- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 1-203-641/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00254-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Kaltinamasis
- I. U.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. U., 2012-04-16, apie 8.00 val., gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) garaže, šeimyninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę D. U., t. y. sudavė kumščiu nemažiau kaip 3 kartus į galvos sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: kraujosruvą dešiniame momenyje.
Be to, I. U., 2012-04-16, apie 12.00 val., gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) virtuvėje, šeimyninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę D. U., t. y. metė 0,5 1 talpos stiklainį nukentėjusiajai D. U. į dešinę koją, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus dešinės pėdos pirmame ir antrame pirštuose.
Be to, I. U., 2012-04-16, apie 12.00 val., gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) virtuvėje, žodžiu grasino nužudyti sutuoktinę D. U. bei sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas - šeimyninio konflikto metu metė 0,5 1 talpos stiklainį nukentėjusiajai D. U. į dešinę koją, žodžiu grasino jai, sakydamas „užmušiu, papjausiu“.
Kaltinamasis I. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-04-16 apie 8.00 val. tarp jo ir buvusios žmonos D. U. prasidėjo konfliktas. D. U., pamačiusi, kad jis yra apsirengęs švariais rūbais, pradėjo jam priekaištauti, jog jis eisiąs pas kitas moteris, jog negrįžtąs laiku namo. Jis pasiėmė nuo viryklės puodą, kuriame šilo maistas šunims, ir ėjo link garažo durų, norėdamas pašerti šunį, matė, kad D. U. eina iš paskos, ketindama jį apipilti rankose laikomu šampūnu bei lipalu. Numetusi šampūną ir lipalą, D. U. pasiėmė metalinį vamzdį. Bijodamas, kad jam bus suduota į nugarą, jis atsisuko į D. U., rankose turėjo puodą. Tada D. U. vieną kartą sudavė jam metaliniu vamzdžiu į dešinę ranką. Po smūgio jis puodo nepaleido, laikė jį pečių aukštyje, puodu stūmė D. U. nuo savęs ir juo kliudė D. U. galvą. Grumtynių metu D. U. naktiniai marškiniai apsitaškė šunų ėdalu. Nustūmęs D. U. į garažo gilumą, jis išėjo iš garažo ir uždarė jo duris. Vėliau išvažiavo į darbą. Tą pačią dieną, apie 12.00 val., grįžus pietauti, tarp jo ir D. U. vėl įvyko konfliktas, kurį vėl pradėjo D. U.. Nesusivaldęs, norėdamas išlieti pyktį, jis paėmė nuo stalo stiklainį ir trenkė jį į žemę. Mesdamas stiklainį, sužaloti D. U. negalėjo, jai negrasino. Kojų pirštus ji galėjo susižaloti išvakarėse spirdama ir išdauždama durų stiklą. Po konflikto jis buvo Kairių PN, policininkams pranešė apie konfliktą. Nesutarimai tarp jo ir D. U. tęsiasi kelerius metus.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole I. U. patvirtino savo parodymus (1 t., 108-119 b.l.).
Nukentėjusioji D. U. parodė, kad 2012-04-16 ryte gyvenamojo namo garaže susipyko su sutuoktiniu I. U.. Šiuo metu santuoka nutraukta. Ji norėjo vyro paklausti, kada grįš pietauti. I. U. atsakė, koks jos reikalas. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai. Vienoje rankoje laikydamas puodą su šuns ėdalu, kita ranka sudavė jai kumščiu į galvą ir išpylė šuns ėdalą jai ant galvos. Po sumušimo ji paskambino seseriai S. B., kuri siūlė jai kreiptis į policiją. Tą pačią dieną, apie 12 val., I. U. grįžo namo. Ji vyrui pasakė, kad jis jos nebedaužysiąs, nes ji iškvies policiją. I. U. pačiupo stiklainį ir metė jį link jos kojų. Stiklainio šukės sužalojo kojos pirštus. Mesdamas stiklainį, I. U. grasino ją nužudyti. Ji labai išsigando, nes suprato, kad jis iš tikrųjų gali tai padaryti. Vyras ir anksčiau yra smurtavęs prieš vaikus ir ją, verdančiu vandeniu yra nuplikęs jai veidą. I. U. smurtaudavo tik namuose, lauke – niekada. Ji I. U. jokių smūgių nesudavė. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė stresą, baimę, pablogėjo jos sveikata. Į medikus dėl to, ji nesikreipė. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3 000,00 Lt neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiosios D. U. parodymų patikrinimo vietoje metu D. U. patvirtino savo parodymus (1 t., 43-48 b.l.).
Liudytojas A. R. parodė, kad Urlakiai gyvena jo aptarnaujamoje Kairių PN teritorijoje. Juos žino daugiau nei metus. 2012-04-16 per pietus į nuovadą atėjo I. U. ir pasakė, jog konfliktuoja su sutuoktine, apie jokį smurtą nekalbėjo. Jam buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, tačiau to jis nedarė.
