Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotam atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Raseinių rajono savivaldybės administracijai ir Raseinių rajono savivaldybei dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 50 000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Raseinių rajono savivaldybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymą Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą;priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjai G. P. 50 000 litų

neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Kairys prašė teismo patenkinti pareiškėjos patikslintą skundą. Nurodė, kad palaiko pareiškėjos nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog atleidimo metu pareiškėja buvo profesinės sąjungos pirmininke, nes nei Profsąjungų įstatyme, nei Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose nėra jokios užuominos, jokios taisyklės, kad 3 metų laikotarpis yra naikinamasis, t.y. kad pasibaigus 3 m. laikotarpiui automatiškai pasinaikina ir pirmininkės įgaliojimai. Mano, jog pareiškėjos ir viso profsąjungos komiteto įgaliojimai baigėsi po įvykusio rinkiminio visuotinio profsąjungos narių susirinkimo, kai buvo išrinktas naujas komitetas ir jo nariai. Nurodė, kad reorganizacijos procese Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2 įsakymus – 1-asis priimtas 2011 m. birželio 16 d., kuriuo remiantis pareiškėjai buvo įteiktas įspėjimas dėl galimo pareigybės panaikinimo. 2-asis administracijos direktoriaus įsakymas – 2011 m. spalio 17 d. pakeitė pirmąjį – birželio 16 d. įsakymą, todėl mano, kad įspėjimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo spalio 17 d. Kadangi pareiškėja buvo atleista nepraėjus tam terminui, mano, kad pareiškėjos atleidimas negali būti laikomas teisėtu. Nurodė, jog liudytoja K. Krikštanaitė paliudijo, kad ji ruošė pareigybių aprašymus naujoms pareigybėms, tačiau tų naujų aprašymų niekas iš jos nepareikalavo, kaip buvo numatyta birželio 16 d. įsakyme. Tai reiškia, kad iki atleidimo laikotarpio pareigybių aprašymai iš liudytojos nebuvo paimti, o liudytoja buvo atleista spalio 4 d. Pareigybių aprašymus paliko Mockui, kuris yra skyriaus vadovas. Kaip minėjo pareiškėja, ji nei birželio 16 d., susipažindama su įsakymu, nei spalio 17 d., susipažindama su įsakymu, nebuvo supažindinta su šiais pareigybių aprašymais, kadangi jų nebuvo. Tą patvirtina pareiškėjos pateikti dokumentai, jog pareigybių aprašymai pareiškėjai buvo išsiųsti tik gruodžio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po pareiškėjos atleidimo iš tarnybos. Anksčiau jai nebuvo sudaryta sąlygų susipažinti su pareigybių aprašymais, nes ji buvo profsąjungos komiteto pirmininkė. Taip pat nebuvo teikiama jokia informacija apie atleidimą iš tarnybos, apie pareigybės naikinimą, nebuvo sudaromos jokios galimybės dalyvauti pareigybės panaikinimo procese, ką patvirtina ir teisme apklausti liudytojai. Pažymėjo, jog naujame skyriuje nebuvo užpildytos visos pareigybės, jos pareigybėje žmogus pradėjo dirbti tik 2012 m. liepos mėn. Tai patvirtina ir teismui pateikti dokumentai – mokėjimo žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atlyginimai buvo mokami tik 4-iems Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojams.

Atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotas atstovas advokatas Linas Blažulionis teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiškėjos skundą (2 tomas, b. l. 86-91) dėl DK 134 str. nuostatų (ne) taikymo nurodė, jog Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sąjungos komiteto bei šio komiteto pirmininko statusą bei įgaliojimų trukmę apibrėžia Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatai (toliau – Įstatai). Įstatų 7.1. p. nustatyta, kad Sąjungos komitetas renkamas 3 metams susirinkime. Pagal įstatų 8.1. p., Sąjungos komiteto pirmininkas renkamas Sąjungos susirinkime 3 metų laikotarpiui iš išrinktų komiteto narių. Taigi Sąjungos įstatai aiškiai apibrėžia, jog tiek Sąjungos komiteto, tiek šio komiteto pirmininko kadencija negali būti ilgesnė kaip 3 kalendoriniai metai. Kita vertus, aiškinant sistemiškai įstatų 7 ir 8 punktų nuostatas, akivaizdu, jog komiteto pirmininko kadencija negali būti ilgesnė nei komiteto veiklos laikotarpis, kadangi pirmininkas renkamas iš komiteto narių, ir atvirkščiai – pasibaigus komiteto įgaliojimų laikotarpiui, įgaliojimų netenka ir komiteto pirmininkas. Todėl pagrįstai teigtina, jog 2008 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sąjungos narių susirinkime išrinkto Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sąjungos komiteto įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., atitinkamai baigėsi ir šio komiteto pirmininko įgaliojimai. Duomenų, kad įgaliojimai būtų pratęsti, ar pareiškėjai, vadovaujantis Įstatų 8.1 p., Sąjungos susirinkimas būtų pavedęs Komiteto pirmininko pareigas eiti laikinai, pareiškėja atsakovui nepateikė, tokių duomenų nėra ir šioje byloje. Tai suponuoja išvadą, jog atleidimo laikotarpiu pareiškėjai DK 134 str. nustatytos garantijos negalėjo būti taikomos. Kita vertus, DK 134 str. nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai asmuo atleidžiamas DK 129 str. nustatytu pagrindu. O pareiškėja buvo atleista Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu. Dėl įspėjimo apie atleidimą nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. nustato, jog valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Taigi valstybės tarnybos įstatymas nustato ne maksimalų, bet minimalų pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminą, terminas nustatytas ne darbdavio, bet valstybės tarnautojo naudai, todėl net jeigu atsakovas būtų pareiškėją įspėjęs apie pareigybės panaikinimą anksčiau nei nustatyta Įstatymo 43 str. 1 d., tai nebūtų laikoma Įstatymo pažeidimu. Kita vertus, akcentuotina tai, kad 2011 m. spalio 17 d. įsakymu pareiškėjos užimta pareigybė nebuvo naikinama, ši pareigybė buvo panaikinta 2011 m. birželio 16 d. įsakymu. Dėl to pareiškėjos teiginiai dėl netinkamo įspėjimo vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl DK 135 str. nuostatų (ne) taikymo nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu pirmumo teisės taikyti nėra pagrindo, kadangi pareiškėja neatitinka specialiųjų reikalavimų – turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį teritorijų planavimo srityje viešojo administravimo įstaigoje. Pažymėjo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr. administracines bylas Nr. A438-1743/2009, A143- 227/2011 ir kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, o yra sąlyginė, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos (Darbo kodekso 135 str. 2 d.). Papildomai akcentuotina, kad sprendžiant klausimą, kuris iš pareigūnų, kurių prieš tai eitos pareigybės yra panaikinamos, turi pirmumo teisę užimti laisvą pareigybę, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiek specialiaisiais, tiek bendraisiais kriterijais, kurie nustatyti atitinkamai pareigybei, t.y. pirmenybė turi būti teikiama tam pareigūnui, kurio kvalifikaciniai ir asmeniniai duomenys labiau atitinka konkrečios pareigybės bendruosius ir specialiuosius kriterijus, taip pat ir reikalavimus asmeninėms savybėms, reputacijai ir pan. Ir tik tada, kai šie duomenys kelių pretendentų į atitinkamą pareigybę yra vienodi, atsiranda galimybė, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, taikyti socialines garantijas, kurios nustatytos Darbo kodekse, taip pat ir jo 135 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pareiškėja neatitinka specialiųjų reikalavimų, keliamų Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Todėl DK 135 str. nuostatos pareiškėjai negali būti taikomos. Nurodė, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta, nes analizuojant pareiškėjos skunde nurodomos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą akivaizdu, kad šiame pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, lyginant su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės) tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, yra skirtingos. Architektūros ir urbanistikos skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės funkcijos labiau orientuotos į klausimų, susijusių su kultūros vertybių apsauga ir urbanistika apskritai, sprendimu, o Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė iš esmės siejama ne su urbanistika apskritai, o su teritorijų planavimu susijusių klausimų sprendimu. Nurodė, jog atsakovė laikėsi Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. ir pareiškėjai suteikė galimybę dalyvauti užimamos pareigybės panaikinimo procese viešai skelbiant informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat apie pareigas, kurias numatoma įsteigti. Antra vertus – pareiškėja betarpiškai dalyvavo konsultacijose tarp atsakovo ir profesinės sąjungos, sprendžiant klausimus, susijusius su atsakovo reorganizacija. Trečia – pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su 2011-06-16 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-245P, iš kurio turinio pareiškėjai tapo žinoma, jog pareigybių aprašymų projektus ruoš administracijos skyrių vedėjai ir šiuos iki 2011-08-12 pateiks personalo skyriui, t.y. pareiškėja galėjo dalyvauti ir susipažinti su naujomis pareigybėmis ir jų aprašymais dar pastarųjų rengimo etape, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos motyvas neva pastarajai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pareigybės panaikinimo procese atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkąs tikrovės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad šis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėja iš valstybės tarnybos atleista teisėtai ir pagrįstai. Jeigu teismas ir spręstų, jog pareiškėja iš valstybės tarnybos buvo atleista neteisėtai, akivaizdu, jog pareiškėjai būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, o tai, atsakovo nuomone, pilnai padengtų pareiškėjai neva padarytą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Nurodė, jog pareiškėja neturtinę žalą sieja iš esmės ne su atleidimu iš valstybės tarnybos, bet su spaudoje neva tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, pareiškėjos atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu bei padarytu autoįvykiu, todėl pagrįstai teigtina, jog konkrečiu atveju neegzistuoja ne tik neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir priežastinis ryšis, kaip viena iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėja neturtinę žalą sieja ir su pablogėjusia sveikata, tačiau nėra tai patvirtinančių įrodymų byloje, be to, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos sveikata būtų pablogėjusi dėl atleidimo iš valstybės tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos G. P. skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (Toliau ir Valstybės tarnybos įstatymas) pagrįstumo ir teisėtumo.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, nustato Valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo 2 str.14 d.). Minėto įstatymo 43 str. 2 d. numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-454P pareiškėja G. P. nuo 2011 m. spalio 31 d. buvo atleista iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų (1 tomas, b. l. 78).

Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų – panaikinimo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011, Nr. A-62-1367/2011) nurodoma, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, kurioje pasisakant dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus yra pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Pažymėta, jog jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į nepakankamą darbo užmokesčio finansavimą bei imantis priemonių, siekiant tinkamai, kvalifikuotai ir su mažesniais žmoniškaisiais išteklias atlikti teisės aktais pavestas funkcijas (1 tomas, b. l. 78).

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo patvirtino naują Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą, sprendimą vykdyti pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (1 tomas, b. l. 75-76). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (1 tomas, b. l. 83-87), kurį 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P pakeitė ir išdėstė nauja redakcija (1 tomas, b. l. 79-82). Minėtais įsakymais Raseinių rajono savivaldybės administracijoje vietoje Architektūros ir urbanistikos skyriaus (1 tomas, b. l. 167, 171) su 4 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos, dviejų vyriausiųjų specialistų A lygio 9 kategorijos, vieno vyresniojo specialisto B lygio 8 kategorijos) ir 3 darbuotojų buvo įsteigtas Ekonomikos ir ūkio departamento Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius su 4 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 13 kategorijos, vieno vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos, dviejų vyriausiųjų specialistų A lygio 9 kategorijos) ir 2 darbuotojų pareigybėmis (1 tomas, b. l. 85, 81).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja ėjo pareigas, kurių aprašymas buvo patvirtintas 2008 m. sausio 18 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-54P (1 tomas, b. l. 155-156). Palyginus pareigybių aprašymus nustatyta, jog pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perduotos pareigybei, kurios aprašymas buvo patvirtintas 2011 m. lapkričio 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-593 P (1 tomas, b. l. 239). Kaip matyti, minėta pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos eitos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, nes pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo eliminuotos iš valstybės tarnybos ir perduotos vykdyti darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog „Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu yra darbdavė. Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi“.

Teismas nustatęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktą, turi patikrinti, ar atsakovė tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą pareiškėjo garantiją dėl paskyrimo į kitas pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėta, kad tuo ši teisės norma iš esmės skiriasi nuo to paties straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), kuri yra adresuota buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ir yra skirta nustatyti atitinkamas garantijas šiai kategorijai priklausantiems asmenims.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, tai yra A lygio 9 kategorijos pareigos, kurių aprašymas patvirtintas 2011 m. spalio 19 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-431 P (1 tomas, b.l.235), pareiškėjai negalėjo būti siūlomos, kadangi joms buvo nustatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį teritorijų planavimo srityje viešojo administravimo įtaigoje, kurio pareiškėja neatitiko. Duomenų, jog pareiškėjai atsakovė būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas ar žemesnės kategorijos pareigas, byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškintas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pobūdis. Nurodyta, jog tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per laiko tarpą nuo 2011 m. birželio 21 d. (kai pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie jo užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjai nebuvo suteikta aukščiau aptarta kaip būtina visa informacija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Raseinių rajono savivaldybės administracijoje įsteigiamų pareigybių aprašymais, taip pat ir su Ekonomikos ir ūkio departamento Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtų pareigybių aprašymais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-431 P (1 tomas, b. l. 233-239). Pareiškėjai nebuvo suteikta informacija apie šio skyriaus funkcijas, uždavinius.

