- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-99-300-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. J., G. Š., ir G
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendžio, kuriuo nuteistos:
V. J. - pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
G. Š. – pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
V. J. iš G. Š. priteista 400 Lt neturtinės žalos ir 23 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 180 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
G. Š. iš V. J. priteista 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Į valstybės biudžetą iš V. J. priteista 180 Lt išlaidų už valstybės teisinės pagalbos teikimą G. Š..
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir G. Š., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. Š. ir V. J. nuteistos už tai, kad besimušdamos nežymiai viena kitą sužalojo:
G. Š. nuteista už tai, kad ji 2006-06-18 apie 13 val. sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, prie sklypo Nr. 105 tvoros, iš asmeninių paskatų konflikto metu tempė už rankos sodo kaimynę V. J., tuo pastarajai padarydama poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą.
V. J. nuteista už tai, kad ji tuo pačiu metu kietu buku daiktu G. Š. padarė gilius nubrozdinimus (paviršines žaizdas) dešiniame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė G. Š. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos atžvilgiu priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Apeliantės manymu, teismas nesilaikė LR BPK 412 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos, priimdamas G. Š. priešpriešinį skundą, ir tai lėmė iš esmės neteisingo bei nepagrįsto nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimą. Kaip teigia nuteistoji, G. Š. pateiktas priešpriešinis skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų. G. Š. skunde nėra nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietos, nusikalstamos veikos padarymo vietą nustatė ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teismas savo iniciatyva, nors privataus kaltinimo bylų procesas tokios teismo teisės nenumato. Priešpriešiniame skunde taipogi nėra nurodytas nusikalstamos veikos laikas – skunde nurodoma, kad 2006-06-18 nuo pat ryto G. Š. dirbo sode, tačiau kada ji buvo užpulta ir kada jai buvo padarytas sužalojimas, priešpriešiniame skunde neužsimenama. Nusikalstamos veikos padarymo laiką teismas nuosprendyje nustatė savo iniciatyva. G. Š. nenurodė esminių aplinkybių apie nusikalstamą veiką: pats sveikatos sutrikdymo mechanizmas tris kartus nurodomas skirtingai, nurodomi vis kiti padariniai. Atsižvelgiant į LR BPK 255 str. 1 d., 2 d., 22 str. 1 d., 415 str. nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo apeliantė pripažinta kalta dėl skunde nenurodytų aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nuteistoji V. J. taipogi nurodo, kad teismas, pripažinęs ją kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios vieta, laikas ir esminės aplinkybės nebuvo nurodytos priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde, pažeidė jos teisę į gynybą. Nežinodama kaltinimo esmės ir esminių kaltinimo aplinkybių, ji nežinojo nuo ko turi gintis, negali suprasti, už ką yra nuteista. Be to, kaip teigia V. J., ji ilgą laiką nieko nežinojo, kad ji yra kaltinamoji šioje byloje. Priešpriešinis privataus kaltinimo skundas, surašytas 2006-12-11, jai niekuomet nebuvo įteiktas, ji gavo minėto skundo nuorašą savo iniciatyva jau po nuosprendžio priėmimo. Teismo posėdžiuose ji buvo laikoma nukentėjusiąja, jai buvo išaiškinamos nukentėjusiosios teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Nors jos ir G. Š. priešpriešinis skundas buvo perduoti nagrinėti 2007-03-29 teisiamajame posėdyje, jos procesinė padėtis nebuvo pakeista, ir ji toliau buvo laikoma nukentėjusiąja iki 2007-12-11. Procesinio dokumento, kurio pagrindu šiame posėdyje ji tapo ir nukentėjusiąja, ir kaltinamąja, byloje nėra. Apeliantės teigimu, kai 2007-03-29 teisiamajame posėdyje buvo apklausinėjami jos iniciatyva iškviesti liudytojai, ji dar nežinojo, kad yra kaltinamoji, nebuvo skaičiusi G. Š. skundo, nežinojo jame nurodytų aplinkybių, todėl neturėjo galimybių liudytojams užduoti klausimų dėl G. Š. skundo. Kaip nurodo V. J., teismas 2007-12-11 posėdyje įspėjo ją apie atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, o po to, kai ji davė parodymus dėl G. Š. jai pareikšto kaltinimo, teismas jai išaiškino teisę neduoti paaiškinimų ir neatsakinėti į klausimus. Tuo buvo pažeistos kaltinamojo apklausos taisyklės ir kaltinamojo teisės, numatytos LR BPK 272 str. 1 d., jai nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti, ar ji sutinka duoti paaiškinimus, atsakinėti į klausimus, nes parodymus ji jau buvo davusi būdama apklausta nukentėjusiąja.
