Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 prom. neblaivumas), konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. V. į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį ir poodines kraujosruvas akių vokuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2022 m. gruodžio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolas Nr. IBPS-V-3285530-22).

Šiais veiksmais Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Taip pasielgė norėdamas padėti savo draugams, o ne dėl neblaivumo. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu ir su nukentėjusiojo patikslintu civiliniu ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis Ž. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 01.30 val. jis kartu su savo draugais E. ir A. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alų iki 03 val., po to išėjo į kiemą, ten buvo daug žmonių. Neprisimena kokiu būdu, tačiau tarp jų ir kitos kompanijos, kurioje buvo gal septyni vaikinai, kilo žodinis konfliktas. Po to jie nuėjo toliau iki (duomenys neskelbtini) sankryžos. Jis negali nurodyti, kada tiksliai viskas prasidėjo. Atsisukęs pamatė, kad keli asmenys iš minėtos kompanijos muša jo draugą E. Jis ir A. bėgo prie E. jam padėti, tada ir kilo muštynės. Jis pribėgo prie asmens, kuris buvo su barzda, apkūnus, apie 175 cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, tamsių plaukų, su prasisegusia tamsios spalvos striuke, džinsais. Jis šiam asmeniui trenkė vieną kartą dešine ranka į veido sritį, po to šis asmuo nukrito ant žemės, atsikėlė, bet jau nelindo prie jo. Tada iš šono pribėgo kitas asmuo, neatsimena, kaip šis atrodė, kuriam jis taip pat vieną kartą trenkė. Po to jie atsitraukė ir viskas baigėsi. Atvažiavo policija ir jį su draugais pristatė į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 58–60).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis Ž. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03 val. jis kartu su savo draugais E. S. (E. S.) ir A. Z. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Ten iki 03.30 val. vartojo alų, po to išėjo į kiemą, kuriame buvo jam nepažįstamų vaikinų kompanija (jų buvo apie septynis asmenis), juos matė pirmą kartą, jokių jų duomenų nežino, jų jau neatsimena. Jau neprisimena dėl ko, bet tarp jų (jo, E. ir A.) ir tų septynių vaikinų kilo žodinis konfliktas. Po to jis su draugais ir minėta kompanija paėjo toliau iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, kur po kurio laiko prasidėjo muštinės. Jis negali tiksliai nurodyti, kada viskas prasidėjo, nes jis tik atsisuko ir pamatė, kad jo draugas E. mušasi su kažkokiu jam nepažįstamu vaikinu iš tos kompanijos. Tada jis ir A. nubėgo prie E. jam padėti, nes matė, kaip dar keli asmenys iš minėtos kompanijos (vienas iš jų buvo su barzda) pradėjo pulti E. Tada ir kilo muštynės. Jis pribėgo prie asmens, kuris buvo su barzda, apkūnus, kažkur apie 175 cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, tamsių plaukų, buvo su tamsios spalvos striuke, džinsais, ir šiam asmeniui vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, šis asmuo nukrito ant žemės, po to atsikėlė, bet jau nelindo prie jo. Vėliau sužinojo, kad tai buvo S. V. Tada iš šono pribėgo muštis kitas asmuo (jis neatsimena, kaip tas asmuo atrodė, todėl atpažinti negalės), kuriam jis taip pat trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po to jie išgirdo, kad atvažiavo policija ir muštynės baigėsi. Jį su draugais pristatė į policijos komisariatą. Jeigu jis šių muštynių metu kažką sužeidė, dėl to labai gailisi (t. 2, b. l. 71–73).

Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamasis Ž. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų, juos pakartoja. Dėl to, kad šių muštynių metu jis sužeidė S. V., jis labai gailisi, savo poelgį vertina neigiamai. Su nukentėjusiojo pateiktu ieškiniu sutinka, padarytą žalą nori ir pasistengs atlyginti (t. 2, b. l. 80–82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 22 val. kartu su savo draugu R. D. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03.00 val. jie išsikvietė taksi ir išėjo į lauką laukti. Išėję pamatė ir išgirdo, kad važiuojamosios kelio dalies viduryje, (duomenys neskelbtini), ties kampu, kur yra (duomenys neskelbtini), yra kažkoks žmonių susibūrimas. Norėdamas apginti asmenis, kuriuos įžeidinėjo ir stumdė trys vaikinai, jis su draugu R. pasakė šiems apsiraminti ir išsiskirstyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to du vaikinai priėjo prie jo, sudavė kumščiu smūgį į kairį žandą. Kas jam sudavė smūgį, tiksliai negali pasakyti, jis pradėjo dengtis galvą. Jautė, kad po šio smūgio buvo ir daugiau smūgių. Kiek jam pavyko pamatyti, prie jo buvo būtent raudonos, juodos ir geltonos spalvos drabužius vilkintys trys jaunuoliai. Matė, kad jam yra smūgiuojama rankomis ir kojomis. Po šių smūgių buvo nukritęs ant žemės, praradęs sąmonę, todėl nelabai ką atsimena. Tik pamena, kad po smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš burnos ir nosies, jis jautė stiprų fizinį skausmą dantų, nosies, galvos ir kaklo srityje. Kiek jam galėjo būti suduota smūgių, negali įvardinti, bet mano, kad bendrai galėjo būti suduota ne mažiau nei 10 smūgių rankomis ir kojomis. Dėl jam padarytų sužalojimų ir suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 48–50).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad neprisimena, kas pirmas iš trijų įtariamų asmenų jam trenkė, fizinį skausmą pajuto po pirmo smūgio. Iš pradžių buvo du asmenys, o po to priėjo trečias ir taip pat pradėjo jį mušti. Atpažinti negalėtų. Prašo remtis jo anksčiau duotais parodymais (t. 1, b. l. 56–57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 22 val. jis kartu su savo draugu S. V. nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini), ten vartojo alų ir degtinę. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03 val. jie iškvietė taksi ir išėjo į lauką parūkyti. Rūkydami lauke pamatė, kaip baro teritorijoje, kieme, konfliktuoja dvi kompanijos. Tuo metu iš baro išėjo darbuotoja ir pasakė, kad jie visi išeitų. Konflikto dalyviai pajudėjo link (duomenys neskelbtini)sankryžos. Jis tuo metu pasižiūrėjo į taksi programėlę telefone, o pakėlęs galvą pamatė, kad jo draugas S. V. konfliktuoja su vaikinų kompanija. Jis ėjo link draugo, o S. V. kartu su minėta vaikinų kompanija pradėjo stumdytis ir kažką vienas kitam sakė, tačiau jis to negirdėjo. Jie maždaug pora kartų apsistumdė ir trys vaikinai pradėjo rankomis mušti S. V. Prisimena, kad vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, ir vaikinas, kuris buvo su raudonu džemperiu, rankomis mušė S. V. į skirtingas kūno vietas. Jam pasirodė, kad jie stengėsi pataikyti į galvą. Jis pribėgo prie S. V. ir nuo šio nustūmė vaikiną, kuris buvo su raudonu džemperiu. S. V. tuo metu klūpėjo. Jis pamatė, kad vaikinas su raudonu džemperiu jau apsiramino. Jis atsisuko pasižiūrėti į S. V. ir pamatė, kad jį vis dar muša vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, ir kitas, kurio apibūdinti negali, nes neprisimena. Minėtus du vaikinus jis stipriai kūnu pastūmė nuo S. V. Po to prie jo priėjo atstumti vaikinai ir pradėjo jį mušti rankomis. Po kelių akimirkų į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 73–75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03.30 val. ji kartu su savo kolege ėjo iš vieno baro į kitą. Eidamos pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje vyksta susistumdymas tarp žmonių. Priėjusios arčiau pastebėjo, kad ant žemės guli vaikinas, kuris buvo maždaug iki (duomenys neskelbtini) amžiaus, apsirengęs tamsiais drabužiais, o šalia stovi vaikinas, kuris buvo maždaug iki (duomenys neskelbtini) amžiaus, apsirengęs tamsiais drabužiais, kuris spyrė vieną kartą dešine koja į galvą. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Kaip ji suprato, konfliktavo dvi skirtingos kompanijos. Vienoje pusėje buvo tamsiais drabužiais apsirengęs vaikinas, o kartu su juo buvo vaikinas, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperiu. Bendrai konfliktavo apie dešimt žmonių, tačiau ji įsiminė tik tuos du vaikinus. Kol laukė policijos, sumuštas vaikinas atsistojo nuo žemės. Įvykio vietoje buvo dar vienas vaikinas, kurio veidas buvo kruvinas. Ji minėtų vaikinų paklausė, kas atsitiko. Vaikinai paaiškino, kad kažką bandė ginti, tačiau patys buvo sumušti (t. 1, b. l. 77–79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. O. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03.30 val. jis kartu su savo kolege uždarė barą (duomenys neskelbtini) ir paprašė visų klientų išeiti. Pro baro stiklinį langą matė, kad trys vaikinai buvo labai konfliktiški, ieškojo prie ko prikibti. Matė, kaip vaikinas Nr. 1, kuris buvo su tamsia striuke, aukšto ūgio, apie (duomenys neskelbtini), priėjo prie merginos ir pradėjo konfliktuoti, po to spyrė jai į koją. Vaikinas Nr. 4, vidutinio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, su juoda striuke, stambaus kūno sudėjimo, ir vaikinas Nr. 5, vidutinio ūgio, tamsiai apsirengęs, praplikęs, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, priėjo prie vaikino Nr. 1 ir merginos. Kaip suprato, tie vaikinai greičiausiai pasakė „ką čia darai, merginų mušti negalima“, po to tarp jų kilo konfliktas. Jo metu prie vaikino Nr. 1 priėjo du, kaip suprato, šio draugai. Vienas iš jų vaikinas Nr. 2 buvo su geltona ilga striuke, apie 165 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir vaikinas Nr. 3, apie 180 cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, tamsių juodos spalvos plaukų, su raudonos spalvos striuke. Po to tarp jų kilo grumtinės, kurios peraugo į muštines. Kaip suprato, vaikinai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 mušėsi prieš asmenis Nr. 4 ir Nr. 5. Mergina kažkur dingo. Matė, kaip jie visi lakstė ir stumdėsi tarpusavyje, bet niekas niekam nesmūgiavo, daugiau mojavo ir vaidino, kad mušasi. Tada vaikinas Nr. 2 pribėgo prie vaikino Nr. 4 ir vieną kartą dešine ranka trenkė šiam į pakaušį. Po to vaikinas Nr. 4 nukrito ant grindų, o vaikinai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pribėgo, visi trys spardė ant grindų gulintį vaikiną Nr. 4. Tas pats atsitiko ir su vaikinu Nr. 5. Matė, kaip vaikinas Nr. 3 pats pirmas norėjo trenkti vaikinui Nr. 5 galimai į veidą, bet vaikinas Nr. 5 atkišo rankas prieš save, kad apsigintų. Po to matė, kaip vaikinas Nr. 5 prarado pusiausvyrą ir atsisėdo ant laiptukų, esančių prie pastato. Tada prie jo pribėgo vaikinas Nr. 2 ir spyrė koja vaikinui Nr. 5 į galvą, po to vaikinas Nr. 5 atsitrenkė į sieną. Matė, kad šis lyg prarado sąmonę. Vaikinas Nr. 1 taip pat spardė vaikiną Nr. 5. Puikiai matė, kad jie visi trys spardė vaikinus Nr. 4 ir Nr. 5 paeiliui, kol jie prarado sąmonę. Jis mano, kad vaikinai Nr. 4 ir Nr. 5 gynėsi nuo vaikinų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Besigindami vaikinai Nr. 4 ir Nr. 5 galėjo trenkti vaikinui Nr. 2, bet dabar jau tiksliai neprisimena. Jis išbėgo iš baro ir pribėgo prie vaikinų Nr. 4 ir Nr. 5. Tada greitai atvyko policija ir sulaikė asmenis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (t. 1, b. l. 83–85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 01.30 val. jis kartu su savo draugais E. ir Ž. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Ten iki 03 val. vartojo alų, po to išėjo į kiemą, kur tarp jų ir kitos kompanijos prasidėjo žodinis konfliktas. Po to prasidėjo muštynės. Jis su Ž. pamatė, kaip vienas vaikinas, kurio išvaizdos neatsimena, trenkė jo draugui E. Jie su Ž. pribėgo ir atstūmė šį nuo E. Priešingos kompanijos asmenys pribėgo prie jų, kiek jų buvo, jis neprisimena, ir prasidėjo muštinės. Prisimena, kaip jam kumščiu trenkė į veido sritį, po to jis nukrito, sąmonės neprarado. Kai gulėjo ant žemės, vyras toliau jį mušė, jo veidas buvo labai kruvinas. Jis neneigia, kad buvo muštynės, jis gynėsi nuo smūgių, kuriuos jam sudavė (t. 1, b. l. 153–155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 01.30 val. jis kartu su savo draugais Ž. ir A. atėjo barą (duomenys neskelbtini). Ten iki 03 val. vartojo alų. Po to jie išėjo į kiemą, ten pradėjo bendrauti su merginomis, kurios buvo draugės tų asmenų, su kuriais susimušė, jų buvo mažiausiai penki. Neprisimena, kodėl tarp jų kilo konfliktas, tikriausiai dėl merginų. Tie vaikinai priėjo prie jo ir kilo žodinis konfliktas. Po to tamsių plaukų vaikinas su balta striuke kelis kartus trenkė jam į pakaušį, ausį, veidą, žandą, dėl to jis juto fizinį skausmą. Tada jo draugai, kurie buvo atokiau, pribėgo prie jo ir atstūmė šį vaikiną. Po to pribėgo to vaikino draugai ir prasidėjo muštinės. Jis niekam nė karto nesudavė. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir pristatė jį su draugais į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 19–21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3532/2021(01) nustatyta, kad S. V. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose kietu buku daiktu (daiktais) prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 113–114).

