Alytaus apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka parengiamojo teismo posėdžio metu civilinėje byloje pagal ieškovo Hyttebyggservice AS ieškinį atsakovams A. N., M. J. ir D. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, sprendė taikos sutarties patvirtinimo prašymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme civilinėje byloje pagal ieškovo Hyttebyggservice AS (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovams A. N., M. J. ir D. B. (toliau – atsakovai) dėl žalos atlyginimo priteisimo 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu gauta ieškovo ir atsakovų sudaryta taikos sutartis.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo Hyttebyggservice AS atstovas advokatas S. P. patvirtino, kad pateikta šalių taikos sutartis atitinka ieškovo valią, bylos nutraukimo pasekmės ieškovui yra žinomos ir prašė patvirtinti sudarytą taikos sutartį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai A. N., M. J. ir D. B. prašė patvirtinti taikos sutartį, nurodė, jog jos sąlygas atitinka jų valią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Taikos sutartis patvirtintina, byla nutrauktina.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties sudarymo procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamojoje byloje civilinis procesas buvo pradėtas siekiant žalos atlyginimo, tačiau kilęs ginčas buvo sureguliuotas bylos dalyvių tarpusavio susitarimu, pateikiant teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį. Tokiu atveju pradėtas procesas pakito (CPK 13 straipsnis): iš faktų konstatuojamojo proceso pereita tik į teises ir pareigas nustatantį procesą.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuri, kaip nurodė taikos sutartyje ir parengiamojo teismo posėdžio metu pačios šalys, yra šalims priimtinas susitarimas, kuriuo iš esmės išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, ji šalių pasirašyta ir pateikta teismui patvirtinti, kaip atitinkanti jų valią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293-294 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniai). Kaip nustatyta iš pateiktos šalių taikos sutarties, šalys susitarė dėl pareikštų byloje reikalavimų, ieškovui atsisakant solidaraus reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų iš atsakovų, bei susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, t. y. kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, o teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, todėl, esant šioms aplinkybėms, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jei šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš šalių taikos sutarties 11 punkto, šalys susitarė, jog kiekviena pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos. Šioje byloje valstybė patyrė 16,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nors taikos sutartyje šalys prašo šias išlaidas priteisti solidariai, tačiau CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, ši sutarties sąlyga dėl teismo patirtų išlaidų solidaraus atlyginimo netvirtintina. Šalims sudarius taikos sutartį ir ginčą išsprendus taikiai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos paskirstomos tarp šalių po lygiai, iš kiekvienos priteisiant po 4,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

Ieškovas už ieškinį byloje sumokėjo 259,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui grąžintina 75 procentai nuo sumokėto žyminio mokesčio sumos – 194,25 Eur (CPK 80, 87 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 92, 93, 94 straipsniais, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti tarp ieškovo Hyttebyggservice AS, įmonės kodas 911702274, ir atsakovų A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys patvirtina ir sutinka, kad ieškovas Hyttebyggservice AS, atsisako solidaraus reikalavimo, kurio dydis 11507,51 Eur, ir 5 procentų palūkanų iš atsakovų A. N., M. J. ir D. B. ir ateityje ieškovas nereikalaus žalos atlyginimo iš atsakovų.

2. Šalys pareiškia, kad sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.

3. Šalys pareiškia, kad jos turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnyje ir, atitinkamai, 2.74 straipsnyje numatytą teisnumą bei veiksnumą pilna apimtimi. Taip pat pareiškia, kad jų teisnumas ar veiksnumas nėra jokiu būdu apribotas, taip pat pareiškia, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti kitos šalies veiksnumu ar atitinkamai teisnumu.

4. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis yra parengta abiejų šalių kartu.

5. Šioje taikos sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali ir šalys įsipareigoja neskelbti informacijos, susijusios su susitarimu, tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

6. Šalys prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3052-1023/2019 nutraukti.

7. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis yra abiem šalims priimtinas susitarimas. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos CK 6.985 straipsnio nuostatos, jog teismo patvirtina taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas; CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo taip tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

8. Sutarties šalys patvirtina, kad sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, ir pasirašė šią sutartį kaip dokumentą atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.

9. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo teisme momento ir galioja iki tinkamo ir visiško šalių prievolių pagal šią taikos sutartį įvykdymo.

10. Šalys, atsižvelgiant į tai, kad sudalyta taikos sutartis, prašo sugrąžinti ieškovei 75 procentus už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

11. Šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš kitos pusės priteisti jų nereikalauja.

12. Ši sutartis yra sudaryta penkiais egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai šaliai ir likęs egzempliorius pateikiamas teismui.

Netvirtinti taikos sutarties sąlygos dėl teismo patirtų išlaidų solidaraus atlyginimo.

Civilinę bylą Nr. e2-3052-1023/2019 nutraukti.

Priteisti valstybei iš ieškovo Hyttebyggservice AS, įmonės kodas 911702274, 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Priteisti valstybei iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Priteisti valstybei iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Priteisti valstybei iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Gražinti ieškovui Hyttebyggservice AS, įmonės kodas 911702274, 194,25 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 25 ct) už ieškinį 2019 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51 ir 2019 m. vasario 25 d. mokėjimo kvitu Nr. 33/847 (200732) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.