Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-1076/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
1S-73-1076/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Simonas Slapšinskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-73-1076/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,kaltinamojo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria panaikintos A. K. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės ir jos pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo jos vykdymo pradžios, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose; 50 000 Eur užstatu, kurį 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke, už A. K. sumokėjo L. D.; dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota Migracijos departamento Kauno skyriaus 2012 m. sausio 30 d., galioja iki 2022 m. sausio 30 d., paėmimu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslino 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje numatytas intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: 1) intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams; 2) 50 000 Eur užstatas, kurį už A. K. sumokėjo L. D.; 3) dokumento ‑ Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, panaikintos ir pakeistos į kardomąją priemonę ‑ suėmimą 3 (trims) mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento. 50 000 Eur užstatas perleistas valstybės nuosavybėn. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paskirta nustačius nustatytos intensyvios priežiūros sąlygų šiurkštų pažeidimą bei realią riziką, kad A. K. gali, o galimai ir planuoja bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis nebuvo pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais būtinybę panaikinti A. K. taikomas kardomąsias priemones ir pakeisti jas į pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, tuo labiau, teismas nutartyje nenurodė jokių pagrindų trečiojo asmens sumokėto užstato perleidimui valstybei, todėl, gynėjo manymu, tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, proporcinga ir teisėta.

4.2. Gynėjas nesutinka su teismo motyvais, kad A. K. gali bandyti bėgti ir slėptis nuo teismo. Anot apelianto, aplinkybė, kad teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra ne tik suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas baudžiamojo proceso įstatyme, bet tuo labiau nėra laikoma pagrindu panaikinti A. K. taikomas švelnesnes kardomąsias priemones bei paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą maksimaliam įstatyme numatytam terminui (3 mėnesiams).

4.3. Skundžiamoje nutartyje teismas tik nurodė, kad BPK 131¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo įspėjamas, jog už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jeigu tam būtų pagrindas. 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo įspėtas apie šią pareigą, tačiau jos nevykdė ir teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus šiurkščiai pažeidė. Tačiau su tokiais teismo nutarties teiginiais apeliantas nesutinka, kadangi teismas nepagrįstai bei neproporcingai būtinus ir formalius A. K. veiksmus (asmens dokumento A. K. reikėjo skubiai dėl sveikatos problemų nustatymo gydymo įstaigoje, o gydymo įstaigose A. K. leido lankytis, t. y. ir gauti medicinines paslaugas, pats teismas), nekeliančius jokios grėsmės baudžiamosios bylos proceso eigai ir sėkmei, nepagrįstai prilygino šiurkštiems pažeidimams, dėl kurių būtina A. K. skirti suėmimą.

4.4. BPK 131¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse, numatančiose pareigas asmeniui, kuriam yra taikoma intensyvi priežiūra, nurodyta, kad toks asmuo privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jam jį draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti, bei toks asmuo privalo laikytis jam nustatytos dienotvarkės. Gynėjas pažymi, kad A. K. iš esmės šių intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, išskyrus nežymų nusižengimą, nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento Kauno skyrių), siekiant realiai įgyvendinti teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas.

4.5. Gynėjas skunde pacitavo kaltinamojo A. K. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje duotus parodymus ir nurodė, kad šiuos A. K. parodymus dėl vykimo į Migracijos departamento Kauno skyrių su tikslu išsiimti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos, patvirtina ne tik faktas, jog gydymo įstaigose BPK 134 straipsnyje nustatyta tvarka išduota generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai, netinka, o įstaigos reikalauja tikro ir galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bet tai taip pat patvirtina ir prie šio skundo pridedamas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centrą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Be to, A. K. sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina net ir 2021 m. kovo 15 d. iš Vilniaus apygardos teismo gautas pranešimas apie teisiamųjų posėdžių atšaukimą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpyje baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami būtent dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

