Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-413-617/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
1-413-617/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49608-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-413-617/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49608-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-617/2019, ir susipažino su ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga, kurioje

V. Ž. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 metų spalio 15 dieną apie 02 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., paties išprovokuoto žodinio konflikto metu su savo motina J. Ž., tyčia, rankomis smaugė jos kaklą, koja spyrė jai į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą kakle ir kairėje kojoje, po to sudavė savo motinai J. Ž. ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą ir rankas, padarydamas nukentėjusiajai masyvias poodines kraujosruvas veido dešinėje, dilbių užpakaliniuose paviršiuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos J. Ž. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir paaiškino ( b. l. 117-120 ), kad prižiūri savo aklą, kurčią, silpnai vaikštančią, prastos atminties, motiną. Gėda pasakoti apie įvykį, ir pats nežino kodėl visa ši situacija taip išvedė iš kantrybės. Pavargo nuo motinos ištisinių nakties metu bludinėjimų, nesąmoningų klausimų, be to motina, matyt, supainiojo dieną su naktimi, dažnai naktį keliasi, pati kaip jai gaunasi po truputi vaikšto po namus, patamsiai, žadina jį. Tada jis turi atsikelti ir vesti ją, kartais nešti motiną į jos lovą, į tualetą, į vonią. Jis nemiegojo gal tris paras, pavargo. 2018-10-15 buvo išgėręs ir sumušė savo mamą rankomis ir kojomis kur papuola. Kaip užrašyta įtarime panašiai ir buvo, juk girtas buvo, bet kad smaugė tikrai nepamena, bet negali to paneigti, nes šiaip sau neatsiras sužalojimai kakle. Supranta tai. Namuose be jo ir jo mamos nieko tikrai nebuvo ir niekada nebūna. Jis išgėrė, kad galėtų atsipalaiduoti ir užmigti, o vis tiek išgirdo, kad ji eina link lauko durų. Na įvyko kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, matyt nebegali prižiūrėti mamos, nes ji dėl senatvės darosi nesupratingesnė, o jis pyksta, nes pabosta motinos nesąmonės.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiosios J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės ( nereaguoja į aplinką ) apklausti nepavyko ( b. l. 64-65 ).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja L. V. paaiškino ( b. l. 80-83 ), kad yra nukentėjusiosios J. Ž. dukra ir prašo ją pripažinti motinos J. Ž. atstove dėl motinos senyvo amžiaus ir neįgalumo. Su motina J. Ž. kartu negyvena. Su motina gyvena ir motiną prižiūri jos brolis V. Ž.. Per pastaruosius metus brolis buvo probuojamas, brolio elgesys buvo pagerėjęs. V. Ž. vartojo alkoholį, tačiau jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Mama brolis rūpinasi gerai, tai matė, nes motiną lankė kiekvieną dieną. Maždaug 2018 m. spalio mėnesio pradžioje broliui baigėsi probacijos priežiūra ir jis pasikeitė, pasigyrė, kad gavo diplomą kažkokį, bet jo nerodė. Maždaug apie savaitę, gal kiek mažiau Valerijus vartojo alkoholį. 2018-10-12 brolis jai paskambino ir pasakė, kad namie yra policija. Atvykusi suprato, kad policiją kvietė kaimynai, nes Valerijus šaukė, o mama kvietė pagalbą. Tuo metu atvykusiems medikams mama pasiskundė, kad nori į ligoninę, nors akivaizdžių nei sužalojimų, nei sveikatos sutrikimų nebuvo. J. Ž. buvo palikta namie. Jos motina J. Ž. serga skleroze, puikiai prisimena praeities ( 20-30 metų ) įvykius, tačiau datos nežino, prisimena kaimynus, teiraujasi kaip jiems sekasi. Tačiau motina sunkiai orientuojasi kas su ja ne per seniausiai įvyko. Mano, kad mama nelinkusi meluoti, bet jos prasta atmintis. 2018-10-15 iš tyrėjos sužinojo, kad mama yra ligoninėje. Aplankius mamą pamatė, kad mamai yra sumuštas veidas, bent vieną kartą mamai buvo suduota į veidą. Kalbėjo su mama, jos mama neigia, kad ją ( motiną ) sumušė Valerijus. Sakė nepamena kaip susižalojo veidą, nors išvakarėse mamą matė 2018-10-14 apie 19 val., mama buvo sveika. Per pastaruosius metus mama nebuvo susižalojusi veido. Taip pat matė, kad ant mamos riešų yra mėlynės, mano, kad šie sužalojimai yra tik nuo to, kad mamą brolis veda kelis kartus būtent už riešų į tualetą. Nemano, kad brolis tyčia mamai sužalojo riešus, tai tikrai galėjo būti nuo paėmimo už riešų ir vedimo į tualetą, į virtuvę, į vonią. Mama beveik akla, skiria tik šviesą ir tamsą. Kiek yra mačiusi, mama nė karto nebuvo nugriuvus, iš brolio buvo girdėjus, kad mama griuvinėja, bet tai buvo kelis kartus. Mama iš buto neišeina. Jai nepanašu, kad mama pati susižalotų veidą. Mamai nenustatyti rimti sužalojimai, tik sumušimai.

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. P. paaiškino ( b. l. 85-88 ), kad gyvena Ž. kaimynystėje (duomenys neskelbtini) 2018-10-14 Ž. bute prasidėjo rėkavimai iš vakaro. Bet tie rėkavimai jau yra įprastiniai, nereaguoja į juos smarkiai, dar įjungė televizorių, kurį laiką buvo pertrauka, t. y. nerėkavo. V. tai užrėkdavo, tai nutildavo. J. Ž. dar negirdėjo. Sunkiai užmigo. Naktį prabudo jau nuo tokio triukšmo, kad neįmanoma buvo tiesiog išbūti. Aiškiai girdėjo V. keiksmus, girdėjosi krentančių daiktų garsai ir J. pagalbos šauksmas „kaimynai gelbėkit“. Namas, kuriame ji gyvena, yra blokinis, prasta garso izoliacija, todėl gan gerai ir aiškiai viską girdėjo. Apie valandą laiko klausė V. Ž. rėksmų, supratusi, kad neužmigs, nutarė nueiti pas jį į butą. Nuėjusi pamatė, kad Ž. duris buvo pusiau atremtos į sieną buto koridoriuje, išlaužtos, sustojo koridoriuje neįėjusi, žiūrėjo kas vyksta, nes labai bijojo užeiti. Pamatė tiesiai iš koridoriaus, kad J. Ž. sėdėjo savo lovoje skersai lovos atsirėmusi į sieną, kojos buvo užkeltos ant lovos, ji buvo susirietusi ir laikė rankas atkišusi priešais save. Toks vaizdas lyg ji gintųsi. Ir tuo metu ji šaukė „kaimynai, gelbėkit“. V. Ž. stovėjo priešais savo mamą, jis mojavo ranka prieš veidą ir rėkė rusiškus keiksmus. Smūgių nebuvo. Ji užėjo į butą, priėjo prie lovos ant kurios sėdėjo Julija, paklausė kas atsitiko. Julija nieko neatsakė. Matė, kad Julijos nosis pamėlusi, bet sunku pasakyti nuo ko buvo. J. atrodė kaip visada, neverkė, nesiskundė ir nieko nesakė. Ji neužsibuvo bute, nes nežino kas V. galvoje buvo. Nežiūrėjo daugiau nieko, baisu pasidarė, rankos drebėti pradėjo, išėjo. Įtarė smurtą, todėl nuėjo į savo butą ir iškvietė policiją. Apart J. ir V.nieko daugiau jų bute nebuvo.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. F. paaiškino ( b. l. 91-96 ), kad 2018-10-15 apie 02.28 val., dirbant su Švenčionių r. PK RS vyr. patruliu I. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute triukšmauja, mušasi, laužo duris pranešėjos kaimynas, kuris galimai muša savo motiną. Skubiai nuvykę į vietą (duomenys neskelbtini), pamatė, kad buto durys išlaužtos ir atremtos buto koridoriuje į sieną. Bute virtuvėje degė šviesa. Virtuvėje stovėjo rėkavo, triukšmavo, leido garsus, ne žodžius, akivaizdžiai stipriai išgėręs V. Ž.. Baldai nebuvo sulaužyti, bute buvo specifinis nemalonus kvapas, V. Ž. turbūt buvo prisišlapinęs į kelnes, nes kelnės buvo šlapios. Kambaryje prie pat lovos ant grindų ant nugaros, apklota antklode, su drabužiais gulėjo nukentėjusioji, senyvo amžiaus moteris – J. Ž.. Ji tik dejavo, į jokius klausimus nei rusų nei lietuvių kalba neatsakė. Mano jai kažkur skaudėjo, nes ji ištisai dejavo, tačiau negalėjo nei parodyti, nei pasakyti kur skauda. Paklausta ar sumušė sūnus, J. Ž. palingavo galva. Nukentėjusioji gulėjo ant grindų galva į duris, nors ant jos lovos pagalvė buvo priešingoje pusėje. Kambaryje baldai nebuvo sudaužyti, išmėtytų daiktų irgi nebuvo. Tik vienintelės įėjimo durys buvo išlaužtos. Kraujo dėmių nepastebėjo. Buvo iškviesti medikai. V. Ž. buvo uždėti antrankiai. V. Ž. nesileido uždėti antrankius, dėl to buvo paguldytas ant lovos. V. Ž. sakė, gal labiau gyrėsi, kad pastarajam baigėsi probacija ir pareigūnai nieko nepadarys, kad į kalėjimą V. Ž. nesės. V. Ž. toliau šaukė, šaipėsi, triukšmavo, pastarojo rankos nebuvo sužalotos. Nukentėjusioji J. Ž. buvo akivaizdžiai sužalotu visu veidu, veidas buvo tiesiog ištisai mėlynas, ant dešinės rankos pamatė nuo delno iki alkūnės sumušimus, mėlynes. Medikai minėjo, kad tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui iš lovos. V. Ž. sakė, kad moterų nemuša.

