Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-735/2010

Teisejas Jeugenijus Jaglinskis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.2.14.10.;

2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkricio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. 1 metu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. 1 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 6 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes dalinio bausmiu sudejimo budu subendrintos ir paskirta L. K. galutine subendrinta bausme – 1 metai 8 menesiai laisves atemimo.

Nukentejusiajam L. U. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Procesas del nukentejusiosios F. U. civilinio ieškinio - 5000 litu neturtines žalos atlyginimo, nutrauktas, mirus fiziniam asmeniui, kurio teisiu peremimas, atsižvelgiant i ginco teisinius santykius, yra neleidžiamas.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. K. nuteistas už tai, kad jis terorizavo L. U. , F. U. , grasindamas padegti, padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ir turtui veika, o butent:

jis, 2006-06-22, apie 19.00 val., 2006-06-23 apie 09.00 val., budamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto del bendrojo naudojimo patalpu eksploatavimo su L. U. ir F. U. metu, užsimojes kirviu, žodžiais grasino nukentejusiuosius nužudyti, sudeginti ju turta, po ko, tesdamas savo nusikalstama veika 2006-06-23, apie 10.00 val., sudegino mineto namo kieme L. U. turta, ir 2006-10-15, apie 08.20 val., svaide i ukinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), duris kirvi, žodžiu ir mosikuodamas kirviu grasino L. U. ir F. U. nužudyti, tokiu budu sudarydamas nukentejusiems pakankama pagrinda manyti, kad grasinimai gali buti ivykdyti.

Be to, L. K. nuteistas už tai, kad jis sunaikino L. U. turta visuomenei pavojingu budu, o butent:

jis, 2006-06-23, apie 10.00 val., kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 14 metru atstumu nuo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), padege ir sudegino L. U. turta: 2 m³ lentu, 0,5 m³ ažuoliniu malku bei vaismedžius: 3 obelis, ir 7 slyvas, tuo padarydamas L. U. turtine žala.

Be to, L. K. nuteistas už tai, kad jis tycia padare nežymu sveikatos sutrikdyma, o butent:

jis, 2006-06-23, apie 11.00 val., priejes prie F. U. ir L. U. buto, esancio (duomenys neskelbtini), tycia pastume F. U. , gim. (duomenys neskelbtini), i duru stakta, tuo padarydamas nukentejusiajai odos nubrozdinima kaktos kaireje puseje su aplinkine poodine kraujosruva, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, pripažindamas ji kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d., ivardijo tris epizodus kuomet jis tariamai terorizavo nukentejusiuosius. 2006-06-22 ivykiai vertinti remiantis vien tik nukentejusiuju parodymais, nekreipiant demesio i jo parodymus, patvirtintus tiesiogiai ivyki maciusiu liudytoju M. K. ir N. Š. parodymais, jog jokiu grasinimu ar kirvio demonstravimo nebuvo, ir pilnai paneigiancius nukentejusiuju pateikta versija. Be to, visiškai ignoruoti L. U. veiksmai 2006-06-22 – jokia teise jam nepriklausancio statinio – lauko tualeto – savavališkas nugriovimas, kurie, apelianto isitikinimu, neabejotinai yra šiurkštus ir provokuojantys, abejotinai teiseti. 2006-06-23 ivykiai taip pat ivertinti besalygiškai remiantis nukentejusiojo pateikta versija, nors liudytojai S. K. ir S. B. nurode, jog jie grasinimu negirdejo, kirvio nemate, o pokalbio konteksto, kurio metu jis neva minejo kirvi, nurodyti negali. 2006-10-15 ivykiai taip pat ivertinti besalygiškai remiantis nukentejusiojo pateikta versija, kuria neva patvirtina liudytojo J. R. parodymai, kuris beje nurode, jog jam ivykiai žinomi tik iš nukentejusiojo žodžiu, taip pat L. U. parodymu patikrinimas vietoje, nors ivykio vietos apžiuros metu nebuvo rasta, užfiksuota ir ištirta ryškiu pedsaku, neabejotinai turejusiu likti, jeigu i duris butu buves svaidomas kirvis. Teismas i šia aplinkybe nekreipe demesio. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis savo iniciatyva pateike tyrimui kirvi tikslu ištirti, ar ši kirvi del jo dydžio ir svorio galima svaidyti, ar ant nurodytu sandeliuko duru yra šiuo irankiu, laiku ir budu padarytu charakteringu pedsaku ir ar sandeliuko durys del konstrukcinio silpnumo, amžiaus ir nusidevejimo (šias duru ypatybes patvirtino liudytoja M. K. ) nebutu visiškai suire nuo vienintelio smugio, taciau nei trasologine ekspertize, nei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo. Pats savanoriškas daiktinio irodymo pateikimo faktas, neigiant kalte, teisme nagrinetas nebuvo, jo paaiškinimu nereikalauta, taciau nuosprendyje ivertintas kaip jo kaltes irodymas, nepaisant LR BPK 301 str. 1 d. nuostatu. Vietoje aukšciau paminetu objektyviu tyrimo veiksmu buvo atliktas objekto – kirvio – atpažinimas, nepaisant fakto, jog gyvendamas tame paciame kieme L. U. neabejotinai daug kartu kirvi yra mates iš arti, o galimai ir laikes rankose, kas ir salygojo atpažinima, siekiant patvirtinti anksciau duotus parodymus.