Nuteistosios teigimu, teismas visiškai nevertino jos parodymų, sužalojimų sunkumo laipsnių skirtumo, nuosprendį grindė keičiamais, abstrakčiais, melagingais G. Š. parodymais ir padarė neteisingą išvadą, kad dėl nuolat kylančių konfliktų yra kaltos tiek ji, tiek G. Š.. Pasak V. J., ji iš karto po konflikto 2006-06-20 dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kreipėsi į specialistą, specialisto išvadoje nurodytas sužalojimo laikas atitinka jos skunde nurodytas aplinkybes ir laiką. G. Š. į gydytojus dėl padaryto sužalojimo nesikreipė, o į specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kreipėsi tik 2006-11-07. Specialisto išvadoje nurodytas galimas sužalojimo laikas 4-12 mėnesių iki apžiūros, todėl nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, jog šie sužalojimai yra susiję su 2006-06-18 įvykiu. Liudytojai nebuvo klausinėjami, kuri G. Š. ranka buvo sužalota po įvykio ir dėl kurios rankos skausmų ji skundėsi, niekas nepastebėjo G. Š. sužalojimų sodininkų bendrijos susirinkime, vykusiame po dviejų savaičių po įvykio, sužalojimų nematė ir A. A. M., po įvykio priimdamas G. Š. pareiškimą, kuriame ji net neužsiminė apie sužalojimą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo nesutinkanti su teismo išvada, kad ji neišnaudojo visų galimybių teisinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą dėl žemės ribų nustatymo, nesiekė visų klausimų išspręsti taikiai ir gyventi santarvėje. Tokia išvada paneigiama jos pačios paaiškinimu, byloje esančiais objektyviais duomenimis. Ji pateikė dokumentus, patvirtinančius tai, kad ji ir prieš tai sklypo savininkai buvę jos tėvai visokiais teisiniais būdais ir priemonėmis stengėsi išspręsti ginčą dėl sklypų ribų. Liudytoju apklaustas sodų bendrijos pirmininkas A. A. M. taip pat parodė, kad konfliktų iniciatorė yra G. Š., kuri, kaip pati tvirtina, su kaimynais konfliktuoja jau apie 25 metus. Nuteistosios teigimu, po jos sužalojimo G. Š. nesiliovė niokoti žemės sklypo, todėl ji buvo priversta kreiptis į policiją.
Nuteistoji V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-17 jos atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti, esant LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytai aplinkybei.
Atsiliepimas
Nuteistoji G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo nesutinkanti su V. J. apeliaciniu skundu, V. J. jai padarytus sužalojimus patvirtina byloje esantys įrodymai. G. Š. prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendį, nuteistosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu nuteistoji V. J. ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji G. Š. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip numato LR BPK 415 str. 1 d., privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal LR BPK V dalyje nustatytas taisykles su nurodytomis privataus kaltinimo bylų procesui būdingomis išimtimis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 255 str. apibrėžtas nagrinėjimo teisme ribas, įtvirtintą nuostatą, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Privataus kaltinimo bylų procese nagrinėjimo teisme ribos nustatomos nukentėjusiojo skundu, teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, suformuluotą nukentėjusiojo skunde. Taigi privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo skundas prilyginamas kaltinamajam aktui. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, peržengdamas privataus kaltinimo tvarka paduotu skundu nustatytas nagrinėjimo teisme ribas, nuteisė V. J. už nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų priešpriešiniame G. Š. skunde. G. Š. pateiktame priešpriešiniame skunde nurodo, kad ją 2006-06-18 ryte užsipuolė V. J., jai sudavė smūgį į akį, atsipeikėjusi ji pajuto, kad skauda dešinę ranką (b. l. 22). Po to tame pačiame skunde G. Š. dėsto, kad V. J., 2006-06-18 užpuolusi ją ir panaudojusi fizinį smurtą, sužalojo dešinę ranką, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (b. l. 23). Pagal tokį kaltinimą teismas G. Š. priešpriešinį skundą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 57-58). Bylos nagrinėjimo metu gautas ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog, priešingai nei priešpriešiniame skunde nurodo G. Š., jai dešinė akis 2006-06-18 nebuvo sužalota, jai nustatyta diagnozė sąlygojama regos pakitimais, susijusiais su amžiumi (b. l. 119). Nuosprendyje teismas konstatuoja, kad G. Š. ir V. J. besimušdamos nežymiai viena kitą sužalojo, V. J. tuo pačiu metu kietu buku daiktu G. Š. padarė gilius nubrozdinimus (paviršines žaizdas) dešiniame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė G. Š. sveikatą. Tai rodo, kad teismas V. J. nuteisė pagal LR BK 140 str. 1 d. pats savo iniciatyva suformuluodamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo G. Š. priešpriešiniame skunde išdėstytų jos sužalojimo aplinkybių, taipogi nenurodė, kuo remdamasis pašalino kaltinime G. Š. nurodytą akies sužalojimo faktą, tokiu būdu pažeidė LR BPK 415 str. 1 d., 255 str. įtvirtintas nuostatas.