4.6. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių panaikinimas bei suėmimo skyrimas sukėlė priešingą nei prokuroro ir teismo norėtą rezultatą, t. y. kol A. K. buvo paleistas iš suėmimo, dėl A. K. kaltės nei karto nebuvo sutrikdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas, nebuvo atšaukti teismo posėdžiai, tuo tarpu dabar A. K. tik formaliai ir neženkliai nusižengus paskirtos kardomosios priemonės sąlygai ir tik dėl tos priežasties, kad tai buvo būtina skubiai gauti tinkamas medicinines paslaugas, ką ankstesne teismo nutartimi leido pats Vilniaus apygardos teismas bei ką užtikrina Konvencija, dėl šio formalaus ir nežymaus pažeidimo panaikinus A. K. švelnesnes kardomąsias priemones bei jį suėmus, A. K. sveikata dar labiau pablogėjo bei dėl to net dviem savaitėms buvo atšaukti teismo posėdžiai baudžiamojoje byloje. Taigi, A. K. būnant paleistam iš suėmimo ir jam taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas buvo ženkliai sklandesnis ir greitesnis, o dabar, nors A. K. perspėjus, kad jis skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus atliko tik dėl sveikatos problemų, siekiant gauti medicinines paslaugas, tačiau šių perspėjimų teismui neklausius, taip pat, nepaisant A. K. sveikatos būklės jį vis tiek suėmus ir nusiuntus į pataisos įstaigą, dėl to dar labiau pablogėjo A. K. sveikata ir dabar teismo posėdžiai dviejų, o gal net ir ilgesniam, savaičių laikotarpiui yra atšaukti bei tokiu būdu yra sutrikdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas.

4.7. Anot gynėjo, A. K., kreipdamasis į Migracijos departamentą, nenurodė melagingos priežasties, o, kaip jis pats paaiškino 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, jis sąžiningai klydo, galvodamas, kad nors jam yra skirta kardomoji priemonė ‑ dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai ji nėra taikoma, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos, tai 2021 m. vasario 24 d. nutartimi leido pats teismas. Be to, priešingas institucijų elgesys, t. y. neleidimas vykti į gydymo įstaigas ar formalus leidimas vykti į gydymo įstaigas (kaip pačią lokaciją), tačiau priemonių gauti realias medicinines paslaugas nesuteikimas, ypač, kuomet asmeniui yra reikalinga skubi medicininė pagalba, kas buvo ir šiuo atveju, būtų prilyginamas kankinimui bei žiauriam elgesiui su asmeniu, kaip tai numatyta Konvencijos 3 straipsnyje. Be to, ypač svarbu atkreipti dėmesį į paties Migracijos departamento, kaip valstybinės institucijos, kuri dar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo informuota apie A. K. taikomas kardomąsias priemones, tame tarpe ir dokumentų paėmimą, elgesį, kuris ne tik leido A. K. formaliai pažeisti kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, bet šį pažeidimą Migracijos departamentas pats ir paskatino bei įvykdė. Kaip nurodė pats Migracijos departamentas 2021 m. kovo 8 d. teismui adresuotame pranešime, po to, kai A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, Migracijos departamentas iškart atliko pirminius patikrinimus, kurių metu nustatyta, jog šiam piliečiui paskirta kardomoji priemonė ‑ dokumento paėmimas pagal 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pavesta Migracijos departamentui apie išduodamus naujus dokumentus informuoti Vilniaus apygardos teismą. 2021 m. kovo 5 d. A. K. atsiėmė naują asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2031 m. kovo 4 d. Atsiėmus dokumentą buvo telefonu informuota Vilniaus apygardos teismo sekretorė G. K. A. K. užsakytas pasas šiuo metu yra gaminamas Asmens dokumentų išrašymo centre. Taigi, šis Migracijos departamento pranešimas patvirtina, kad Migracijos departamentas, būdamas informuotas apie A. K. taikomas kardomąsias priemones, ne tik priėmė A. K. užsakymą, bet ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus A. K. pagamino, išdavė ir tik tuomet apie tai informavo teismą, t. y. Migracijos departamentas pats savo veiksmais prisidėjo prie A. K. skirtos kardomosios priemonės pažeidimo. Atitinkamai, tokia situacija, kuomet valstybinė institucija ne sustabdo asmenį nuo galimo net ir formalaus pažeidimo, pavyzdžiui, atsisako priimti asmens prašymą dėl dokumentų išdavimo, o net ir žinodama apie asmeniui taikomas kardomąsias priemones pati atlieka veiksmus, vedančius prie, nors ir formalaus, bet šios kardomosios priemonės pažeidimo laikytina netoleruotina bei privalėjo būti apsvarstyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje kaip A. K. veiksmus lengvinanti aplinkybė.