Teismas, pripažindamas ji kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d., vel gi besalygiškai vadovavosi L. U. pateikta ivykiu versija, nekreipdamas demesio i liudytoju M. L. , A. B. ir V. P. parodymus, kurie patvirtino, jog L. U. neatlygintinai atidave lentas, dailylentes bei šakas, taciau ju laikymo (sandeliavimo) vietos nenurode. Nors jis nurode, jog ivykio vietoje buvo kitu daiktu – šiukšliu, ka patvirtino liudytojos M. K. ir N. Š. , teismas to nepaise. Taip pat teismas nepaise to, kad liudytojas M. R. parode, jog ivykio vietoje dege šakos, kas užfiksuota ir nuotraukose bei patvirtina jo parodymus, kad L. U. nurodyto medienos kiekio sandeliavimas užima vos 2 m² plota, prieštarauja logikai ir sveikam protui, o ju visiškas sudeginimas per toki trumpa laika – gamtos desniams, kad visi daiktai ivykio išvakarese, 2006-06-22, buvo jo sunešti ir sukrauti L. U. kieme, kur nukenteti negalejo ir tai patvirtina patys L. U. ir F. U. , liudytojos M. K. ir N. Š. , kad dalis daiktu L. U. ivardintu kaip sunaikinti 2006-06-23, 2007-04-16 jo parodyti sveiki, sandeliuojami L. U. kieme, kas matyti nuotraukoje, kad L. U. nurodytos 7 slyvos yra ne jo žemeje ir gali jam nepriklausyti, kad pirminiame pareiškime bei parodymuose L. U. vaismedžiu neminejo, kad degindamas šiukšles, jis ju deginima kontroliavo, kas leistu manyti, jog tai buvo ne gaisras, o laužas, ka patvirtina liudytojo M. R. bei 4-osios PGT komandos pamainos vado parodymai. Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad L. U. nurodyta didele tariamai sunaikinto turto verte akivaizdžiai prieštarauja jo isigijimo veltui faktui, be to, tai leidžia manyti, jog L. U. turi tiksla pasipelnyti.

Teismas, pripažindamas ji kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., vadovavosi tik F. U. parodymais, kuriuos neva patvirtina L. U. ir V. S. parodymai, kurie ivykio nemate ir apie ji sužinojo tik iš F. U. žodžiu, bei ekspertizes aktas, kuriame tariamos aplinkybes nurodytos taip pat iš F. U. žodžiu. Skunde pažymima, jog M. K. tuo metu buvusi namuose, tame paciame name, taciau triukšmo negirdejo, be to liudytoja nurode, jog F. U. galejo susižaloti pati, o veliau sužalojimus pateikti kaip neva padarytus smurtaujant.