Be to, pažymėtina, jog teismas, gavęs priešpriešinį G. Š. skundą 2006-12-11, nei nurodytos datos, nei vėlesniuose posėdžiuose nepaskelbė šio skundo turinio, neklausė proceso dalyvių nuomonės dėl pateikto priešpriešinio skundo, nesprendė skundo priimtinumo, atsižvelgiant į LR BPK 412 str. įtvirtintus privataus kaltinimo tvarka paduodamo skundo turiniui keliamus reikalavimus, klausimo, tik pridėjo jį prie bylos medžiagos kaip eilinį dokumentą (b. l. 38). Kaip matyti iš G. Š. priešpriešinio skundo, jame nenurodytas nei nusikalstamos veikos padarymo laikas, nei vieta, nei aiškus sužalojimo padarymo mechanizmas, tai reiškia, kad šis skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Teismas, nesiaiškinęs, kada, kur ir kokiu būdu G. Š. galėjo būti padaryti jos nurodyti sužalojimai, pažeidė ir LR BPK 410 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad kaltinamasis turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, ir kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje, tik jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Kadangi, kaip jau minėta, G. Š. skundas surašytas nesilaikant LR BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, teismas neturėjo jokio pagrindo nuspręsti, kad kaltinimai yra susiję, ir juos nagrinėti vienoje byloje, todėl darytina išvada, kad teismas priėmė nagrinėti G. Š. priešpriešinį skundą, nenustatęs, ar G. Š. priešpriešinis skundas yra susijęs su jai pačiai pareikštu kaltinimu, kaip reikalauja LR BPK 410 str. 1 d.
Kaip aukščiau buvo minėta, nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriuo pareiškiamas kaltinimas ir pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, o aptarti pažeidimai suvaržė nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos V. J. teisę į gynybą, nes ji nežinojo, nuo kokio kaltinimo jai reikia gintis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas neįvykdė LR BPK 414 str. 3 d. numatyto reikalavimo ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios kaltinamajam įteikti nukentėjusiojo skundo nuorašą. Byloje nėra užfiksuota, kad V. J. būtų įteiktas G. Š. priešpriešinio skundo nuorašas, todėl laikytina, kad V. J. jo negavo. Be to, teisiamojo posėdžio 2007-12-11 protokolas (neteisingai įvardintu teismo posėdžio protokolu) rodo, jog teismas V. J. išaiškino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo teises, nors byloje nepripažino jos kaltinamąja, o, atvirkščiai, pripažino nukentėjusiąja (tą patvirtina 2007-02-21 nutartis dėl skundų perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje), įspėjo dėl atsakomybės pagal LR BPK 163 str. už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingus parodymus, ją prisaikdino bei apklausė, o po apklausos V. J., kaip kaltinamajai, išaiškino teises duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Tokiu būdu, supainiodamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo procesines teises, teismas privertė V. J. duoti parodymus prieš save, tuo suvaržydamas įstatymo garantuotas kaltinamojo teises į gynybą.
Kolegijos nuomone, aptarti pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai rodo teismo šališkumą. Kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka, todėl jis naikintinas, ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.