Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis nebuvo pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais būtinybę panaikinti A. K. taikomas kardomąsias priemones ir pakeisti jas į pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, tuo labiau, teismas nutartyje nenurodė jokių pagrindų trečiojo asmens sumokėto užstato perleidimui valstybei, todėl, gynėjo manymu, tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, proporcinga ir teisėta.

4.2. Gynėjas nesutinka su teismo motyvais, kad A. K. gali bandyti bėgti ir slėptis nuo teismo. Anot apelianto, aplinkybė, kad teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra ne tik suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas baudžiamojo proceso įstatyme, bet tuo labiau nėra laikoma pagrindu panaikinti A. K. taikomas švelnesnes kardomąsias priemones bei paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą maksimaliam įstatyme numatytam terminui (3 mėnesiams).

4.3. Skundžiamoje nutartyje teismas tik nurodė, kad BPK 131¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo įspėjamas, jog už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jeigu tam būtų pagrindas. 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo įspėtas apie šią pareigą, tačiau jos nevykdė ir teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus šiurkščiai pažeidė. Tačiau su tokiais teismo nutarties teiginiais apeliantas nesutinka, kadangi teismas nepagrįstai bei neproporcingai būtinus ir formalius A. K. veiksmus (asmens dokumento A. K. reikėjo skubiai dėl sveikatos problemų nustatymo gydymo įstaigoje, o gydymo įstaigose A. K. leido lankytis, t. y. ir gauti medicinines paslaugas, pats teismas), nekeliančius jokios grėsmės baudžiamosios bylos proceso eigai ir sėkmei, nepagrįstai prilygino šiurkštiems pažeidimams, dėl kurių būtina A. K. skirti suėmimą.

4.4. BPK 131¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse, numatančiose pareigas asmeniui, kuriam yra taikoma intensyvi priežiūra, nurodyta, kad toks asmuo privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jam jį draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti, bei toks asmuo privalo laikytis jam nustatytos dienotvarkės. Gynėjas pažymi, kad A. K. iš esmės šių intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, išskyrus nežymų nusižengimą, nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento Kauno skyrių), siekiant realiai įgyvendinti teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas.

4.5. Gynėjas skunde pacitavo kaltinamojo A. K. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje duotus parodymus ir nurodė, kad šiuos A. K. parodymus dėl vykimo į Migracijos departamento Kauno skyrių su tikslu išsiimti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos, patvirtina ne tik faktas, jog gydymo įstaigose BPK 134 straipsnyje nustatyta tvarka išduota generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai, netinka, o įstaigos reikalauja tikro ir galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bet tai taip pat patvirtina ir prie šio skundo pridedamas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centrą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Be to, A. K. sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina net ir 2021 m. kovo 15 d. iš Vilniaus apygardos teismo gautas pranešimas apie teisiamųjų posėdžių atšaukimą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpyje baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami būtent dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

4.6. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių panaikinimas bei suėmimo skyrimas sukėlė priešingą nei prokuroro ir teismo norėtą rezultatą, t. y. kol A. K. buvo paleistas iš suėmimo, dėl A. K. kaltės nei karto nebuvo sutrikdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas, nebuvo atšaukti teismo posėdžiai, tuo tarpu dabar A. K. tik formaliai ir neženkliai nusižengus paskirtos kardomosios priemonės sąlygai ir tik dėl tos priežasties, kad tai buvo būtina skubiai gauti tinkamas medicinines paslaugas, ką ankstesne teismo nutartimi leido pats Vilniaus apygardos teismas bei ką užtikrina Konvencija, dėl šio formalaus ir nežymaus pažeidimo panaikinus A. K. švelnesnes kardomąsias priemones bei jį suėmus, A. K. sveikata dar labiau pablogėjo bei dėl to net dviem savaitėms buvo atšaukti teismo posėdžiai baudžiamojoje byloje. Taigi, A. K. būnant paleistam iš suėmimo ir jam taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas buvo ženkliai sklandesnis ir greitesnis, o dabar, nors A. K. perspėjus, kad jis skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus atliko tik dėl sveikatos problemų, siekiant gauti medicinines paslaugas, tačiau šių perspėjimų teismui neklausius, taip pat, nepaisant A. K. sveikatos būklės jį vis tiek suėmus ir nusiuntus į pataisos įstaigą, dėl to dar labiau pablogėjo A. K. sveikata ir dabar teismo posėdžiai dviejų, o gal net ir ilgesniam, savaičių laikotarpiui yra atšaukti bei tokiu būdu yra sutrikdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas.