Pareiškėja teismui nurodė, jog laikotarpiu nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki atleidimo nebuvo supažindinta su jokiomis pareigybėmis, todėl nežinojo, kaip skyriuje bus perskirstytos pareigybių funkcijos, kurios konkrečiai pareigybės bus panaikintos. Pareiškėja nurodė, jog nesitikėjo, kad bus panaikintos būtent jos užimtos pareigos, nežinojo, kokie reikalavimai bus keliami naujai įsteigiamoms pareigybėms, todėl neturėjo galimybės išreikšti valią užimti kitas pareigas. Nurodė, jog po atleidimo 2011-11-16 prašymu kreipėsi į instituciją, jog jai būtų pateikti Ekonomikos ir ūkio departamento Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtų pareigybių aprašymai, juos gavo tik 2012-12-13, o išsamiai su jais susipažino tik šios bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėja teismui pateikė aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, tai yra pareiškėjos 2011-11-15 prašymą, kuris Raseinių rajono savivaldybės administracijoje gautas 2011-11-16, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus 2011-11-18 raštą Nr. (12.1)R1-729, kuriuo patvirtinamas pareiškėjos prašymo užregistravimo institucijoje faktas, bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011-12-13 raštą Nr. (12.1)R1-729, kuriuo pareiškėjai pateiktos 2011-11-16 prašyme nurodytų dokumentų kopijos (2 tomas, b. l. 93, 95).

Liudytoja Kristina Krikštanaitė teismui nurodė, jog dirbo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja iki 2011 m. spalio 4 d., kuomet ji buvo atleista iš valstybės tarnybos. Ji buvo įpareigota parengti naujus įsteigiamo skyriaus nuostatus ir pareigybių aprašymus, tačiau iki galo šių dokumentų neparuošė ir nepateikė. Su rengiamais projektais nesupažindino skyriaus darbuotojų, tarp jų ir pareiškėjos, išeidama iš darbo juos perdavė Armandui Mockui.

Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija teismui nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. (kai pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie jos užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjai buvo pateikta aukščiau minėta informacija, neįrodė, kad ši informacija būtų paskelbta visiems prieinamu būdu viešai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovė pareiškėjai nesuteikė informacijos, kaip naikinant pareiškėjos pareigybę bus perskirstytos jos vykdytos funkcijos (kokiam valstybės tarnautojui perduotos, visiškai eliminuotos iš valstybės tarnybos ar kt.), informacijos apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje naujai steigiamų pareigybių turinį, tuo pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje, iš šios procedūros visiškai eliminuodama pareiškėją. Dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į naujai steigiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigybes nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija. ABTĮ taikymo prasme tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovė naikindama pareiškėjos užimtą pareigybę, pareiškėjai būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vertinusi pareiškėjos pirmumo teisę būti paliktai valstybės tarnyboje. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti naujų aplinkybių dėl pareiškėjos pretendavimo į tam tikras pareigas ar pirmumo teisės likti valstybės tarnyboje, nes toks teisminis nagrinėjimas būtų laikomas administracinės procedūros (atleidimo iš valstybės tarnybos naikinat pareigybę) dalimi (jos tąsa), o teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011).

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, kaip karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantiją numato tik paskyrimą į kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, pareiškėjai atsakovė neprivalėjo siūlyti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1367-11). Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Minėta, jog po pareiškėjos atleidimo atsakovė įsteigė pareigybę darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, kuriam perdavė iki atleidimo pareiškėjos vykdytas funkcijas. Jos aprašymas buvo patvirtintas 2011 m. lapkričio 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-593 P. Pažymėtina, jog pareiškėjai atsakovė neprivalėjo siūlyti užimti šios pareigybės, kadangi tai vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl būtinybės gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 240; Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 34-933) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Profesinių sąjungų steigimą reglamentuoja CK 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo (toliau ir PSĮ) 6 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja PSĮ 4 straipsnis, kuris numato, jog profesinės sąjungos veikia, laikydamosi LR Konstitucijos, PSĮ bei kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, PSĮ 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sąjungos įstatuose (statute), be kita ko, turi būti nurodyta profesinės sąjungos organizacinė struktūra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus (nuostatus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-556).

