- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-467-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30513-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 26 d. 20.40 val. iki 2018 m. birželio 27 d. 16.15 val. (viena para).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl amnestijos akto“ (2018-11-15 Nr. XIII-1640) 8 straipsnio 8 punktu, D. K. amnestija netaikyta.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš D. K. Kauno teritorinės ligonių kasai, priteista 1888,91 Eur turtinei žalai atlyginti.
V. M. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš D. K. V. M. naudai priteista 200 Eur turtinei ir 2 800 neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 19.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė kumščiu V. M. į dešinį smilkinį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 19.50 val., to paties namo koridoriuje, metė į V. M. reples, pataikydamas į galvą bei tyčia peiliu dūrė V. M. vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairės rankos dilbį, tokiais savo veiksmais padarydamas V. M. odos nubrozdinimą kaktoje, dešinio smilkinio sumušimą, durtinę-pjautinę nugaros žaizdą, pjautinį kairio dilbio sužalojimą su kairių žastinės arterijos ir giliųjų venų pažeidimais, sukėlusius nukentėjusiajam V. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo nusikalstamą veiką iš 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 138 straipsnio 1 dalį arba atidėti bausmę. Taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad kaltinimus pripažino. Su V. M. ir dar dviem asmenimis pradėjo girtuokliauti jau ryte. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, gali būti (duomenys neskelbtini) bute. Po to prisimena, kad susipyko su nukentėjusiuoju. Nepamena, ką padarė, pamena, tik, kad metė reples į V., kadangi šis jį užpuolė ir sulaužė dešinės rankos delnakaulį. Replių ėjo į namus, nes V. jį vijosi. Tuomet jį sutiko koridoriuje ir metė į jį reples. Neprisimena, jog peiliu sužalojo V.. Nukentėjusysis parodymuose nurodė, jog nuteistasis jam sudavė pirmasis. Sudavimo kumščiu V. nepamena ir netiki, jog galėjo taip pasielgti, nes V. išprovokavo situaciją ir pirmas užpuolė. Konfliktas įvyko tarp V. M. ir A. S., nes V. užpuolė A., trenkdamas jam galva į nosį. Jam bandant patraukti A. į šoną, V. jį užpuolė. Puolimo metu parkrito.
2.2. Skunde teigiama, jog ankstesniuose parodymuose nurodė, jog nepamena, kaip lūžo ranka – užpuolimo metu ar krentant. Akivaizdu, kad V. sulaužė kairės rankos delnakaulį, trenkdamas ar žalodamas jį gulintį, to pasekoje, aptemus protui nuo sunkaus girtumo, padarė nusikalstamą veiką.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis V. M. posėdžio metu nurodė, jog jam buvo pilnai nupjauta kairės rankos kraujagyslė, dėl ko jam sunku ką nors kelti ir tirpsta rankos du pirštai. Medikai pagal nukentėjusįjį pasakė, kad 3-10 metų laikotarpyje pirštai galbūt atitirps. Nukentėjusysis buvo bedarbis, nebuvo socialiai draustas, todėl apmokės gydymą Ligonių kasoms.
2.4. Nuteistasis teigia, kad pripažįsta ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką ir yra pasiruošęs nukentėjusiajam atlyginti 3 000 eurų turtinę žalą, nors V. po trijų dienų buvo išleistas gydytis į namus bei teismo metu nepateikė jokių dokumentų apie tolimesnį jo gydymą ar pirktus medikamentus. Bausmė yra per griežta, kadangi nusikaltimo pasekmės nėra sunkios. Nukentėjusysis gali valdyti ranką ir dirbti. Yra dirbantis, dirba UAB ,,L.“ dažų paruošėju.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
6. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, o ir teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, teisinio pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo D. K. švelninti paskirtąją bausmę.
7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje teistas du kartus, veika padaryta teistumui neišnykus, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti atsakomybė (prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būnant recidyvistu).
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, jog už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju D. K. skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta ženkliai mažesnė bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai bausmei. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl, esant įstatyme numatytiems pagrindams, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai leido nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmės dydį dar sumažinti 1/3. Tuo remiantis, atmestinas skundo argumentas, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Iš šios nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio redakcija nėra numatęs galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas D. K. atžvilgiu ir prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą atmestinas.
12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnio 1 dalį. Šis apelianto prašymas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kolegijos vertinimu, nuteistojo D. K. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, jog BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Tuo tarpu, BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Akcentuotina, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis – skirtingos pasekmės. Remiantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis.
13. Nagrinėjamu atveju, byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti nukentėjusiajam V. M. konstatuoti sužalojimai, kurie išsamiai aprašyti ir pripažinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarytas odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio smilkinio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, durtinė-pjautinė nugaros žaizda, pjautinis kairio dilbio sužalojimas su kairių žastinės arterijos ir giliųjų venų pažeidimais, padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, dviem trauminiais poveikiais. Dėl pjautinio kairio dilbio sužalojimo, su kairių žastinės arterijos ir giliųjų venų pažeidimais, kurie komplikavosi išoriniu nukraujavimu, kairių žastinės, alkūninės ir stipininės arterijų tromboze (t. 1 b. l. 31-32). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti objektų tyrimą atlikusios specialistės kompetencija, jos taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktos specialisto išvados teisingumu. Apeliantas nepateikė minėtą specialisto išvadą paneigiančių įrodymų. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis jau po trijų dienų buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai ir teismui nepateikė jokių duomenų apie tolimesnį gydymą ir medikamentus, tačiau tai neturi įtakos D. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų (sužalojimo peiliu) nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai atitiko BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl juos perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nebuvo jokio pagrindo.
14. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jo skundą ir pakeisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.