Liudytojas G. U. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Su tėvais nebegyvena nuo 2012-04-11 dėl tėvo grasinimų jį užmušti, nesugyvenamo jo būdo, nuolatinių priekaištų, jog jis (G. U.) nedirba, kad reikia jį išlaikyti. Tėvus aplankė tik vieną kartą, nes nenori susitikti su tėvu. Tėvai nuolat konfliktuodavo nuo to laiko, kai jam sukako 16 metų. Tėvas ne kartą yra naudojęs smurtą prieš mamą, yra laužęs jai koją, nuplikęs veidą. Jis (G. U.) dažnai matydavo sumuštą verkiančią mamą, matydavo kraujosruvas ant jos kūno. I. U. pykčio priepuoliai kildavo be jokio pagrindo kelis kartus per savaitę, kurių metu tėvas būdavo agresyvus, suduodavo ir jam.
Liudytoja G. T. parodė, kad I. U. buvo jos bendradarbis. Yra buvę atvejų, kai I. U. sutuoktinė ateidavo į įmonės teritoriją ir koneveikdavo visas sutiktas moteris. D. U. yra užsipuolusi ir ją išvadinusi necenzūriniais žodžiais, grasinusi suduoti, apkaltinusi, jog vilioja jos vyrą. Jos agresyvus elgesys kėlė jai baimę. I. U. yra mažakalbis, uždaras žmogus. Ji nėra mačiusi, kad I. U. su kuo nors būtų pykęsis, vartotų alkoholį.
Liudytojas V. V. parodė, kad Urlakių šeimą pažįsta apie 10 metų. Su I. U. yra dirbęs vienoje darbovietėje. D. U. be jokios priežasties koneveikdavo I. U., prikaišiodavo kitas moteris, tačiau nėra matęs, kad jie vienas prieš kitą būtų naudoję fizinį smurtą. D. U. yra nestabilus žmogus, ne kartą yra sukėlusi konfliktus jų darbovietėje, kabinėdavosi prie bendradarbių moterų, dėl ko įmonės direktorius uždraudė jai lankytis darbovietėje. Mano, kad I. U. negalėjo smurtauti prieš D. U., nes jis yra ramus, santūrus žmogus. Dieną, kai I. U. buvo sulaikytas, įmonės vadovas paprašė nuvažiuoti pas D. U. ir apie tai jai pranešti. D. U. jam pasakė, kad I. U. ją tą dieną sumušė.
Liudytojas V. A. parodė, kad I. U. yra jo pusbrolis. D. U. yra liguistai įtari, pavydi. D. U. jam yra sakiusi apie I. U. smurtą, tačiau smurto žymių, konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jis niekada nėra matęs. I. U. yra ramaus, lėto būdo žmogus, nevartojantis alkoholio.
Liudytoja J. N. parodė, kad I. U. yra jos brolis. Su D. U. ji nebendrauja ir nesilanko jos namuose apie 10 metų dėl jos konfliktiško būdo, nuolatinių kaltinimų, koneveikimo. D. U. elgesys yra visiškai neprognozuojamas, nenuspėjamas. I. U. yra ramaus būdo, labai kantrus. Jai brolis yra minėjęs, kad d. U. jį muša, prieš 3 – 4 metus jis dėl to gydėsi ligoninėje.
Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena Urlakių kaimynystėje. D. U. gali apibūdinti kaip labai konfliktišką žmogų, nuolat keliančią pavydo scenas I. U.. Jis niekada nėra matęs Urlakių mušantis, taip pat nėra matęs kokių nors smurto žymių. I. U. yra darbštus, nevartojantis alkoholio, nekonfliktiškas, lėto būdo žmogus.
Liudytoja S. B. parodė, kad seserį D. U. aplanko du ar tris kartus per mėnesį, kasdien bendrauja telefonu. Kai Urlakiai nusipirko namą, tarp jų prasidėjo konfliktai, muštynės, kurios vykdavo net ir jai atvykus į svečius. Tai tęsėsi apie 6 metus. I. U. yra ramaus būdo žmogus, tačiau supykęs yra nenuspėjamas, smurtaujantis prieš jos seserį, vaikus. Ji yra mačiusi kraujosruvas ant D. U. rankų ir kojų. Kaltinamasis yra nuplikęs jos seseriai veidą. Kai I. U. užvertė puodą su šuns ėdalu D. U. ant galvos, ji (D. U.) kreipėsi į policiją.
Ekspertas J. S. parodė, kad D. U. kojos pirštų nubrozdinimai galėjo būti padaryti sudužusio stiklainio šuke. Spiriant koja į kietą paviršių, nubrozdinimų matmenys būtų kitokie, nei nustatyta. D. U. buvo apžiūrėta praėjus dviems dienoms po įvykio. Jei ji būtų apžiūrėta praėjus 4 – 5 dienoms po įvykio, sužalojimai būtų buvę kitokie, t. y. ant jų būtų užsidėję šašai.