1998-02-11 Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 28 P įregistruotų Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 8.1 punktas numato, jog sąjungos komiteto pirmininkas renkamas sąjungos susirinkime trejų metų laikotarpiui iš išrinktų komiteto narių ir laikoma, kad išrinktas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių (1 tomas, b.l. 70). Iš byloje esančio Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profsąjungos narių ataskaitinio-rinkiminio posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėja profesinės sąjungos komiteto pirmininke buvo išrinkta 2008 m. rugsėjo 3 d. trejų metų laikotarpiui (1 tomas, b.l. 62). LR CK 2.38 str. 4 d. nurodoma, jog Profesinėms sąjungoms taikomas LR CK Antrosios knygos V skyrius, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai. Kadangi profesinės sąjungos tampa juridiniais asmenimis atsiradus tam tikroms aplinkybėms, LR CK 2.66 straipsnio 5 d. joms netaikoma, tai yra duomenų apie juridinio asmens organus pakeitimai įsigalioja nuo jų priėmimo momento (LR CK Komentaras Antroji knyga Asmenys 2.38 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėja profesinės sąjungos komiteto pirmininke buvo išrinkta 2008 m. rugsėjo 3 d. ir pagal minėtų Profesinės sąjungos įstatų 8.1 punktą, pareiškėjai komiteto pirmininkės įgaliojimai buvo suteikti apibrėžtam terminui, tai yra 3 metams, o tai reiškia, jog minėti įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., todėl atsakovė nuo 2011 m. spalio 31 d. atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos neprivalėjo gauti išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos, kaip profesinės sąjungos komiteto pirmininkės, įgaliojimai būtų pratęsti.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atleidimas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pripažintinas neteisėtu.

Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas LR darbo kodekso 297 straipsnis.

LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėja teismui nepateikė reikalavimo grąžinti ją atgal į valstybės tarnybą. Nurodė, jog jos nuomone, jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nukentėtų kiti asmenys, o tai tik neigiamai juos nuteiktų jos atžvilgiu ir dėl to būtų sudarytos sąlygos netinkamam mikroklimatui kolektyve.

Teismas atsižvelgdamas ir į tai, jog pareiškėjos eitos pareigos panaikintos realiai, atsakovė pateikė duomenis, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos grąžinti į eitas pareigas nėra galimybės bei sutikdamas su pareiškėjos argumentais, jog grąžinus pareiškėją į valstybė tarnybą jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja į valstybės tarnybą negrąžinama, o jos pažeistos teisės turi būti ginamos Darbo kodekso straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ dalis, kuria pareiškėja atleista iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, naikintina nustatant, kad G. P. iš valstybės tarnybos atleidžiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai pareiškėjai priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2011 m. spalio 31d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, b. l. 12), todėl ji pareiškėjai nepriteisiama.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Iš 2012 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos pažymos Nr. (5.28)R5-2506 (1 tomas, b. l. 88) matyti, kad pareiškėjos vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 142,16 Lt. Todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, tai yra 2011 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyveno dėl savo ateities, nes neteko pajamų šaltinio, tapo socialiai pažeidžiama, nes sumažėjo draugų ratas, nutrūko socialiniai ryšiai. Po sutuoktinio mirties ir vaikams išsikėlus iš namų pastaruoju metu gyvena viena ir prasmingas bei mylimas darbas buvo didelis psichologinis palaikymas ir mėgstamiausia veikla. Jaučiasi įžeista ir pažeminta dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovų spaudoje pateikiamų tiesos neatitinkančių jos atleidimo motyvų. Už išsakytą tiesą per Lietuvos TV buvo apskųsta Raseinių rajono prokuratūrai reikalaujant baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą. Vyko apklausa, vyravo įtampa, kuri atsiliepė jos sveikatai. Dėl susidariusios situacijos patyrė psichologinę traumą, išgyveno emocinę depresiją, negalėdavo užmigti naktimis, gėrė raminamuosius vaistus. Visi įvykiai pablogino sveikatą, atsinaujino skrandžio problemos, atsirado skausmai širdies plote, dėl to turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Dėl susidariusios įtampos pakliuvo į autoįvykį, kuriame apgadino savo automobilį.

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, patyrė neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog tarp dvasinių išgyvenimų dėl, kaip pareiškėja nurodė, melagingų žinių paskleidimo, pareiškėjos apklausos, ir šiuo sprendimu konstatuoto neteisėto pareiškėjos atleidimo nėra priežastinio ryšio. Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėja byloje neįrodė, jog dėl neteisėto pareiškėjos atleidimo sutriko jos sveikata, tai yra atsinaujino skrandžio liga, bei to, jog dėl susidariusios įtampos pakliuvo į autoįvykį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjos gyvenimui; ar pareiškėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, jog pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracijoje ėjo pareigas nuo 1991-07-01, atleidimo dieną turėjo 20 metų 4 mėnesio tarnybos stažą, tarnyboje buvo vertinama labai gerai, tarnybinių nuobaudų neturėjo, sprendžia, kad pareiškėjai priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1806-12).

Pareiškėja teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidais. Patikslintame skunde teismo posėdžio metu nenurodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismas priteistinos sumos dydį nustatinės remdamasis byloje esančiais dokumentais.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog administracinėje byloje pareiškėjai atstovavo advokatas Valdas Kairys (2011 m. lapkričio 23 d. advokato orderis, 1 tomas, b. l. 7). Pareiškėja už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2 250 Lt (sąskaita-faktūra, 2 tomas, b. l. 8). Byloje esančioje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, jog pareiškėjai buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiškimo teismui surašymas (900 Lt), susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiškimo teismui surašymas (600 Lt), dalyvavimas teismo posėdyje (150 Lt). Taip pat jog pareiškėja patyrė 60,05 Lt kelionės išlaidų (2 tomas, b. l. 5).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, todėl ji turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, ši turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Toliau ir CPK). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Toliau ir Rekomendacijos).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Nagrinėjamu atveju nustatant išlaidų dydį taikytina analogiška taisyklė ir jei atsakovas patenkino ne visus skundo reikalavimus ir teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjos naudai yra patenkinti jos reikalavimai, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiškėjos patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jam atlyginta.

Byloje pareiškėja pateikė 3 reikalavimus: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjai G. P. 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiama atsakovės įsakymo dalis naikintina (33 proc./2=16,5 proc.), priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (33 proc.). Pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjos prašoma suma (50 000 Lt) mažintina 25 kartus, pareiškėjui priteistina 2 000 Lt (33 proc./25=1,32 proc.). Taigi, iš esmės tenkintini 51 proc. pareiškėjos reikalavimų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjai buvo suteiktos šios teisinės paslaugos – klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiškimo teismui surašymas (900 Lt), susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiškimo teismui surašymas (600 Lt).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi nuostatos, kad susipažinimas su dokumentais, teisinė konsultacija, procesinio dokumento parengimas vertintini kaip vienos rūšies teisinė paslauga, kurią advokatas (advokato padėjėjas) suteikia klientui rengdamas vieną iš Rekomendacijų 8.1 – 8.17 papunkčiuose numatytų procesinių dokumentų (žr. pvz., administracinę bylą Nr. AS146-353/2012). Todėl šiuo atveju pareiškėjai advokato suteiktos teisinės paslaugos – klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiškimo teismui surašymas (900 Lt) – atlygintina kaip viena paslauga – skundo parengimas. Teisinės paslaugos – susipažinimas su atsakovo pateiktas dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiškimo teismui surašymas (600 Lt) – atlygintina kaip viena paslauga – patikslinto skundo surašymas.

Sumos, kurias pareiškėja sumokėjo advokatui už skundo parengimą, tai yra 1200 Lt, patikslinto skundo rengimą, tai yra 900 Lt, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo metu buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt), neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.18 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių.

Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, jog pareiškėja 150 Lt sumokėjo už advokato dalyvavimą 2012-02-14 teismo posėdyje. Matyti, jog minėtas posėdis vyko 1,5 valandos, suapvalinus 2 valandas. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Pareiškėjai priteistina 60,05 Lt kelionės išlaidų. Iš viso pareiškėjai priteistina 2 310,05 Lt (2 250 Lt+ 60,05 Lt).

Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos tenkintinų reikalavimų dalį, jai iš atsakovių priteistina 51 proc. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 178,12 Lt (2 310,05 Lt * 0,51 = 1 178,12 Lt).

Pažymėtina, jog atsakovėmis nagrinėjamoje byloje yra tiek Raseinių rajono savivaldybė, tiek ir Raseinių rajono savivaldybės administracija, todėl išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas lygiomis dalimis iš abiejų nurodytų institucijų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 43-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. P. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti pareiškėjos G. P. atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) neteisėtu.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ dalį, kuria G. P. iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) atleista nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažinti, kad pareiškėja G. P. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleista teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti pareiškėjai G. P. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį – 142,16 Lt.

Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjai G. P. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjos G. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai G. P. iš atsakovių Raseinių rajono savivaldybės ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos po 589,06 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė