- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1448-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. O.
- Ieškovas
- Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1448-622/2011
Teisėja Violeta Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorijos:
102.5.; 122.4.
2011 m. rugsėjo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinį atsakovui V. O. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 6 780 Lt skolą ir 284,54 Lt bylinėjimosi išlaidas. 2010-12-01 priimtas sprendimas už akių buvo išsiųstas paštu atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (b.l. 84-85, 86).
2011-04-08 gautas atsakovo pareiškimas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Nurodė, kad priimtas sprendimas už akių jam nebuvo įteiktas ir apie minėtą sprendimą sužinojo tik iš savo įgaliotinės A. O., kada ją 2011-03-22 surado antstolė, vykdanti teismo sprendimą. Atsakovas nuo 2010-04-29 dirba Norvegijoje, todėl apie iškeltą bylą nežinojo (b. l. 98-99).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-04 nutartimi atsakovo V. O. prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo atmetė. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžino jį padavusiam asmeniui. Konstatavo, kad atsakovas, išvykdamas ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui dirbti į Norvegiją, privalėjo apie savo išvykimą deklaruoti įstatymo nustatyta tvarka (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau to nepadarė. Neįteiktus procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, nesant duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją vietą ir darbovietes, procesiniai dokumentai atsakovui pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Sprendimo už akių nuorašas paštu buvo išsiųstas atsakovui jau kitą dieną po sprendimo priėmimo, todėl CPK 285 straipsnio 7 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovo nurodytas termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleidimo priežastis teismas nelaikė svarbiomis.
Šalies argumentai
Atsakovas V. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutartį ir atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Nurodo, kad apie bylą atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Tuo metu jis buvo Norvegijoje, į Lietuvą jis grįždavo kas keli mėnesiai, todėl savo gyvenamosios vietos deklaruoti jis neprivalėjo. Šaukimas jam buvo siųstas tik vieną kartą. Teigia, kad sprendimas už akių jam nebuvo įteiktas. Nežinodamas apie iškeltą ieškinį, jis negalėjo domėtis bylos eiga bei priimtu procesiniu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo V. O. atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas neatnaujinti termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutarties paduoti yra teisėtas ir pagrįstas.
CPK 287 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-30 priėmė sprendimą už akių (b. l. 84-85). Todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo paduoti iki 2010-12-20 (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškimą atnaujinti praleistą terminą atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2011-04-08.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).
Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai – ieškinio nuorašas bei teismo pranešimas atsakovui ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Lauko g. 33c, Klaipėda, neįteikti, todėl buvo pasirinktas viešo paskelbimo spaudoje būdas (CPK 130 straipsnis). Atsakovas pateikė darbo sutartis, kad jis nuo 2010-04-30 dirbo Norvegijoje (b. l. 100-103).
Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami šio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (CK 2.16 straipsnis). Kadangi atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis nuo 2010-04-30 dirba Norvegijoje, todėl jis neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie nagrinėjamą bylą. Atsakovas viešo paskelbimo spaudoje metu buvo Norvegijoje, todėl laikytina, kad toks įteikimo būdas yra netinkamas. Todėl pareiškime nurodytas priežastis apeliacinės instancijos teismas laiko svarbiomis terminui atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis)
Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovo pareiškimas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti tenkintinas, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą.