- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-632-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01895-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Atsakovas
- G. P., J. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-632-227/2012
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-356/2012 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams G. P. ir J. P. tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: BUAB „ATO projektai“, BUAB „SV Investicija“, dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DNB bankas ieškiniu(teisme registruotas 2011-12-12) prašė pripažinti negaliojančia 2009-02-27 dovanojimo sutartį Nr.558, sudarytą tarp atsakovų G. P. ir J. P. dalyje dėl 1/3 dalies žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Utenos rajonas, taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo G. P. nuosavybėn. Prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas bei jo atstovė paaiškino, jog atsakovas G. P. 2006 metais laidavo už tarp banko ir UAB „Riedulys“, tarp banko ir UAB „ATO projektai“, tarp banko ir UAB „SV Investicija“ sudarytų kreditavimo sutarčių tinkamą vykdymą visu savo turtu. Suėjus kreditų grąžinimo terminams ir kredito gavėjams kredito negrąžinus, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pareikšdamas ieškinius skolininkams bei laiduotojams dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių laiduotojų, tarp jų ir G. P., turtui netaikė. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-16 sprendimu tenkino banko ieškinius dėl UAB „SV investicija“ bei UAB „ATO projektai“ skolų, kurias priteisė iš bendrovių bei už jas laidavusių asmenų, tarp jų ir G. P.. Šie sprendimai įsiteisėjo 2011-10-17, 2011-11-02 buvo išduoti vykdomieji raštai. Atsakovas G. P., turėdamas piniginę prievolę ieškovui, dalį turimo nekilnojamojo turto neatlygintinai 2009-02-27 Dovanojimo sutartimi perleido sūnui J. P., o sudarydamas sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, sumažino savo mokumą, dėl to šis sandoris pažeidžia ieškovo teises. Pripažino, kad 2010-06-14 patikrino atsakovo turtinę padėtį ir matė ginčijamą sandorį, tačiau tuo metu jo teisės nebuvo pažeistos, nes teismai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad įkeisto turto pakanka. Tik po 2011-10-27 atlikto patikrinimo sužinojo, kad šis sandoris pažeidžia ieškovo teises. 2011-03-25 pardavus B UAB „Riedulys“ turtą paaiškėjo, kad neužtenka skolininko turto skolai padengti. Senaties termino nepraleido. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo AB DNB banko į valstybės biudžetą priteisė 75,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad duomenys apie 2009-02-27 dovanojimo sutartį Nr. 558 viešajame registre buvo įregistruoti 2009-03-13. Atsakovas, laidavęs net už trims įmonėms suteiktų kreditų grąžinimą savo turtu, jau po to, kai ieškovas buvo pareiškęs ieškinius įmonėms ir laiduotojams dėl skolų priteisimo (2009-02-23, 2008-12-12, 2008-12-29), 2009-02-27 padovanojo savo artimiesiems giminaičiams (sūnums) net 11 žemės sklypų (ar jų dalių), o taip pat 2011-03-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teises į pastatus A. V.. Teismas pripažino įrodyta, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, o atsakovui G. P. apie tai buvo žinoma, nes dovanojimo sutartį sudarė žinodamas apie ieškovo pareikštus ieškinius ir preziumuojamas sutarties šalių nesąžiningumas.
Teismas pažymėjo, jog BUAB „Riedulys“ bankroto procedūra yra užbaigta, įmonė likviduota ir 2011-12-20 išregistruota iš juridinių asmenų registro, taigi šios įmonės prievolės kreditoriams jau yra pasibaigusios, o tuo pačiu pasibaigusi atsakovo G. P. laidavimo prievolė. Nors nėra būtina, kad reiškiant actio Pauliana piniginė prievolė jau būtų vykdytina, tačiau atsakovui G. P. ginčijant savo pareigą mokėti skolą ieškovui, kol minėti teisminiai procesai nėra užbaigti, nėra neginčijamų įrodymų dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovo G. P. atžvilgiu.