4.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gynėjo manymu, skundžiamos teismo nutarties išvada, kad visos šios aplinkybės traktuojamos ne tik kaip A. K. nustatytos intensyvios priežiūros sąlygų šiurkštus pažeidimas, bet ir atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, kelia riziką, kad A. K. gali, o galimai ir planuoja bėgti (slėptis) nuo teismo, laikytina visiškai nepagrįsta. Pasak gynėjo, teismas nutartyje ne tik neanalizavo, bet ir išvis nenurodė BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, svarbių vertinimui, ar asmuo tikrai gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, bet šio straipsnio kontekste nei kiek neatsižvelgė į A. K. sveikatos būklę, kuri ir buvo ta priežastimi, dėl kurios formaliai, bet ne šiurkščiai, buvo pažeista taikoma kardomoji priemonė, teismas nei kiek nevertino aplinkybės, jog nuo A. K. asmens tapatybės kortelės atsiėmimo iki jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį, jei A. K. būtų planavęs ar norėjęs pabėgti ir pasislėpti nuo teismo, tą būtų tikrai spėjęs padaryti, tačiau, kadangi to neplanavo ir nedarė, nėra pagrindo taip teismo nutartyje teigti, be to, teismas nei kiek neanalizavo, ar A. K. taikomų kardomųjų priemonių panaikinimas dėl formalaus pažeidimo, nesukėlusio absoliučiai jokių realių padarinių, bei pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimas yra proporcinga priemonė, ypač kai A. K. suėmimas buvo taikomas ir taip labai ilgai (net 4 metus), o nagrinėjami A. K. veiksmai, nesukėlę jokių neigiamų padarinių, buvo būtini, bei neatidėliotini siekiant gauti medicininę pagalbą. Pažymėtina, kad teismas už tokį formalų padarinių nesukėlusį pažeidimą, A. K. turėjo skirti įspėjimą, o ne skirti neproporcingą, pačią griežčiausią kardomąją priemonę maksimaliam trijų mėnesių terminui, kurios skyrimas galiausiai dar labiau prisidėjo prie A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

4.9. Skunde taip pat nurodoma, kad visiškai nepagrįstu bei neteisėtu laikytinas teismo skundžiamos nutarties sprendimas dėl L. D. už A. K. sumokėto 50 000 EUR užstato perleidimo valstybės nuosavybėn, nutartyje tik nurodant, kad A. K. veiksmais buvo sukliudyta proceso eigai, įžūliai ignoruotos teismo nutartys ir jomis paskirti draudimai bei įpareigojimai. BPK 133 straipsnio 4 dalyje yra išvardintos aiškios asmens pareigos ‑ šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kurias pažeidus sumokėtas užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju A. K. ne tik, kad nepažeidė šių užstato sąlygų, bet Vilniaus apygardos teismas nutartyje spręsdamas dėl ypač didelio užstato (50 000 EUR) perleidimo valstybės nuosavybėn šių užstato skyrimo sąlygų net neanalizavo, o tik formaliai nurodė, kad jos yra pažeistos. Tuo laikotarpiu, kuomet A. K. buvo paleistas iš suėmimo ir jam buvo taikomas už suėmimą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, A. K. visada atvykdavo šaukiamas teismo, nei karto savo veiksmais nesukliudė baudžiamosios bylos procesui (priešingai, procesas yra dabar sutrikdytas, kuomet A. K. skundžiama nutartimi skyrus suėmimą, pablogėjo jo sveikatos būklė ir posėdžiai buvo atšaukti) bei nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, t. y. A. K. neatliko jokių BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų, kurių pagrindu L. D. sumokėtas užstatas galėtų būti perleistas valstybės nuosavybėn. Atitinkamai tokia teismo nutartis, kuria buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens ypač didelės piniginių lėšų sumos (50 000 EUR) nuosavybės teisių perleidimo, tačiau tokioje nutartyje net nesant nustatytų jokių užstato nuosavybės teisių perleidimo pagrindų bei tokioje nutartyje nei kiek nepagrindžiant tokio savo sprendimo, laikytina ne tik nepagrįsta, bet ir visiškai neteisėta.