Apelianto isitikinimu, aplinkybe, jog jis sulaikymo metu, 2006-06-23 14 val., buvo neblaivus, nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis buvo neblaivus ir ivykio metu, 2006-06-23 tarp 10 ir 11 val., ir tuo labiau, jog jis buvo neblaivus 2006-06-22 bei 2006-10-15, kas skundžiamame nuosprendyje pripažinta jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Faktas, jog jis 2006-06-23 apie 11 val. išvyko uždarbiauti ir apie 12.30 val. išgere alkoholio, nera paneigtas. Tiriant jo asmenybe bei motyvuojant bausmes vykdymo atidejimo taikymo netikslinguma, teismas klaidingai nurode, jog jis neva ivykde nusikaltimus netrukus po to, kai išnyko teistumas, ir tuo ignoravo LR BK 97 str. nuostatas.

Apeliantas skunde atkreipia demesi ir i tai, kad teismas, turedamas pakankamai duomenu apie tai, jog jam psichiatrine ekspertize skirti netikslinga, apklauses visus liudytojus, paskelbe neribotos trukmes pertrauka del tokios ekspertizes skyrimo kitoje byloje, kartu pratesdamas kardomosios priemones – suemimo taikymo termina jo atžvilgiu. Apelianto nuomone, proceso vilkinimas ir procesiniu prievartos priemoniu taikymas vienoje byloje del abejotinai tikslingu veiksmu kitoje byloje, yra padarytas, siekiant vilkinti byla ir vargu ar yra teisetas.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti, nukentejusysis, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apelianto nuomone, teismas, nagrinedamas baudžiamaja byla, nesilaike objektyvumo ir nešališkumo principo, turejo išankstine nuostata del jo kaltumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltima, teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos igyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant saraša aplinkybiu, kurioms esant teisejas ar teiseju kolegija negali buti laikomi nešališki ir galintys konkrecioje byloje vykdyti teisinguma. Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija nenustate pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustate ir kitu aplinkybiu (LR BK 58 str., 59 str.), kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, jog byla išnagrinejo šališkas teismas, todel atmestini kaip nepagristi apelianto skundo argumentai, susije su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tuo paciu pažymetina, kad jeigu apelianto netenkina teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, tai dar nereiškia, jog byla išnagrinejo šališkas ir neobjektyvus teismas.

Nepagristi yra apelianto skundo argumentai, kad jo kalte padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., grindžiama praktiškai tik nukentejusiuju parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, be nukentejusiuju parodymu, kuriuos beje nukentejusysis patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu, apelianto kalte padarius mineta nusikalstama veika taip pat yra grindžiama liudytoju S. K. , S. B. parodymais, daiktu pateikimo protokolu, daiktu apžiuros protokolu, daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti protokolu, iš dalies ir paties apelianto parodymais.

Pažymetina tai, kad pats apeliantas neneige, jog 2006-06-22 ryte su L. U. ivyko žodinis konfliktas del patalpu eksploatavimo, po mineto konflikto jis liepe nukentejusiajam iš sandeliuko iškraustyti šiukšles-lentgalius, popierius, senus baldus. Kadangi L. U. nepakluso, jis pats išmete iš sandeliuko nukentejusiajam priklausancius daiktus ir liepe pastarajam juos susirinkti, nes padegs. Kadangi nukentejusysis ignoravo jo reikalavima, jis kita diena šiukšles sudejo kompaktiškiau ir jas padege. Pažymetina ir tai, kad pats apeliantas pripažino, jog 2006-06-23 konfliktavo ir su F. U. .

Aplinkybe, jog grasinant nukentejusiesiems buvo panaudotas kirvis, be nukentejusiojo parodymu, patvirtina liudytoju S. K. , S. B. , J. R. parodymai. Liudytojais apklausti S. K. , S. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamajame posedyje buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Liudytojai minetu apklausu metu parode, jog 2006-06-23 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynu. Nuvykus i ivykio vieta i juos kreipesi L. U. , kuris pareiške, jog rašys pareiškima del savo kaimyno gyvenancio 3 bute, kadangi jis apšlapino jo automobili ir grasino kirviu. Nuejus pas apelianta, pastarasis pareigunams paaiškino, kad tycia apšlapino kaimyno automobili, taip pat neneige grasines kirviu. L. K. kalbejo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Aukšciau išdestytus parodymus liudytojas S. K. patvirtino ir akistatos su apeliantu metu. Liudytoju apklaustas policijos pareigunas J. R. patvirtino, jog 2006-10-15 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), po kiema su kirviu vyriškis gainioja savo kaimyna, L. U. jam paaiškino, kad kaimynas L. K. grasino kirviu. Netiketi šiais liudytoju parodymais, kurie patvirtina nukentejusiojo parodymus, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo, kadangi nera nustatyta aplinkybiu, del kuriu šie asmenys turetu pagrinda ji apkalbeti ar butu suinteresuoti bylos baigtimi.

Aplinkybe, jog buvo grasinta kirviu patvirtina ir tai, kad nukentejusysis atpažino apelianto byloje pateikta kirvi, kaip ta kirvi, kuriuo buvo grasinama. Pažymetina tai, jog savanoriškas daiktinio irodymo – kirvio, pateikimo faktas, nepaneigia apelianto kaltes padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, tuo tarpu tai, jog nukentejusysis apelianto pateikta kirvi galejo buti mates anksciau, nepaneigia to, jog butent šiuo kirviu ir buvo grasinama susidoroti. Nors, kaip teisingai nurodyta skunde, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pagarsintas, ištirtas daiktu, dokumentu pateikimo protokolas, taciau teisiamojo posedžio metu buvo ištirtas daiktu apžiuros protokolas, butent kuriuo ir buvo apžiuretas apelianto pateiktas kirvis.

Pažymetina tai, kad nera pagrindo patikimais ir apelianto pateikta ivykiu versija patvirtinanciais parodymais nagrinejamu atveju laikyti liudytoju M. K. , N. Š. parodymus. Kaip matyti iš liudytoju teisiamojo posedžio metu duotu parodymu, pastarosios pacios ilga laika konfliktavo su nukentejusiuoju L. U. . Liudytoja M. K. teisiamojo posedžio metu parode, jog ji su nukentejusiuoju L. U. konfliktuoja nuo 1989 m., t.y. nuo to laiko kai apsigyveno (duomenys neskelbtini) gatveje. Liudytoja N. Š. teisiamojo posedžio metu taip pat parode, jog konfliktu su nukentejusiuoju L. U. yra buve daug, visa laika kol ji gyveno (duomenys neskelbtini) gatveje jie konfliktavo. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, minetu liudytoju parodymai vertintini kritiškai.

Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestyta, konstatuoja, jog apylinkes teismas pagristai pripažino apelianta kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d., byloje surinktu irodymu visuma patvirtina tai, kad terorizavo nukentejusiuosius, grasindamas padegti, padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ir turtui veika.

Pagristai apeliantas pripažintas kaltu ir del to, kad jis 2006-06-23 apie 10.00 val. sunaikino L. U. turta, 2 m³ lentu, 0,5 m³ ažuoliniu malku bei vaismedžius: 3 obelis, ir 7 slyvas, visuomenei pavojingu budu (LR BK 187 str. 2 d.). Pažymetina tai, jog apelianto kalte padarius mineta nusikalstama veika patvirtina ne tik nukentejusiojo parodymai, bet iš dalies paties apelianto parodymai bei byloje liudytojais apklaustu M. R. , M. K. , A. B. , V. P. , M. L. , V. S. parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolai, Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie LR VRM Vilniaus miesto priešgaisrines gelbejimo tarnybos pranešimas.

Atkreiptinas demesys i tai, jog apeliantas viso proceso metu neneige, jog padege nukentejusiajam priklausancius daiktus, taciau nesutiko, kad padegti daiktai turejo materialine verte, apelianto teigimu, jis padege šiukšles, be to, padegimas nekele jokio pavojaus žmonems bei aplinkui esantiems pastatams.

Iš nukentejusiojo L. U. parodymu seka, jog L. K. padege materialia verte turincius daiktus, buvo sunaikinti apie 2 kubiniai metrai jam priklausanciu lentu, tarp kuriu buvo ir dailylentes, apie 0,5 kubinio metro ažuoliniu storu šaku, gaisro metu sudege vaismedžiai, trys obelys, septynios slyvos.

Tai, kad nukentejusysis turejo paminetus daiktus, daiktai turejo materialia verte patvirtina liudytoju A. B. , V. P. , M. L. parodymai. Liudytoju apklaustas A. B. teisiamojo posedžio metu patvirtino, jog po pas save bute atlikto kapitalinio remonto, jis L. U. atidave jam nereikalinga mediena – lentas, šaliuote, grindu lentas, brusus. Visos šios medžiagos dar buvo tinkamos naudoti. Grindu lentos buvo skirtos 55 kvadratiniu metru butui. Liudytojas V. P. patvirtino, jog su nukentejusiuoju buvo isigijes medžio, t.y. ažuolo. Miesto parke buvo išvirtes didelis medis, girininkija leido pasiimti ši medi. Medžio kamiena jis pasieme sau lentoms, o šakas atidave L. U. malkoms. Šakas nukentejusysis sudejo kieme, šaku buvo apie 1 kubini metra. Liudytoju apklaustas M. L. taip pat patvirtino, jog jis darydamas bute remonta, nuo sienu nupleše dailylentes ir jas atidave L. U. , ju buvo apie 8 kvadratiniai metrai. Dalis šiu dailylenciu buvo sveikos, dalis belupant sulužo. Atiduotu dailylenciu pirciai gal ir užtektu, jeigu nedidele pirtele. Be to, nors tiksli sunaikinto turto verte byloje nera nustatyta, taciau teismui nekyla šiuo atveju abejoniu, jog sunaikintu nukentejusiajam priklausanciu daiktu verte viršija 3 MGL dydžio suma. Tuo paciu pažymetina, jog tai, kad nukentejusysis už sunaikintus daiktus aukšciau paminetiems liudytojams pinigu nemokejo, visiškai nereiškia, jog sunaikinti daiktai neturejo materialios vertes.

Aplinkybe, jog apelianto padegti daiktai butent ir buvo nukentejusiojo nurodyti daiktai, patvirtina ne tik nukentejusiojo parodymai, bet ir byloje esantys ivykio vietos apžiuros protokolai, iš kuriu matyti, jog gaisravieteje metosi ne tik minetu ažuolo šaku likuciai, bet ir sudegusiu lentu galai. Be to, 2006-08-18 ivykio vietos apžiuros protokole yra nurodyta, jog nuo gaisravietes 1 metro atstumu i pietu puse yra augantys medžiai, 10 medžiu yra vaismedžiai. Tai, kad buvo sudegintas nukentejusiojo nurodytas kiekis daiktu, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina ivykio vietos apžiuros protokoluose nurodytas gaisravietes plotas, liudytojo M. R. parodymai apie tai, jog gaisravietes plotas buvo 2-3 kvadratiniai metrai, buvo sudeginta apie pora kubu malku.

Be paties apelianto, nukentejusiojo parodymu, fakta, jog 2006-06-23 apie 10.00 val. kieme apie 14 metru atstumu nuo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), buvo padegti daiktai patvirtina liudytoju M. R. , M. K. , V. S. parodymai, Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie LR VRM Vilniaus miesto priešgaisrines gelbejimo tarnybos pranešimas, ivykio vietos apžiuros protokolai. Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie LR VRM Vilniaus miesto priešgaisrines gelbejimo tarnybos patikslintame pranešime nurodyta, jog 2006-06-23 apie 10 val. 11 min. kilo gaisras atviroje teritorijoje, netoli (duomenys neskelbtini). Gaisravieteje matesi apdegusiu pagaliu ir lentu fragmentai. Labiausiai tiketina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Tuo tarpu liudytoja M. K. teisiamojo posedžio metu ne tik patvirtino paties gaisro fakta, bet ir parode, jog ši gaisra sukele butent L. K. , kuris jai pats apie tai pasake.

Teiseju kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog jo sukeltas gaisras nekele jokio pavojaus žmonems bei aplinkui esantiems pastatams. Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentejusiajam priklausanti turta apeliantas sunaikino visuotinai pavojingu budu, nes nukentejusiojo turtas, esantis miesto teritorijoje, sunaikintas padegant, buvo sukeltas realus pavojus užsidegti kitiems pakankamai arti gaisravietes buvusiems mediniams pastatams, medžiams bei krumams. Ivykio vietos apžiuros protokoluose nurodyta, jog gaisraviete yra apie 11-12,5 metru iki aplinkui esanciu mediniu namu, artimiausias pastatas – medine pavesine, nuo gaisravietes yra 4 metru atstumu, tuo tarpu medžiai yra 1 metro nuo gaisravietes atstumu.

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 2 d. ir jis pagristai pripažintas kaltu del minetos nusikalstamos veikos padarymo.