Teismas nurodė, kad LR CK 6.66 straipsnio 3 dalyje kreditoriaus ieškiniams dėl skolininko sudarytų sandorių (actio Pauliana) nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga pagal bendrąją taisyklę taip pat prasideda nuo dienos, kai juridinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškovas teigė, kad vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių laiduotojams netaikymo, kuriose teismai nurodė, jog skolininkų įkeisto turto pakanka skoloms grąžinti, todėl objektyviai nesuprato, kad sudaryti dovanojimo sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir apie tai sužinojo tik 2011-10-27. Tačiau apie sudarytą dovanojimo sandorį ieškovas sužinojo dar 2010-06-14 - tai padarė ieškovo atsakingas darbuotojas – Specialiųjų aktyvų departamento ekspertas, kuris pagal jo pagrindinių funkcijų aprašymą privalo rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją, reikalingą priskirtų specialiųjų aktyvų valdymui, rizikai vertinti, prognozuoti ir kt., todėl pripažintina, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo faktas ieškovui tapo žinomas 2010-06-14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas yra ne tik pelno siekiantis privatusis juridinis asmuo, tačiau ir finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas. Taigi ieškovui taikomi atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, yra aukštesni nei fiziniam asmeniui. 2008-09-15 ir 2009-01-12 atlikti UAB „Ober-haus“ vertinimai patvirtino, kad UAB „Riedulys“ įkeisto turto vertė yra tik 460 000 Lt, o UAB „ATO projektai“ – 580 000 Lt. Taigi ieškovas jau tada turėjo pagrįstų abejonių dėl įkeisto turto tikrosios vertės ir baiminosi, kad piniginės prievolės nebus visiškai įvykdytos iš įkeisto turto. Vienai įmonei, minėta, bankroto byla buvo iškelta dar iki 2010-06-14 ieškovo atlikto atsakovo G. P. turtinės padėties patikrinimo, o tai reiškė šios įmonės nemokumą, šis faktas ieškovui buvo žinomas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2010-06-14, o ieškovas ieškinį pareiškė 2011-12-12, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Nebuvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eigos metu būtų objektyviai egzistavę aplinkybės, kurios būtų kliudžiusios ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovus ginti savo pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, nes būtų pažeistas šių teisinių santykių visų subjektų lygiateisiškumo principas. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsakovams reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki pareiškiant ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės patenkinant ieškinį ir priteisiant ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Skunde teigia, kad byloje esančios G. P. pasirašytos laidavimo sutartys įrodo, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Skolos dydis nustatytas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriomis patvirtinti banko kreditoriniai reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. P. ginčijant savo pareigą mokėti skolą, iki tol, kol nėra baigti teisminiai procesai, nėra pagrindo pripažinti galiojančios ieškovo reikalavimo teisės atsakovo G. P. atžvilgiu. Tai prieštarauja LAT praktikai, nustatančiai, jog kreditorius neprivalo turėti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos priteisimo iš skolininko, kaip reikalavimo teisės į skolininką patvirtinimo. Actio Pauliana instituto taikymui nėra būtina, kad būtų suėję prievolės vykdymo terminai. Prievolės atsakovui atsirado, kai įmonės, už kurias laidavo atsakovas, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, be to šios skolos yra priteistos teismo sprendimais, kas neabejotinai patvirtina banko reikalavimus atsakovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo G. P. prievolė atlyginti bankui UAB „Riedulys“ skolą pasibaigė dėl skolininko UAB „Riedulys“ likvidavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jei skolininkui bankrutuojant laiduotojui yra pareiškiamas atskiras reikalavimas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, laidavimas nesibaigia skolininką likvidavus, nes kreditorius savo teisių gynybos kreipėsi, kai skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.
