Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-09 · Administracinė byla Nr. eI-161-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
eI-161-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01266-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-161-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01266-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 12.18.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 62,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau ir Nuostatai), kurie įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. ir reglamentuoja Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, taip pat iš Vietinės rinkliavos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą. Teigė, jog vietinė rinkliava tai dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri nustatyta Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu kaip privaloma įmoka, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Ji nustatoma visiems Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 punktas) ir susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 21 punktas). Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Jurbarko rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (Nuostatų 21.1. punktas), o kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Jurbarko rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 21.2. punktas), t. y. tokie asmenys ne tik valdo nuosavybės ar kita teise jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus, bet kartu ir naudojasi komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, šalinimo paslauga Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir gali būti atleisti nuo kintamosios dedamosios mokėjimo deklaravę, kad nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama ar nebus vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 44 punktas). Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas Statybos įstatymo nuostatomis. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais kaip nekilnojamojo turto savininkas privalo mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dedamosios dalį net jei ir nesinaudoja Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, nes nėra pateikęs jokių papildomų duomenų apie tai, kad jam priklausančiame statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas Statybos įstatymo nuostatomis. Tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 62,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis minėtų Nuostatų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad už minėtą laikotarpį atsakovas nesikreipė su prašymu, kad nebus naudojamasi ar buvo nesinaudojama nekilnojamuoju turtu, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos atleisti atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamas, nebaigtas statyti, jame nėra vandentiekio, elektros energija išnaudota minimaliai, įjungta signalizacija ir lauko apšvietimas. Teigė, jog 2019 m. gegužės 28 d. Regionų apygardos administracinis teismas sprendime pasisakė dėl to paties pastato ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo už ankstesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 22 punktas). Pagal Nuostatų 31-33 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą, pateikti jas mokėtojams. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į nurodytą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 34 punktas).

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2017 m. liepos 1 d. Nuostatai), kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 28 punktas apibrėžia, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (5.4 p.). Vietinė rinkliava nustatoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (6 p.). Vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios (21 p.): pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (21.1 p.), o kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (21.2 p.). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje (28 p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (44 p.). Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas Vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai savivaldybės teritorijoje (46 p.). Pagal 1 priede esančią lentelę netinkami naudojimui objektai vis tiek yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Papildomai pažymėtina, kad vėlesnėje Nuostatų redakcijoje (galiojančioje nuo 2019 m. vasario 6 d.) atsirado papildymas, jog pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas Statybos įstatymo nuostatomis (21.1 p.).

Pažymėtina, kad Nuostatai, galiojantys nuo 2017 m. liepos 1 d., buvo parengti inter alia vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriuose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

Teismas pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatais Jurbarko rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Be to, naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, tuo tarpu nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus apskritai negalėjo būti atleidžiamas, kadangi savivaldybė, tvirtindama 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus, nebuvo pasinaudojusi savo diskrecija įtvirtinti atvejus, kada vietinė rinkliava (t. y. ir jos pastovioji dalis) apskritai neturėtų būti mokama (ką, pavyzdžiui, padarė vėliau, numačiusi, kad pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti, jei statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimą sustabdė įgaliotas subjektas). Papildomai pažymėtina, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taigi, atsakovas, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą Jurbarko rajono savivaldybėje, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip tai suprantama pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudojimui netinkami objektai pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba kurie 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (2017 m. liepos 1 d. Nuostatų 46 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar įtraukti turtą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (tai nurodė pareiškėjas prašyme), ir vertinant šį reikalavimą naujojo teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjas netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies 2019 m. sausio 1 d.– 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Tokios pozicijos laikosi ir išplėstinė teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 dėl kurios buvo sustabdyta ši administracinė byla, pateikdama aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimą ir taikymą atitinkantį ir į nacionalinę teisę perkeltus principus iš Europos Sąjungos teisinių instrumentų (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas), inter alia „teršėjas moka“ principą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str., 32 str.), bei aiškinant šiuos principus formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo C. de M., C-188/07, EU:C:2008:359, 77 p., 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo F.a I. ir kt., C-254/08, EU:C:2009:479, 45–46, 55–56 p., 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo VG Č. d.o.o. prieš D. V. ir L. V., C-335/16, ECLI:EU:C:2017:242, 32 p.).

Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nemokėjo jam apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 62,00 Eur (pastovioji dedamoji 23 Eur, kintamoji dedamoji 39 Eur) įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašymas tenkintinas ir iš atsakovo pareiškėjui priteistina 62,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (kodas 179901854) 62,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė