Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovaė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 – 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 24 d., Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi stovinčios transporto priemonės Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendyje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojos L. K. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo L. K., kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“, draudėja L. K.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis 2019 m. rugpjūčio 24 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 1742,52 Eur, t. y. 1217,16 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina; 525,36 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė, kaip draudikė, sumokėjusi minėto eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei išmokėtas draudimo įmokas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 742,52 Eur draudimo išmokas yra pagrįstas bei tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti 54,66 Eur palūkanų tenkintinas.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam priteistą sumą (1 797,18 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 40 Eur žyminis mokestis, iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai CPK 79, 88 straipsnių, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 742,52Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 52 centų) žalos atlyginimą, 54,66 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 66 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 797,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „(duomenys neskelbtini) ”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.