- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-1150-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimo P. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 17 d. surašė P. O. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 17.10 val., Bubų kaime vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 1,78 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 3 d. nutarimu pripažino P. O. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas nurodė, jog nors pats P. O. pažeidimų nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o L. L. (L. L.), tokie paaiškinimai vertintini kritiškai. Liudytojas T. J. teisme ir I. J. (rašytiniame paaiškinime) nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilį vairavo P. O., automobilyje jis buvo vienas. Policijos pareigūnai V. Ž. ir D. O. taip pat nurodė, kad kito asmens šalia nebuvo. Visi liudytojai patvirtino, kad buvo akivaizdu, jog pažeidėjas buvo išgėręs, nes jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Teismas pabrėžė, jog šiais parodymais vadovaujasi, nes minėti liudytojai neturi jokio pagrindo apkalbėti P. O. Liudytojo L. L. parodymus teismas įvertino kaip nepatikimus, nes šis liudytojas parodė, kad neva išgirdus, jog kažkas šaukė, kad iškvies policiją, net nepriėjo ir nepasidomėjo, kas atsitiko, o nuėjo namo neva pasiimti dokumentus, o kai grižo prie parduotuvės nieko nebebuvo.
Parinkdamas subendrintą nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, P. O. asmenybę.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimu, P. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo girtumas buvo nustatytas prietaisu, kurio metrologinė patikra nebuvo atlikta, o liudytojų, neturinčių medicininio išsilavinimo, parodymai jo vidutinio girtumo laipsnio negali patvirtinti. Mano, jog teismas pažeidė Metrologijos įstatymą, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, ATPK 248 straipsnį, įpareigojantį administracines bylas išspręsti tiksliai pagal įstatymus. Taip pat pabrėžia, jog bylos nagrinėjimu metu tvirtino, kad ne jis vairavo automobilį, tačiau teismas rėmėsi liudytojų parodymais, nors du liudytojai (policijos pareigūnai) apskritai nematė, kas sėdėjo už automobilio vairo. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog ir pareigos pateikti privalomų dokumentų neturėjo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog P. O. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad: 1) jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (ATPK 126 str. 4 d.); 2) nepateikė vairuotojo pažymėjimo (ATPK 124¹ str. 6 d.). Apeliantas pažeidimus neigia teigdamas, kad automobilio nevairavo, o teismas kitokios išvados priėjo netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, be to, jog girtumas bylos įrodymais nepatvirtintas.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia medžiaga, apklausė eilę liudytojų (L. L., V. R., T. J., V. Ž., D. O.), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija, jog automobilio jis nevairavo. Pabrėžtina, kad šiuo atveju kertiniai yra vairavimą stebėjusių T. J. parodymai ir I. J. paaiškinimai, kuriais vienareikšmiškai patvirtintas P. O. automobilio vairavimo faktas. Apeliantas neigdamas minėtų asmenų teiginius, jokių aplinkybių, dėl kurių šie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus bei rašytinius paaiškinimus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Taigi, vairavimo faktas nustatytas, todėl ir pareiga pateikti vairuotojo pažymėjimą apeliantui buvo kilusi. Sprendžiant dėl girtumo, šiuo atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto vidutinį girtumo laipsnį patvirtinančių įrodymų.
Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, jog matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (su pakeitimais, galiojusiais nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, jog tikrinimas – policijos <...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas <...> yra neblaivus (girtas). Iš bylos medžiagos matyti, jog asmeniui girtumas 2009 m. kovo 17 d., 19.42 val., nustatytas specialia technine priemone – alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr.18990 (b. l. 8), kuri galiojančios metrologinės patikros neturėjo (b. l. 28), todėl alkotesteriu gauti duomenys - neleistinas įrodymas byloje. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra buvę atvejų, kai asmens vidutinis girtumas įrodytas ir nesant alkotesterio rezultato, tačiau konkretus girtumo laipsnis be kita ko patvirtintas liudytojo - kvalifikuoto medicinos specialisto - parodymais (žr. nutartį byloje Nr. N-444-302/2008), ko šiuo atveju nėra. Įrodymų leistinumo taisyklės nedraudžia nagrinėjamo pažeidimo faktą įrodinėti ir kitais įrodymais, tačiau likusiųjų byloje nepakanka konstatuoti, kad P. O. vairavo automobilį neblaivus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimas dalyje dėl P. O. nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
P. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimo dalį, pagal kurią P. O. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir už tai jam skirta nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.