Skunde tvirtina, kad ieškinio senaties pradžia siejama su kreditoriaus suvokimo momentu apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2010-06-14. Tuo metu ieškovas sužinojo tik apie atsakovo sudarytus sandorius, bet nesuprato, jog šie sandoriai pažeidžia ieškovo teises. Fakto apie sudarytą sandorį sužinojimas nėra tapatus suvokimui, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Apeliantas AB DNB bankas pažymėjo, jog 2010-06-14 galiojo Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-24, 2009-02-05, 2009-01-06 nutartys atsisakyti areštuoti atsakovo G. P. ir kitų laiduotojų turtą, nes bankui įkeisto turto vertė yra pakankama skoloms padengti. Todėl bankas neturėjo objektyvių priežasčių laikyti, kad užtenkant įkeisto turto, atsakovų sudarytas ginčo sandoris pažeidžia banko teises. Apie tai, kad įkeisto turto vertės nepakanka skoloms padengti bankas sužinojo 2011-03-25, kai varžytinėse pardavus bankrutavusios UAB „Riedulys“ turtą, įkeistą bankui, gautų lėšų nepakako padengti 2 071 769,96 Lt kreditoriniam įsipareigojimui. Todėl ieškinio senaties pradžia laikytina 2011-03-25 ir ieškinio padavimo dieną senaties terminas nebuvo praleistas. Sprendime nepagrįstai nurodė, kad bankas apie nepakankamą turto vertę galėjo sužinoti iš turto vertės nustatymo pažymos. Tokia pažyma nurodo tik apytikrę turto vertę, o tikroji turto vertė paaiškėja tik turtą realizavus iš varžytinių. Apeliantas pažymėjo, kad jei teismas nustatytų, jog senaties terminas buvo praleistas, jis atnaujintinas, kadangi buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvaus banko suklydimo, manant, kad sudaryti sandoriai nepažeidžia jo teisių, dėl vadovavimosi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
Atsiliepimas
Atsakovai G. P. ir J. P. atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovo G. P. atžvilgiu. Teisminiai procesai, kuriuose sprendžiami ginčai dėl skolos priteisimo iš atsakovo G. P., kaip laiduotojo prievoles, nėra baigti ir todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovai pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininką likvidavus, skolininko prievolė laikoma pasibaigusia, tuo pačiu baigiasi ir laidavimas, todėl G. P. prievolė grąžinti UAB „Riedulys“ skolą baigėsi įmonę likvidavus. Apelianto nurodoma LAT byla prieštarauja anksčiau suformuotai teismų praktikai, neturi prejudicinės galios, o teismo sprendimas, kuriuo iš G. P. priteista UAB „Riedulys“ skola nėra įsiteisėjęs. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjama byla dėl laidavimo sutarties, kuria atsakovas G. P. laidavo už UAB „ATO projektai“ prievoles, ir jei teismas laidavimo sutartį pripažintų negaliojančia, būtų pagrindas atnaujinti bylą, kurioje teismas iš G. P. priteisė UAB „ATO projektai“ skolą. Atsakovas G. P. taip pat nurodė kasacine tvarka apskundęs sprendimą, kuriuo iš jo priteista UAB „SV Investicija“ skola, šio sprendimo vykdymas yra sustabdytas, o be to šį reikalavimą kreditorius gali patenkinti iš kito G. P. turto, taip pat iš kitų laiduotojų turto. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad areštuoto turto nepakaks skoloms grąžinti. Tai, kad skolininko bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, nereiškia, jog skolininko ir laiduotojo skolos dydis turi sutapti, tam tikri teisiškai reikšmingi faktai (bendrovių bankroto bylos bei likvidavimas) modifikavo ieškovo ir atsakovo G. P. kaip laiduotojo tarpusavio santykius ir įsipareigojimus. Atsakovai pažymėjo, kad kol nėra išspręsti kitose bylose nagrinėjami ginčai dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę. Be to, tai, kad atsakovas G. P. perleido savo turto dalį sūnui J. P., nereiškia, kad taip sumažino savo mokumą ir pažeidė kreditoriaus teises. G. P. sudarant pirmąją laidavimo sutartį, jis turėjo 4 nekilnojamojo turto vienetus, po dovanojimo sandorio sudarymo – 9 vienetus, o dabar turi 13 turto vienetų, tad jo turtinė padėtis tik pagerėjo. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog yra svarbu nustatyti, ar ieškovas, 2010-06-14 sužinojęs apie sudarytą dovanojimo sandorį, galėjo suvokti savo teisių pažeidimą, t. y. kad sumažėja atsakovo G. P. galimybė atsiskaityti su ieškovu. Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinio teismų 2009-03-24, 2009-02-05, 2009-01-16 nutartimi buvo sprendžiami tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai pagal pateiktus įrodymus. Teismai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jo reikalavimų patenkinimui neužteks įkeisto skolininko turto. Tačiau priimtos nutartys nepanaikino kreditoriaus pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, sekti įkeisto turto rinkos vertės pokyčius, esant pagrindui, iš naujo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jau 2009 m. pateikdamas ieškinius, ieškovas žinojo, kad įkeisto turto neužteks visai skolai atlyginti, tai nurodė ieškiniuose, suvokė, kad įkeisto turto vertė ateityje dar mažės. Ieškovo turto vertinimo skyrius 2009-10-02 įvertino UAB „SV Investicija“ įkeistą turtą ir nustatė, kad turto likvidacinė vertė yra 300 000 Lt, nors šiuo turtu buvo užtikrintas 1 149 226,61 Lt reikalavimas. UAB „ATO projektai“ turto likvidacinė vertė 2010-02-22 buvo 95 000 Lt, o kreditoriaus reikalavimas – 813 693,39 Lt, UAB „Riedulys“ įkeisto turto likvidacinė vertė 2009-01-12 buvo 460 000 Lt, 2010-07-29 dienai turto likvidacinė vertė buvo tik 55 000 Lt, o šiuo turtu užtikrintas 1 700 000 Lt reikalavimas. Todėl ieškovas 2010-06-14 dienai turėjo žinoti, jog įkeisto turto nepakanka kreditui padengti, įmonė yra nemoki, o likusi skolos dalis gali būti išieškota tik iš laiduotojų, todėl ieškovas AB DNB bankas privalėjo suvokti, jog G. P. sudaryta dovanojimo sutartis, pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Nors apeliantas nurodo, kad tik turto pardavimas iš varžytinių leidžia nustatyti tikrąją turto vertę, tačiau atsakovai pažymėjo, jog kreditorinių reikalavimų ir turto vertės skirtumas buvo toks didelis (UAB „Riedulys“ atveju skirtumas buvo virš 1 500 000 Lt, UAB „SV Investicija“ virš 700 000 Lt, UAB „ATO projektai“ – 600 000 Lt), jog ieškovui nebuvo pagrindo manyti, kad iš turto pardavimo gaus ženkliai didesnes sumas nei yra nurodyta turto vertinimo pažymose. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-25 nutartimi, kadangi šios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės skiriasi. Atsakovai pabrėžė, jog ieškovas nenurodė ir byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą ir sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovas šį terminą praleido dėl savo neapdairumo, neatidumo, neveiklumo.
Trečiojo asmens BUAB „ATO projektai“ bankroto administratorius atsiliepimu sutiko su pareikštu apeliaciniu skundu. Nurodė, kad AB DNB banko reikalavimo teisę į G. P. patvirtina byloje esanti laidavimo sutartis, kuri galioja ir nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinta. Laiduotojo atsakomybė yra solidari, kreditas AB DNB bankui nebuvo grąžintas, įsiskolinimo dydis yra užfiksuotas bankroto byloje, o nagrinėjamoje byloje nėra G. P. atsakomybę paneigiančių įrodymų. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB DNB bankas neturi reikalavimo teisės į atsakovą G. P.,
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą(CPK 326 str. 1d. 2 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas sudarė tris kreditavimo sutartis: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi suteikė UAB „SV Investicija“1 150 000 Lt paskolą iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi- UAB „Riedulys“ 1 700 000 Lt paskolą iki 2008 m. kovo 23 d.; 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi - UAB „ATO projektai“ 850 000 Lt paskolą iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Paskolų gavėjai įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kurių pirkimui buvo suteiktos paskolos. Atsakovas G. P. ir kiti laiduotojai įsipareigojo solidariai su skolininkais atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles kreditoriui pagal kreditavimo sutartis. Atsakovas G. P. laidavo: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr.4-06L už UAB „SV Investicija (T.1,b.l.92-94); 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr.55-06L už UAB „Riedulys“ (T.1,b.l.114-116); 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr.187-06L už UAB „ATO projektai“ (T.1,b.l.142-143). Paskolas gavusios bendrovės savo prievolių grąžinti gautas paskolas ir sumokėti palūkanas neįvykdė. Ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius dėl skolų priteisimo iš paskolas gavusių bendrovių ir laiduotojų. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkų įkeisto turto neužteks skoloms atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo skolininko UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų turtą, bet šią nutartį panaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės . Teismas atmetė banko prašymus areštuoti skolininkų UAB „Riedulys“, UAB „SV Investicija“ ir už jas laidavusių asmenų turtą tuo pačiu motyvu- kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės. Atsakovas G. P. 2009 m. vasario 27 d. sutartimis dvylika nekilnojamųjų daiktų padovanojo savo sūnums J. P. ir M. P.. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d., 2009 m. spalio 16 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimais priteisė bankui UAB „ATO projektai“, UAB „SV investicija“ ir UAB „Riedulys“ skolas solidariai iš skolininkų ir laiduotojų, tarp jų iš atsakovo G. P.. Bendra reikalavimų suma yra 3 884 785,82 Lt. Visoms trims kreditorėms iškeltos bankroto bylos: 2009 m. lapkričio 25 d.- UAB „Riedulys“, 2009 m. lapkričio 9 d -UAB „ATO projektai“ ir 2011 m. gegužės 9 d -UAB „SV Investicija“ . UAB „Riedulys“ 2012-12-20 išregistruota 2012-12-20 iš įmonių rejestro.
