Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-10 · Administracinė byla Nr. A-815-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
A-815-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04201-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
asociacijos „Balžio bendruomenė“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Perfectus LT“
Administracinė byla Nr. A-2918-502/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04201-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Perfectus LT“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija „Balžio bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimą Nr. A82-1551(14)2.417.2.43, suteikiantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Perfectus LT“ teisę teikti vandens atrakcionų paslaugas (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ skundą atmetė.

Pareiškėjas asociacija „Balžio bendruomenė“ padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo.

III.

2015 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2015 m. liepos 20 d. leidimo Nr. A82-1196(15)2.17.2.4.S1, suteikiančio UAB „Perfectus“ teisę teikti vandenlenčių parko paslaugas (toliau – ir 2015 m. liepos 20 d. leidimas), galiojimą ir uždrausti atsakovui išduoti UAB „Perfectus LT“ kitus panašaus turinio leidimus iki teismas išnagrinės asociacijos „Balžio bendruomenė“ apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad naujo leidimo išdavimas pasunkins ankstesnio leidimo pagrindu pastatytų vandens atrakcionų išmontavimo galimybę, nes panaikinus ginčijamą leidimą, asociacija „Balžio bendruomenė“ bus priversta iš naujo kreiptis į teismą, o tuo tarpu UAB „Perfectus LT“ toliau vykdys veiklą neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo teismą imtis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemonių tam, kad būtų užtikrintas jo skundo reikalavimas, kuriuo keliamas ginčas dėl UAB „Perfectus LT“ 2014 m. rugsėjo 1 d. išduoto leidimo teikti paslaugas, galiojusio nuo 2014 m. rugsėjo1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012 konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008), kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės. Taigi teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007, 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011).

Šios bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, prašydamas sustabdyti atsakovo 2015 m. liepos 20 d. leidimo galiojimą, iš esmės prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra susijusi su pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi priimtu nagrinėti jo skundo reikalavimu dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimo panaikinimo, t. y. kreipiasi dėl akto, kuris nėra ginčo dalykas, sustabdymo (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.). Be to, asociacija „Balžio bendruomenė“ siekia, kad administraciniuose teisiniuose santykiuose su trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovas būtų įpareigotas elgtis pasyviai (neveikti tam tikru būdu), tačiau jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, jog nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 71 str. 3 d. 1 p.), ateityje kils sunkumų įvykdyti jam palankų teismo sprendimą, nepateikia. Pažymėtina, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad atsakovas, pratęsdamas leidimą vykdyti vandens atrakcionų veiklą, komplikuos UAB „Perfectus LT“ tariamai daromo pažeidimo pašalinimą (neteisėtai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procedūras), negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, kadangi šiuo atveju teisme nėra keliami valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimai.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo įvardijami tikslai, kuriais jis prašo imtis priemonių skundo reikalavimui užtikrinti, peržengia 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimo pagrindu inicijuoto ginčo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ribas, konstatuoja, jog minėtų procesinių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų tikslingumo ir proporcingumo principams, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo „Balžio bendruomenė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BatrūnaitėArtūras DrigotasDalia Višinskienė