Iš 2018-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ( b. l. 20-28 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., nieko nepaimta, apžiūros metu fotografuota.

Iš 2018-10-19 asmens apžiūros protokolo ( b. l. 29-35 ) matyti, kad ant J. Ž. veido kairės ir dešinės pusių, priekinėje dalyje, ant kaktos matosi ištisinės hematomos – geltonai-violetinės spalvos. Ant abiejų ausų yra hematomos. Iš abiejų pusių ant kaklo matosi maždaug delno dydžio hematomos. Ant abiejų rankų nuo plaštakų iki alkūnių ištisinės hematomos. Ant kairės kojos priekyje ant blauzdos matosi delno dydžio hematoma. Ant dešinės kojos blauzdos priekyje dvi 2 eurų monetų dydžio hematomos. Visos šios hemtomos yra vienodos spalvos bei intensyvumo. Asmens apžiūros metu fotografuota.

Iš 2018-11-08 apžiūros protokolo matyti ( b. l. 48-49 ), kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė, remdamasi medicinos dokumentais ir pateiktos foto lentelės duomenimis nustatė, kad J. Ž. padaryta masyvios poodinės kraujosruvos veido dešinėje, dilbių užpakaliniuose paviršiuose. Poodinės kraujosruvos padarytos smūginiu kieto buko daikto ( daiktų ) poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Galvos smegenų sutrenkimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nekvalifikuojama. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Kadangi medicinos dokumentuose nėra konstatuota sužalojimų kakle, remiantis vien foto lentelėje matoma medžiaga, atsakyti į klausimą kokiu būdu jos padarytos nėra galimybės.

Iš 2018-12-31 mirties įrašo Nr. 451 ( b. l. 73, 74 ) matyti, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-12-29 medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 74 ) matyti, kad tiesioginė J. Ž. mirties priežastis – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ( TLK-10-AM ).

Iš asmens blaivumo patikrinimo testo alkotesterio „Alcotest 6810“ šaknelės ( b. l. 19 ) matyti, kad V. Ž. 2018-10-15 03:30 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui motinai J. Ž..

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 2,96 promilės etilo alkoholio girtumas ). Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato tokio kvalifikuojančio požymio kaip veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai tik tada, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras siūlo V. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis V. Ž. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko ( b. l. 144-147 ).

Teismas nėra saistomas prokuroro siūlymu dėl siūlomos bausmės dydžio ir rūšies.

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas šią aplinkybe pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Skiriant kaltinamajam V. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, visiškai pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-06 baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems mėnesiams, kaltinamasis 2018-10-15, neatlikus paskirtos bausmės vėl padarė nusikaltimą, smurtavo savo neįgalios senyvo amžiaus ( 79 m. ) motinos atžvilgiu. Kaltinamasis teigiamų išvadų nedaro, jam anksčiau paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-06 baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės terminas pasibaigė 2018-11-16, jis išbrauktas iš Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, registro, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė nebendrintina. V. Ž. kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino visiškai, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis ). Į bausmės laiką įskaitomas V. Ž. laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018-10-15 03.30 val. iki 2018-10-15 16.15 val. - viena diena.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 169,55 € ieškinį ( b. l. 53-54 ) dėl nukentėjusiosios J. Ž. gydymo VšĮ Švenčionių r. ligoninėje nuo 2018-10-15 iki 2018-10-17 ( b. l. 61 ) išlaidų atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. V. Ž. 2019-01-24 įsipareigojo ( b. l. 143 ) atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 169,55 € turtinę žalą. Teismas V. Ž. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų J. Ž. suteiktos 169,55 € dydžio gydymo paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį teismas tenkina visiškai ir iš kaltinamojo V. Ž. priteisia Vilniaus teritorinė ligonių kasai 169,55 €.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį areštu 60 parų trukmės.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir V. Ž. paskirti areštą 40 parų trukmės. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Ž. sulaikymo vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018-10-15 03.30 val. iki 2018-10-15 16.15 val. - vieną diena.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. Ž. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 169,55 € ( vieną šimtą šešiasdešimt devynis € 55 ct ) žalai atlyginti.

Išaiškinti V. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Anatolij Januševskij