Ieškovas actio Pauliana pagrindu 2011 m. gruodžio 12 d. ieškiniu prašo pripažinti 2009 m. vasario 5 d. sutarties dalį, kuria asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą- 1/3 žemės sklypo padovanojo sūnui J. P..
Atsakovas G. P. atsikerta šiais motyvais: vyksta ginčas dėl skolos, todėl bankas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; ieškovas neįrodė, jog sandoris pažeidžia jo teises; nesumažėjo galimybių atsiskaityti, nes po ginčijamo sandorio laiduotojo nuosavybės teise valdomo turto skaičius padidėjo,; ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti. Teigė, kad pasibaigė laidavimas bankui už UAB „Riedulys“ suteiktą paskolą, nes skolininkas išregistruotas iš įmonių rejestro.
Utenos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė dėl senaties. Pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o prievolė atsakyti atsakovui G. P. už UAB „Riedulys“ suteiktą skolą pasibaigė išregistravus skolininką.
Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas kartu su kitais laiduotojais ir skolininkais atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai pagal laidavimo sutartis(CK 6.81 str. 1 d.) (3 884 785,82 Lt ) , o skolininkės, už kurias laidavo, neįvykdė savo prievolės kreditoriui. Todėl egzistuoja atsakovo- laiduotojo ir banko- kreditoriaus prievoliniai santykiai (CK 6.123 str. 1 d., 6.127 str.). Minėta, atsakovas G. P. laidavimo sutartimis laidavo bankui už bendrovėms suteikto kredito tinkamą įvykdymą. Laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės tiek mąsto tiek laiko atžvilgiu. Tačiau dėl to, kad kreditorius pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo skolininkui ir laiduotojams, tarp jų atsakovui G. P. iki skolininko UAB „Riedulys“ pabaigos, šiuo atveju netaikytina CK 6.76 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad laidavimas pasibaigia pasibaigus pagrindinei prievolei. Tai reiškia, kad priešingai atsakovų teiginiui ir pirmosios instancijos teismo išvadai, atsakovo G. P., kaip laiduotojo atsakomybė bankui už UAB „Riedulys“ skolą nesibaigė. Ta aplinkybė, kad dar neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl UAB „Riedulys“ skolos priteisimo, sustabdytas priteistų UAB „ATO projektai“ ir UAB „SV Investicija“ skolų vykdymas ir atsakovas G. P. ginčija laidavimo sutartį, kuria jis įsipareigojo atsakyti bankui už UAB „ATO projektai“ suteiktą kreditą ir kurios pagrindu 2009-05-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš jo solidariai su kitais laiduotojais ir skolininku priteista bankui skola, neduoda pagrindo pripažinti , kad ieškovas dar neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Pirma, skolininkai, už kuriuos laidavo atsakovas G. P., neįvykdė prievolės. Antra, skolininkų prievolės, užtikrintos laidavimu, mąstas nustatytas ir užfiksuotas įsiteisėjusiais teismo 2010 m. balandžio 13 d, 2011 m. birželio 13 d ir 2011 m. balandžio 29 d. procesiniais sprendimais bankroto bylose kreditorinų reikalavimu patvirtinimu. Trečia, bankas reikalavimą dėl skolos priteisimo nukreipė į skolininkus ir laiduotojus ir prašė areštuoti laiduotojų turtą. Ketvirta, teismo sprendimais priteistos solidariai skolos iš laiduotojų ir skolininkų. Penkta, įkeisto skolininkų turto nepakanka skoloms likviduoti. Šeša, atsakovas G. P. nesigynė tuo pagrindu, kad yra reali galimybė banko skolą išieškoti iš kitų laiduotojų turto. Septinta, dėl solidariosios skolininko ir laiduotojo atsakomybės, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą(CK 6.80 str.2d), priešingai kreditorius turi pasirinkimo teisę kuriam asmeniui nukreipti reikalavimą: pagrindiam skolininkui ir laiduotojui bendrai, ar bet kuriam iš jų skyrium.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, būtinybės sudaryti sandorį ir sąžiningumo
Atsižvelgiant į mokėtinas sumas (3 884 785,82 Lt), tai, kad pagrindiniai skolininkai bankrutavo, o įkeistas nekilnojamasis turtas realizuojamas dvidešimt kartų pigiau nei buvo įvertintas įkeitimo metu , o UAB „Riedulys“ įkeistas žemės sklypas ir kreditoriaus gaunamos sumos už realizuotą įkeistą turtą nesudaro net šimtosios dalies skolos (12 742,50 Lt iš 1 765 163,74 Lt), laikytina, kad bet koks laiduotojo savo turto sumažinimas neatlygintinai perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Todėl, priešingai atsakovui, jis ginčijamu sandoriu pažeidė kreditoriaus teises, nes sumažino kreditoriaus galimybę gauti kuo didesnį skolos patenkinimą iš jo , kaip laiduotojo turto . Atsakovas šioje byloje neatsikirtinėjo, kad kitų laiduotojų turto pakanka skoloms grąžinti. Atsakovo teiginys, kad po ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų skaičius ne sumažėjo, o priešingai- padidėjo ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas(CPK 178 str.).
Atsakovas G. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sudarydamas sandorį jis buvo nesąžiningas, nes sandorį sudarė po to, kai bankas pareiškė ieškinius dėl skolos priteisimo skolininkams ir laiduotojams , bankas, siekdamas nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojų turtą, tuo pagrindu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ir kitose bylose ginčijami neatlygintiniai sandoriai sudaryti tuoj po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – laiduotojų turto areštas. Taip laiduotojas 2009 m. vasario 27 d. sudarė dvylikos nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Preziumuojama, kad sandorio šalys- nesąžiningos ,nes ginčijama sutartimi laiduotojas perleido turtą savo sūnui neatlygintinai ( CK 6.67 styr. 1 d. 1p). Ši prezumpcija nepaneigta.
Atsakovo teiginys, kad po ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų skaičius ne sumažėjo, o priešingai- padidėjo ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas(CPK 178 str.).
Ieškovas ieškinį actio Pauliana pareiškė teisme 2011 m. gruodžio 12d. Pripažįsta, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2010 m. birželio 14 d. Senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2011 m. kovo 25 d., kuomet pardavus B UAB „Riedulys“ turtą paaiškėjo, kad neužtenka skolininko turto skolai padengti ir suprato, kad ginčijamas sandoris pažeidė jo teises. Laiko, kad senaties termino nepraleido. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Utenos rajono apylinkės teismas senaties termino pradžią laikė 2010 m. birželio 14 d ir ieškinį atmetė dėl senaties.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus sužinojimo apie laiduotojo sudarytą dovanojimo sandorį, t.y. apie sutarties sudarymo faktą nepakanka tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas. Ieškovas turi sužinoti ir apie savo teisių pažeidimo faktą, t.y. kad ginčijama sutartis pažeidžia jo(ieškovo) teises. Actio Pauliana instituto pagalba gali būti ginčijamas toks skolininko sudarytas sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.) . Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga byloje nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti tiek apie patį dovanojimo sutarties sudarymo faktą, tiek tai, kad dovanojimo sutartimi buvo pažeistos jo(ieškovo) teisės. Kai nesutampa momentai, kada kreditorius sužinojo apie laiduotojo sudarytą sandorį ir tai, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, kaip šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio senaties pradžios momento, svarbu įvertinti kreditoriaus elgesį: ar jis buvo pakankamai rūpestingas ir nedelsiant siekė išsiaiškinti ar laiduotojo sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų.
