Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

- Kauno apylinkės teismo 2014-11-18 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn.,

- Kauno apylinkės teismo 2016-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2016-12-17 apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo motina A. G. metu, tyčia, abiem rankomis sugriebė ją už rūbų, kuriais ji vilkėjo, ties krūtine, jėga stūmė ją, dėl ko ši griuvo ir galva bei nugara atsitrenkė į lovą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną A. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016-12-17 apie pusę šešių grįžo namo neblaivus, dėl to namie įvyko konfliktas. Jis abiem rankom sugriebė mamą už rūbų, ją stipriai pastūmė, dėl ko ji griuvo aukštielninka ir užsigavo į lovą. Pats iš karto pabėgo iš namų. Toks kritimas galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Pats po šito įvykio jaučiasi labai blogai, supranta, kad viskas atsitinka dėl alkoholio, alkoholis yra jo problema, blaivas būdamas taip nebūtų pasielgęs. Nuoširdžiai prisiekia daugiau alkoholio nevartoti, keisti savo elgesį, eiti gydytis. Mamos atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios A. G. apklausos protokolo matyti, kad A. K. yra pilnametis jos sūnus, gyvenantis kartu su ja jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016-12-17 apie 17.00 val. A. K. neblaivus grįžęs į namus, sukėlė žodinį konfliktą, pradėjo žodžiu reikšti priekaištus savo broliui D. G. ir jai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, gestikuliavo rankomis prieš pat D. G. ir ją, demonstravo, kad bet kada gali jiems smogti ar juos stumti. Kadangi žodinis konfliktas aštrėjo, A. K. agresyvėjo, apie 17.30 val.) D. G. paskambino ir iškvietė policiją. Tada A. K. pasakė, kad jis išeina iš namų, priėjęs prie jos, abiem savo rankomis sugriebė ją už rūbų ties krūtine ir tyčia ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ir galvos nugarine puse bei nugara trenkėsi į kambaryje esančią lovą. Kai A. K. ją sugriebė ir stūmė bei kai dėl stūmimo ji atsitrenkė į lovą ir užsigavo galvą bei nugarą, juto fizinį skausmą. Krūtinę, galvą ir nugarą jai skaudėjo visą vakarą bei kitą dieną, t. y. 2016-12-18, dėl to gėrė nuskausminamuosius vaistus, tačiau sužalojimo žymių ant jos kūno neliko (b. l. 23-27).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. G. parodė, jog 2016-12-17 apie 17.30 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus A. K. pradėjo konfliktuoti su ja bei kitu jos sūnumi D. G., rankomis stūmė ją į krūtinę, dėl ko ji griuvo ant grindų, atsitrenkė į lovą. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus taip smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 6-7).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3762 nurodyta, kad 2016-12-17 23.49 val. A. K. nustatytas 0,64 promilių girtumas (b. l. 31).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. K., būdamas namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su mama bei savo broliu, tyčia savo šeimos nario atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – abiem rankomis sugriebęs A. G. už rūbų ties krūtine, tyčia ją stūmė, dėl ko ši griuvo ir galva bei nugara atsitrenkė į lovą, tokiu būdu savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruotas (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. nereikalinga skirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau yra teistas už analogiškus nusikaltimus, taip pat prieš savo šeimos narį (mamą), paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas nėra išnykęs, šį nusikaltimą padarė praėjus vos šešiems mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo, ankstesnės švelnesnės bausmės jo elgesiui įtakos neturi, kas rodo, kad kaltinamasis ne itin stengiasi gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, mažesnį, nei numatytas laisvės atėmimo bausmės už šį nusikaltimą vidurkis. Be to, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, prašo neskirti labai griežtos bausmės, dėl nusikaltimo kažkokių sunkių nepataisomų pasekmių neatsirado, teismas taip pat laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, skiriant kaltinamajam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtina bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016-06-03 Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-17 23.20 val. iki 2016-12-19 12.00 val. (b. l. 33, 36).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2016-12-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13947, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-06-03 Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-17 23.20 val. iki 2016-12-19 12.00 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laiką įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.