4.10. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybes, jog A. K. skirtų kardomųjų priemonių pažeidimas buvo ne tik formalus, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių bei nesutrukdęs baudžiamosios bylos proceso, bet ir buvo būtinas gauti skubias, ir privalomas medicinines paslaugas, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šį formalų pažeidimą paskatino pats Migracijos departamentas, žinodamas apie A. K. taikomą dokumentų paėmimą, bet, apie tai prieš tai neinformavus teismo, vis tiek sutikus jam šiuos dokumentus pagaminti ir net išduoti, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, net ir išdavus A. K. asmens tapatybės kortelę, jis, nors ir turėjo galimybę, tačiau nepasinaudojo šia padėtimi, nepabėgo ir nepasislėpė nuo teismo, o iš tiesų tik nuvyko į medicinos įstaigą gauti jam būtinas medicinines paslaugas, todėl skundžiama teismo nutartimi panaikintos A. K. taikytos kardomosios priemonės bei pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimas maksimaliam terminui, ypač žinant, kad A. K. suėmimas jau ir taip buvo taikytas ypatingai ilgą laiko tarpą (net 4 metus), laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu teismo sprendimu, ypač kuomet už tokį formalų, padarinių nesukėlusį nusižengimą, A. K., dar atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, galėjo būti skirtas įspėjimas bei pagamintos tapatybės kortelės paėmimas. Tuo tarpu, teismo nutartimi priimtas sprendimas L. D. sumokėtą 50 000 EUR dydžio užstatą perleisti valstybės nuosavybėn išvis laikytinas neteisėtu, kadangi tokiam užstato perleidimui valstybės nuosavybėn, net nebuvo nustatytų įstatyme tam numatytų pagrindų.

2. Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato S. Slapšinsko skundas tenkinamas iš dalies.

3. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo paskyręs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (M. N., A. G.) ir liudytojų (D. P., A. D., R. L. ir kt.) parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai.

4. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

5. Vilniaus apygardos teismas suėmimą kaltinamajam A. K. paskyrė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą – pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Apie tokią tikimybę sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, 50 000 Eur užstatu, dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės – paėmimu. Šia nutartimi kaltinamasis A. K. buvo įspėtas apie šių kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikymo pasekmes.

7. 2021 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. K. gynėjas prašė teismo laikinai – 5 dienoms išduoti A. K. asmens tapatybės kortelę. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė kaltinamojo gynėjo prašymą laikinai grąžinti kaltinamojo A. K. asmens dokumentą, kaip keliantį riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Taigi kaltinamasis A. K. žinojo, kad jam taikoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, o jo asmens tapatybės kortelė yra Vilniaus apygardos teisme pridėta prie bylos, taip pat, kad teismas atmetė prašymą jam laikinai grąžinti asmens tapatybės kortelę. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, 2021 m. kovo 4 d., kaltinamasis A. K. nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikė pranešimą dėl dokumento praradimo, nurodęs aiškiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė pamesta 2020 m. sausio 5 d. ir, jog ją pametė policijos įstaiga (t. 75, b. l. 89). A. K. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymus išduoti pasą bendra tvarka ir asmens tapatybės kortelę per 1 darbo dieną vietoj prarastos. 2021 m. kovo 5 d. A. K. atsiėmė naują asmens tapatybės kortelę, galiojančią iki 2031 m. kovo 4 d. (t. 75, b. l. 132-137). Tokiu būdu kaltinamasis A. K. ne tik melagingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį ir dar paprašė jam pagaminti pasą, bet ir nesilaikė 2020 m. lapkričio 16 d. bei 2021 m. vasario 24 d. teismo nutartyse nustatytų apribojimų. Nors nuteistasis A. K. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių pakeitimo nurodė, kad jam asmens tapatybės kortelė buvo skubiai reikalinga dėl staigiai pablogėjusios sveikatos būklės, nes gydymo įstaigos nepriima be asmens tapatybės dokumento (t. 75, b. l. 90-92), tačiau negalėjo paaiškinti teismui, kodėl jis papildomai užsakė pagaminti ir pasą, kuris reikalingas keliaujant tik į trečiąsias šalis (už Europos Sąjungos ribų). Be to, iš 2021 m. kovo mėn. 10 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) klinikos“ išrašo iš medicininės formos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į šias įstaigas dėl pablogėjusios sveikatos ir jį gydymo įstaigos priėmė. Gydytojai po konsultacijos pateikė išvadą, taigi medicininės paslaugos jam buvo suteiktos ir nepateikus asmens tapatybės dokumento (A. K. asmens tapatybės kortelė buvo išduota tik 2021 m. kovo 5 d.).

8. BPK 131¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis įspėjamas, kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; laikytis nustatytos dienotvarkės. Vilniaus apygardos 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamasis buvo įspėtas apie šią pareigą, tačiau jos nevykdė ir pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus 2021 m. kovo 4 d. nuvykdamas į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikdamas prašymą jam išduoti asmens dokumentus (t. 75, b. l. 89).

9. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju buvo šiurkščiai pažeistos kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir dokumento paėmimo sąlygos. Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. K. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais jam išduoti naują asmens tapatybės kortelę, nurodydamas aiškiai melagingą priežastį, kad jo asmens tapatybės kortelę 2020 m. sausio 5 d. pametė policijos įstaiga bei užsakydamas pasą, kuris reikalingas keliaujant į užsienį (trečiąsias šalis), atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. K. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pakeitė kaltinamajam A. K. taikytas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą 3 (trijų) mėnesių terminui.

10. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes, įvertinus inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei A. K. elgesį paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, egzistuoja realus pavojus, kad paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai valstybės nuosavybėn perleido 50 000 eurų užstatą, kurį už A. K. sumokėjo L. D., todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis šioje dalyje keistina. BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. A. K. šių pareigų laikėsi. Nagrinėjamu atveju A. K., tvarkydamas naujus dokumentus, pažeidė kitomis kardomosiomis priemonėmis teismo paskirtus įpareigojimus ir sukėlė pagrindą būgštauti dėl jo ketinimų vengti baudžiamojo persekiojimo. Tačiau, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos teismas, šis pažeidimas proceso eigos nesukliudė: teisėsaugos institucijos sureagavo laiku, kaltinamasis nepabėgo, nebuvo paieškomas, teisminis bylos nagrinėjimas nebuvo sutrikdytas ar užvilkintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. K. elgesys nors ir pateisina suėmimo skyrimą, tačiau neatitinka BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kuomet užstatas pereina valstybės nuosavybėn. Kadangi suėmus A. K. užstato taikymas netenka prasmės, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi užstatas grąžintinas užstato davėjui L. D.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria 50 000 Eur užstatas, kurį 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke, už A. K. sumokėjo L. D., perleistas valstybės nuosavybėn ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

50 000 Eur užstatą, įmokėtą į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke, grąžinti užstato davėjui L. D.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas