį kalbinti, vaikas nereagavo, vakare girdėjo jį smarkiai verkiant, šaukiant, bijant eiti namo. Liudytoja I. G. taip pat nurodė, kad įėjus į laiptinę, jautėsi dujų kvapas, taip pat patvirtino, kad buvo atvykę medikai, kurie išsivežė vaiką. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką, be to, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti E. L. administracinių teisės pažeidimų padarymu. Be to, šie nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka ir kitas bylos aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybę, kad I. M. sūnus T. M. buvo įvykio vietoje, kai E. L. papurškė dujų, patvirtina tai, jog į įvykio vietą buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Tokias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusioji I. M., liudytoja L. U. bei į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė I. G., kuri buvo apklausta liudytoja teisme. Pastaroji teismui teigė, kad atvyko medikai, jie nuėjo į butą suteikti pagalbos nepilnamečiui, kurį medikai išsivežė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju, remiantis nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bei paties E. L. paaiškinimais, byloje nustatyta, jog E. L. koridoriuje konflikto metu papurškė dujų, kurių pateko ir mažamečiui vaikui T. M., kuris po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. Pažymėtina, kad įvykis vyko bendro naudojimo koridoriuje, į kurį bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, todėl E. L. elgesiui šioje vietoje keliami didesni reikalavimai, pareiga apsaugoti vaikus nuo netinkamo elgesio demonstravimo. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas įvyko mažamečio vaiko akivaizdoje, bei į tai, kad mažamečiui papuolė dujų, dėl ko jam prireikė medicininės pagalbos, jis išsigando, teismas daro išvadą, jog tokie E. L. veiksmai visiškai įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 181³ str. 1 d.

E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 straipsnyje, padarymo yra tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per vienerius metus jis padarė antrą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (2014-02-18 baustas pagal ATPK 178 str. 1 d.) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad baustas administracine tvarka, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinos baudos, jų dydį parenkant didesnį nei sankcijose numatyti baudos minimumai. Kadangi E. L. padarė du administracinius teisės pažeidimus, galutinė administracinė nuobauda skirtina sunkesnio administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

E. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

E. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, paskirti 15 Eur (penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, galutinę nuobaudą E. L. skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.