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad specialistas susipažino su S. V. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. gruodžio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu ir nosies kaulų rentgenogramomis, įrašytomis į DVD laikmeną, ir paaiškino, kad S. V. yra diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Nosies kaulų lūžis yra matomas ir pateiktose nosies kaulų dviejų krypčių rentgenogramose Nr. 5669-5660. Atsižvelgęs į tai, specialistas papildė išvadą Nr. G 3532/2021(01), kad S. V. nustatytas nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad smūginiu kieto buko daikto poveikiu, kuo galėjo būti kumštis, ir galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. Sužalojimas visumoje dėl nosies kaulo lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos surikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 124–125).

Iš 2021 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta važiuojamoji kelio dalis tarp (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 41–46).

Iš 2022 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas. Apžiūros atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 129–131).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. 04.46 val. Ž. V. nustatytas 1,13 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 39).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo Ž. V. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, parodė, kad gailisi taip pasielgęs. Kaltinamajam Ž. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo S. V., liudytojų R. D., G. V., T. O. R., taip pat A. Z. ir E. S. parodymai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3532/2021(01) ir 2022 m. gruodžio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolas; 2021 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas; 2022 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas; alkotesterio rodmenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad Ž. V. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 prom. neblaivumas), konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. V. į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį ir poodines kraujosruvas akių vokuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo Ž. V. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 2, b. l. 40–41), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 42–44), nedirba (t. 2, b. l. 45), iš jo žodžių – užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, byloje nėra duomenų apie asmens psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti Ž. V. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Ž. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 03.50 val. iki 2021 m. gruodžio 22 d. 17.45 val. (viena diena; t. 2, b. l. 49–51), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, Ž. V. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje; per penkis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti vieną trečdalį nusikalstama veika padarytos žalos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,24 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 102‑102a). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis S. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad S. V. teiktos otorinolaringologo (20,01 Eur) ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (34,23 Eur) paslaugos (t. 1, b. l. 103). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jį viešoje vietoje sumušė keli nepažįstami asmenys, po įvykio buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur jam diagnozavo nosies kaulų lūžį, buvo nuskelti dantys, po įvykio pora savaičių jautė skausmą kaklo galinėje dalyje. Dėl sužalojimų juto diskomfortą, patyrė didelį stresą, jam buvo depresija, jis turėjo pirkti raminamuosius vaistus ir antidepresantus (t. 1, b. l. 71).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamajam dešinės rankos kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu sulaužius nukentėjusiojo nosies kaulus ir padarius poodines kraujosruvas akių vokuose, nukentėjusysis patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Teismas įvertina, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti vienu tyčiniu kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmu, šis veiksmas buvo padarytas kitų žmonių akivaizdoje, sužalojimai padaryti visiems matomoje kūno vietoje – veide, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis privalėjo kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka, vertina, kad nukentėjusiojo pareikštas patikslintas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 61–63), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai (t. 1, b. l. 121, 131), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per penkis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti vieną trečdalį nusikalstama veika padarytos žalos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per penkis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti vieną trečdalį nusikalstama veika padarytos žalos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 03.50 val. iki 2021 m. gruodžio 22 d. 17.45 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš Ž. V. 54,24 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 24 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (54,24 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje; gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, banko sąskaitos Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už S. V. gydymą“).

S. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš Ž. V. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti Ž. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Raseiniuose – Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius, Maironio g. 8, tel. +370 670 52857, +370 600 21947);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.