Teiseju kolegijos vertinimu, taip pat pagristai apeliantas kaltu pripažintas ir del nukentejusiosios F. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors apeliantas viso proceso metu neige sužalojes nukentejusiaja, taciau jo kalte padarius mineta nusikalstama veika patvirtina nukentejusiosios F. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), netiesiogiai nukentejusiojo L. U. , liudytojo V. S. parodymai.

Iš nukentejusiosios F. U. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, kurie teisiamojo posedžio metu buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, seka, jog ji buvo sužalota ta diena, kai kieme dege lentos ir vaismedžiai. Ji gaisro metu norejo užsidaryti duris, taciau kaimynas iš antro aukšto, vardu L., kuris buvo apsvaiges nuo alkoholio, ja tycia pastume link duru ir ji i duru stakta susitrenke kairi antaki. Atkreiptinas demesys i tai, kad specialistui atliekant nukentejusiosios sužalojimu medicinini tyrima, pastaroji nurode analogiškas ivykio aplinkybes, t.y., kad kaimynas pastume, po ko ji atsitrenke galva i duru stakta, tokias pat sužalojimo padarymo aplinkybes nukentejusioji nurode ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje. Netiketi nukentejusiosios nuosekliais parodymais, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo, juolab kad jie atitinka specialisto išvadoje konstatuotu sužalojimu lokalizacijai, ju padarymo laikui ir mechanizmui. Be to, pažymetina tai, kad sužalojimo fakta, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nukentejusiojo L. U. ir liudytojo V. S. parodymai. Nors mineti asmenys patys nemate kaip buvo sužalota nukentejusioji, taciau L. U. patvirtino, jog jis ivykio diena grižes namo pastebejo motinos veide prie kaires akies melyne, L. U. motina papasakojo, kad ja pastume L. K. , ji nuo pastumimo atsitrenke i duru stakta ir susižalojo, V. S. taip pat patvirtino, jog jis 2006 m. birželio 22-23 d. mate F. U. su melyne paakyje.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad F. U. padaryta odos nubrozdinimas kaktos kaireje puseje su aplinkine poodine kraujosruva apimancia kaires akies vokus, veikiant kietu buku daiktu galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku, t.y. 2006-06-23. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pažymetina tai, jog nera pagrindo šiuo atveju vadovautis liudytojos M. K. parodymais apie tai, kad L. K. nukentejusiosios nemuše, ne tik del aukšciau nurodytu aplinkybiu, bet ir del to, kad liudytoja parode, jog ji ryte pabudusi mate kai L. K. sedejo priešais U. veranda ir reikalavo atiduoti 10 litu, F. U. tuo metu buvo namo viduje. Taigi, iš liudytojos parodymu seka, jog ji visu ivykio aplinkybiu nemate, kadangi byloje ištirtais irodymais nustatyta, jog nukentejusioji buvo pastumta i duru stakta dar iki ieinant i namus.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tiketi apelianto parodymais ir ji pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinti nera jokio pagrindo.

Teisingai pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas paskyre apeliantui ir bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkes teismas, nustatydamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmiu rušis bei ju dydi, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pobudi, pavojingumo laipsni (apeliantas padare tris nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 str. 3 d., 4 d. nuostatas priskiriamos prie nesunkiu (viena veika) ir apysunkiu (dvi veikos) nusikaltimu), atkreiptinas demesys i tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tycia, nusikalstamomis veikomis padaryta tiek turtine, tiek neturtine žala, kuri nera atlyginta. Byloje apelianto atsakomybe lengvinanciu nenustatyta.

Apelianto nuomone, nepagristai pirmosios instancijos teismas kaip jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padare, budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos ju padarymui. Pažymetina tai, jog fakta, kad apeliantas 2006-06-23, 2006-10-15 nusikalstamu veiku padarymo metu buvo neblaivus, be alkotesterio parodymu patvirtina nukentejusiuju parodymai, liudytoju S. K. , S. B. parodymai. Netiketi minetu asmenu parodymais teismas neturi pagrindo, juolab, kad apelianto pateiktos versijos, kad jis 2006-06-23 apie 11 val. ir apie 12.30 val. išgere alkoholio, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Taigi, teiseju kolegijos vertinimu, aptariama aplinkybe buvo pagristai pripažinta kaip apelianto atsakomybe sunkinanti.

Nepagristai apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkes teismas, vertindamas apelianto asmenybe, sureikšmino pastarojo ankstesnius teistumus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas paminejo, jog apeliantas buvo praeityje tris kartus teistas, taciau taip pat nurode ir tai, kad teistumai yra išnyke. Vertindamas apelianto asmenybe, pagristai teismas atsižvelge i tai, kad jis niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi ir nuolatines gyvenamosios vietos. Apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka. Kaip matyti iš byloje esancios Vilniaus priklausomybes ligu centro pažymos, L. K. 1992-05-28 – 2006-01-13 buvo irašytas i iskaita, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholi, priklausomybes sindromas. Apeliantas taip pat buvo 3 kartus gydytas ir VšI Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje, tirtas ir gydytas VšI Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taciau ekspertizes aktu konstatuota, jog L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu letiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, diagnozuotas organinis asmenybes sutrikimas, netrukde jam suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. L. K. inkriminuojamu nusikalstamu veiku padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitokioje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos tiriamojo samonei ir veiklai.

Baudžiamajame istatyme nustatyta, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima (LR BK 55 straipsnis). Iš išdestytos istatymo nuostatos seka, jog baudžiamajame istatyme nera besalyginio imperatyvo asmenims, teisiamiems pirma karta už nusikalstamas veikas, kuriu pavojingumas nera didelis, skirti tik bausmes, nesusijusias su laisves atemimu. Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, t.y. tiek nusikalstamu veiku pobudi, tiek ju padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant itin ižuliai, apeliantui gyvenant jam nepriklausanciame buste ir neturint teises disponuoti jam nepriklausanciomis patalpomis, grasinant panaudotas kirvis, nukentejusiojo turtas sunaikintas visuotinai pavojingu budu, ji padegant), per toki trumpa laika padarytu nusikalstamu veiku kieki, taip pat i tai, kad visos apelianto veikos padarytos veikiant tiesiogine tycia ir yra baigtos, nusikalstamomis veikomis buvo padaryta tiek turtine, tiek neturtine žala, apelianto atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima ir pastarojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, pastarojo asmenybe, neteikdama nei vienai iš ju prioritetines reikšmes, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui už nesunkaus ir apysunkiu nusikaltimu padaryma pagristai paskyre laisves atemimo bausmes, kurios nera aiškiai per griežtos. Pažymetina taip pat tai, kad teismas tinkamai taike baudžiamaji istatyma, LR BK 63 str. reikalavimu nepažeide ir bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

Pagristai apylinkes teismas apelianto atžvilgiu netaike ir LR BK 75 str. nuostatu. Pažymetina, jog LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teismui atideti bausmes vykdyma asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus. Taciau bausmes vykdymas gali buti atidetas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Spresdamas, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismas turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes ir ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybe. Nagrinejamu atveju, ivertinus aukšciau aptartu aplinkybiu visuma, teiseju kolegija nuomone, nebuvo pagrindo manyti, jog L. K. atžvilgiu bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Tuo paciu pažymetina tai, kad nepagristi yra apelianto skundo argumentai, susije su psichiatrines ekspertizes atlikimu. Atkreiptinas demesys i tai, kad stacionarine teismo psichiatrijos ekspertize L. K. buvo paskirta, nes buvo ne karta gydytas psichiatrijos ligoninese, todel iškilo abejones psichikos pilnavertiškumu. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, psichiatrine ekspertize jam buvo paskirta butent nagrinejamoje byloje, Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009-03-31 ir 2009-06-10 nutartimis. Apeliantui paskirtos psichiatrines ekspertizes atlikimas užtuko ne del kieno nors kito, o butent del paties apelianto veiksmu, kadangi jis du kartus neatvyko i Utenos ekspertini skyriu, Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009-09-17 nutartimi buvo paskelbta pastarojo paieška bei pakeista kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti i suemima. L. K. buvo sulaikytas tik 2009-10-08, o 2009-10-14 perkeltas iš Lukiškiu tardymo izoliatoriaus – kalejimo i Utenos ekspertini skyriu.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, keisti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendi apelianto skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. K. apeliacini skunda atmesti.