Nėra ginčo, kad ieškovas 2010 m. birželio 14 d. sužinojo apie šiuo metu ginčijamą sandorį. Tačiau iki 2010 metų birželio 14 d. ir po to iki 2011 m. kovo 25 d. nebuvo jokių įvykių, dėl kurių galima būtų manyti, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą, konstatuojant, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti užtenka įkeisto turto vertės, yra neteisingos, nes dar nevyko arba nebuvo baigtos bankrutuojančių įmonių, už kurias atsakovas laidavo, įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūros. Todėl tuo metu ieškovas negalėjo teigti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises.
Teisėjų kolegija atsakovų teiginį, kad ieškovas apie įkeisto turto vertės sumažėjimą sužinojo dar iki 2010 m. birželio 14 d., grindžiamą ieškovo su ieškiniu pateiktomis pažymos apie turto vertės nustatymą, atmeta. Turto vertintojų nustatyta turto vertė yra tik apytikriai dydžiai, o tikroji turto vertė paaiškėja realizuojant jį iš varžytinių.
Iš bylos duomenų matyti, kad tik bankroto procese vykdant įkeisto turto pardavimą, paaiškėjo, kad įkeisto turto vertės nepakaks skoloms sumokėti, nes įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėjo. Taip bankui už 2 300 000 Lt vertės įkeisto UAB „Riedulys“ turto nepavyko parduoti iš varžytinių . Jį be varžytinių 2011 m. kovo 25 d. nupirko už 110 200 Lt .Taip pat bankui už 1 190 000 Lt įkeisto UAB „ATO projektai“ turto nepavyko parduoti 2011 m. trijose varžytinėse. Kreditorių susirinkimo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu leista parduoti vos už 75 000 Lt.
Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui tik 2011 m. kovo 25 d. galutinai tapo aišku, kad skolininko turto nepakanka skoloms likviduoti ir tada paaiškėjo, kad ginčijama sutartis, kuria skolininkas- laiduotojas 2009 m. vasario 27 d. sutartimi iš esmės padovanojo visą savo turtą, tuo atimdamas galimybę nukreipti skolos išieškojimą į jo, kaip laiduotojo turtą, pažeidžia jo teises. Todėl ieškinio senaties termino pradžia, t.y. kreditoriaus sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį, laikytina 2011 m. kovo 25 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011m. gruodžio 12 d. t.y. nepraleidęs CK 6 .66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Teisėjų kolegija šioje byloje nustatė, kad ieškovas turi turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje taip pat nustatytas CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; laiduotojas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; laiduotojas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; sandorio šalys nesąžiningos, nes laiduotojas padovanojo turtą sūnui, siekdamas išvengti skolos išieškojimo. Sūnus- artimas asmuo, todėl jis turėjo žinoti ar žinojo apie tėvo skolas. Todėl ginčijamo sandorio dalis- naikintina(CK 6.66 str.). Turtas grąžintinas atsakovui P. asmeninės nuosavybės teise, kad į jį būtų galima nukreipti išieškojimą(CK 6.66 str. 4 d.).
Panaikinus Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovui turėtos išlaidos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str. 1 d.3 p, 92 str., 98 str. ).
Ieškovas AB DNB bankas šioje byloje turėjo 4 235 Lt atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 124). Įvertinus bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 3 valandas, atsižvelgus į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 3 000 Lt . Iš atsakovų G. P. ir J. P. lygiomis dalimis priteisiama po 1 500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme AB DNB banko naudai (CPK 98 str. 1-3 d.). Jis taip pat sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 142 Lt už apeliacinį skundą( t. 1, b. l. 14, t. 3, b. l. 165). Šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų. Tokiu pat principu- lygiomis dalimis priteisiamos teismo turėtos išlaidos(72 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams G. P. ir J. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: BUAB „ATO projektai“, BUAB „SV Investicija“, dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tenkinti.
Pripažinti negaliojančia dalį 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutarties, patvirtintos Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., registro Nr.558, kuria G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1/3 dalį žemės sklypo (viso žemės sklypo plotas 3.6600 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Utenos rajone padovanojo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti šį žemės sklypą G. P. nuosavybėn.
Priteisti iš G. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvieno:
po 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, po 69,5 Lt žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį, po 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą AB DNB banko , jur. a. k. 112029270, naudai;
po 38 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Utenos rajono apylinkės teismui.