4.7. Anot gynėjo, A. K., kreipdamasis į Migracijos departamentą, nenurodė melagingos priežasties, o, kaip jis pats paaiškino 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, jis sąžiningai klydo, galvodamas, kad nors jam yra skirta kardomoji priemonė ‑ dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai ji nėra taikoma, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos, tai 2021 m. vasario 24 d. nutartimi leido pats teismas. Be to, priešingas institucijų elgesys, t. y. neleidimas vykti į gydymo įstaigas ar formalus leidimas vykti į gydymo įstaigas (kaip pačią lokaciją), tačiau priemonių gauti realias medicinines paslaugas nesuteikimas, ypač, kuomet asmeniui yra reikalinga skubi medicininė pagalba, kas buvo ir šiuo atveju, būtų prilyginamas kankinimui bei žiauriam elgesiui su asmeniu, kaip tai numatyta Konvencijos 3 straipsnyje. Be to, ypač svarbu atkreipti dėmesį į paties Migracijos departamento, kaip valstybinės institucijos, kuri dar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo informuota apie A. K. taikomas kardomąsias priemones, tame tarpe ir dokumentų paėmimą, elgesį, kuris ne tik leido A. K. formaliai pažeisti kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, bet šį pažeidimą Migracijos departamentas pats ir paskatino bei įvykdė. Kaip nurodė pats Migracijos departamentas 2021 m. kovo 8 d. teismui adresuotame pranešime, po to, kai A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, Migracijos departamentas iškart atliko pirminius patikrinimus, kurių metu nustatyta, jog šiam piliečiui paskirta kardomoji priemonė ‑ dokumento paėmimas pagal 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pavesta Migracijos departamentui apie išduodamus naujus dokumentus informuoti Vilniaus apygardos teismą. 2021 m. kovo 5 d. A. K. atsiėmė naują asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2031 m. kovo 4 d. Atsiėmus dokumentą buvo telefonu informuota Vilniaus apygardos teismo sekretorė G. K. A. K. užsakytas pasas šiuo metu yra gaminamas Asmens dokumentų išrašymo centre. Taigi, šis Migracijos departamento pranešimas patvirtina, kad Migracijos departamentas, būdamas informuotas apie A. K. taikomas kardomąsias priemones, ne tik priėmė A. K. užsakymą, bet ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus A. K. pagamino, išdavė ir tik tuomet apie tai informavo teismą, t. y. Migracijos departamentas pats savo veiksmais prisidėjo prie A. K. skirtos kardomosios priemonės pažeidimo. Atitinkamai, tokia situacija, kuomet valstybinė institucija ne sustabdo asmenį nuo galimo net ir formalaus pažeidimo, pavyzdžiui, atsisako priimti asmens prašymą dėl dokumentų išdavimo, o net ir žinodama apie asmeniui taikomas kardomąsias priemones pati atlieka veiksmus, vedančius prie, nors ir formalaus, bet šios kardomosios priemonės pažeidimo laikytina netoleruotina bei privalėjo būti apsvarstyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje kaip A. K. veiksmus lengvinanti aplinkybė.

4.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gynėjo manymu, skundžiamos teismo nutarties išvada, kad visos šios aplinkybės traktuojamos ne tik kaip A. K. nustatytos intensyvios priežiūros sąlygų šiurkštus pažeidimas, bet ir atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, kelia riziką, kad A. K. gali, o galimai ir planuoja bėgti (slėptis) nuo teismo, laikytina visiškai nepagrįsta. Pasak gynėjo, teismas nutartyje ne tik neanalizavo, bet ir išvis nenurodė BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, svarbių vertinimui, ar asmuo tikrai gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, bet šio straipsnio kontekste nei kiek neatsižvelgė į A. K. sveikatos būklę, kuri ir buvo ta priežastimi, dėl kurios formaliai, bet ne šiurkščiai, buvo pažeista taikoma kardomoji priemonė, teismas nei kiek nevertino aplinkybės, jog nuo A. K. asmens tapatybės kortelės atsiėmimo iki jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį, jei A. K. būtų planavęs ar norėjęs pabėgti ir pasislėpti nuo teismo, tą būtų tikrai spėjęs padaryti, tačiau, kadangi to neplanavo ir nedarė, nėra pagrindo taip teismo nutartyje teigti, be to, teismas nei kiek neanalizavo, ar A. K. taikomų kardomųjų priemonių panaikinimas dėl formalaus pažeidimo, nesukėlusio absoliučiai jokių realių padarinių, bei pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimas yra proporcinga priemonė, ypač kai A. K. suėmimas buvo taikomas ir taip labai ilgai (net 4 metus), o nagrinėjami A. K. veiksmai, nesukėlę jokių neigiamų padarinių, buvo būtini, bei neatidėliotini siekiant gauti medicininę pagalbą. Pažymėtina, kad teismas už tokį formalų padarinių nesukėlusį pažeidimą, A. K. turėjo skirti įspėjimą, o ne skirti neproporcingą, pačią griežčiausią kardomąją priemonę maksimaliam trijų mėnesių terminui, kurios skyrimas galiausiai dar labiau prisidėjo prie A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

4.9. Skunde taip pat nurodoma, kad visiškai nepagrįstu bei neteisėtu laikytinas teismo skundžiamos nutarties sprendimas dėl L. D. už A. K. sumokėto 50 000 EUR užstato perleidimo valstybės nuosavybėn, nutartyje tik nurodant, kad A. K. veiksmais buvo sukliudyta proceso eigai, įžūliai ignoruotos teismo nutartys ir jomis paskirti draudimai bei įpareigojimai. BPK 133 straipsnio 4 dalyje yra išvardintos aiškios asmens pareigos ‑ šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kurias pažeidus sumokėtas užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju A. K. ne tik, kad nepažeidė šių užstato sąlygų, bet Vilniaus apygardos teismas nutartyje spręsdamas dėl ypač didelio užstato (50 000 EUR) perleidimo valstybės nuosavybėn šių užstato skyrimo sąlygų net neanalizavo, o tik formaliai nurodė, kad jos yra pažeistos. Tuo laikotarpiu, kuomet A. K. buvo paleistas iš suėmimo ir jam buvo taikomas už suėmimą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, A. K. visada atvykdavo šaukiamas teismo, nei karto savo veiksmais nesukliudė baudžiamosios bylos procesui (priešingai, procesas yra dabar sutrikdytas, kuomet A. K. skundžiama nutartimi skyrus suėmimą, pablogėjo jo sveikatos būklė ir posėdžiai buvo atšaukti) bei nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, t. y. A. K. neatliko jokių BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų, kurių pagrindu L. D. sumokėtas užstatas galėtų būti perleistas valstybės nuosavybėn. Atitinkamai tokia teismo nutartis, kuria buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens ypač didelės piniginių lėšų sumos (50 000 EUR) nuosavybės teisių perleidimo, tačiau tokioje nutartyje net nesant nustatytų jokių užstato nuosavybės teisių perleidimo pagrindų bei tokioje nutartyje nei kiek nepagrindžiant tokio savo sprendimo, laikytina ne tik nepagrįsta, bet ir visiškai neteisėta.

4.10. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybes, jog A. K. skirtų kardomųjų priemonių pažeidimas buvo ne tik formalus, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių bei nesutrukdęs baudžiamosios bylos proceso, bet ir buvo būtinas gauti skubias, ir privalomas medicinines paslaugas, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šį formalų pažeidimą paskatino pats Migracijos departamentas, žinodamas apie A. K. taikomą dokumentų paėmimą, bet, apie tai prieš tai neinformavus teismo, vis tiek sutikus jam šiuos dokumentus pagaminti ir net išduoti, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, net ir išdavus A. K. asmens tapatybės kortelę, jis, nors ir turėjo galimybę, tačiau nepasinaudojo šia padėtimi, nepabėgo ir nepasislėpė nuo teismo, o iš tiesų tik nuvyko į medicinos įstaigą gauti jam būtinas medicinines paslaugas, todėl skundžiama teismo nutartimi panaikintos A. K. taikytos kardomosios priemonės bei pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimas maksimaliam terminui, ypač žinant, kad A. K. suėmimas jau ir taip buvo taikytas ypatingai ilgą laiko tarpą (net 4 metus), laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu teismo sprendimu, ypač kuomet už tokį formalų, padarinių nesukėlusį nusižengimą, A. K., dar atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, galėjo būti skirtas įspėjimas bei pagamintos tapatybės kortelės paėmimas. Tuo tarpu, teismo nutartimi priimtas sprendimas L. D. sumokėtą 50 000 EUR dydžio užstatą perleisti valstybės nuosavybėn išvis laikytinas neteisėtu, kadangi tokiam užstato perleidimui valstybės nuosavybėn, net nebuvo nustatytų įstatyme tam numatytų pagrindų.