Liudytojas V. D. parodė, kad 2012-04-16 įvykio metu dirbo Šiaulių r. PK KPS tyrėju. Nukentėjusiąją pamena, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių nepamena. Jei įvykio metu būtų rastos kraujo dėmės, apžiūros protokole tai būtų užfiksuota. Asmens sužalojimų tyrėjas neapžiūri ir nefiksuoja.
Iš 2012-04-16 ir 2012-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namas mūrinis, dviejų aukštų, namo kairėje yra įvažiavimas į kiemą, dešinėje kiemo pusėje prie kairės namo sienos yra medinės rudos spalvos durys į garažą, durys suveriamos su užraktu iš išorės, garažo viduje yra darbastaliai, lentynos, prie durų, dešinėje yra spintelė, visur pridėta įvairių įrankių, daiktų. Garažo gale yra durys į namo gyvenamąsias patalpas (1 t., 8-11, 12-15 b.l.).
Iš Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. G. 2012-04-16 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad, atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog policiją kvietė D. U., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis I. U. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 8 val. sudavė jai kumščiu į galvos sritį, vėliau apie 12 val. metė jai į koją stiklinę, dėl ko jai buvo sužalotas dešinės kojos pirštas, žodžiais grasino „užmušiu“, „dar gausi“, be to, nurodė, kad I. U. smurtauja nuolat. Smurtą rodantys požymiai: sužalotas dešinės kojos pirštas, patinimas galvoje nuo smūgių (1 t., 16-18 b.l.).
2012-04-18 specialisto išvadoje Nr. G 711/12(04) konstatuota, kad D. U. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešiniame momenyje, nubrozdinimai dešinės pėdos pirmame ir antrame pirštuose. Rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. D. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 21 b.l.).
2012-08-08 specialisto išvadoje Nr. pG 64/12-711/12(04) konstatuota, kad tikėtina, jog D. U. nubrozdinimai dešinės pėdos pirmame ir antrame pirštuose galėjo būti padaryti sudužusio stiklainio šukėmis. D. U. kraujosruvai dešiniame momenyje padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į dešinį momenį. Nubrozdinimams dešinės kojos pirmame ir antrame piršte padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. D. U. kūne rastų sužalojimų visuma ir kiekvienas sužalojimas atskirai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 23 b.l.).
Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. U. savo iniciatyva pateikė: 2005-03-03 specialisto išvados Nr. G350/05(04), kurioje fiksuoti D. U. sužalojimai, kopiją; 2006-05-31 specialisto išvados Nr. G869/06(04), kurioje fiksuoti D. U. sužalojimai, kopiją; 2007-05-02 specialisto išvados Nr. G793/07(04), kurioje fiksuoti D. U. sužalojimai, kopiją (1 t., 24-27 b.l.).
2012-04-19 specialisto išvadoje Nr. G 715/12(04) konstatuota, kad I. U. nustatytas nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, kuris padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas nurodytu laiku (1 t., 29 b.l.).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo skaitmeninėje laikmenoje, Šiaulių apskrities VPK garso įrašo skaitmeninėje laikmenoje fiksuotas policijos iškvietimas į (duomenys neskelbtini), bei asmens, prisistačiusio D. U., pranešimas apie tai, kad sutuoktinis jai sumušė galvą, metė stiklainį į koją (1 t., 63, 77 b.l.).
Iš policijos registruojamų įvykių registre esančiuose duomenų matyti, kad 2010-10-22 10.48 val. Šiaulių apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad G. U. namuose sumušė tėvas I. U. (1 t., 162 b.l.).
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, įvertinant kitų byloje dėl I. U. pareikšto kaltinimo surinktų įrodymų – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuoseklių nukentėjusiosios D. U. parodymų, juos patvirtinančių: netrukus po įvykio, įvykio vietoje tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje surašiusiems policijos pareigūnams duoto nukentėjusiosios paaiškinimo, jog I. U. kaltinime nurodytu laiku ir sudavė jai kumščiu į galvos sritį, vėliau metė jai į koją stiklinę, dėl ko buvo sužalotas kojos pirštas, bei grasino užmušiąs; specialisto išvadų, kuriomis nustatyti D. U. kaltinime nurodytu laiku padaryti sužalojimai bei jų sunkumo laipsnis; iš dalies ir paties kaltinamojo parodymų, kuriais I. U. nurodo apie tuo pačiu metu, kaip ir nurodė nukentėjusioji, konfliktą su D. U., apie smūgio sudavimą puodu D. U. į galvą bei apie tai, jog konflikto su D. U. metu jis metė stiklainį; taip pat liudytojų G. U. ir S. B. parodymų, kuriais patvirtinama, jog I. U. nuolat naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, liudytojų S. B., V. V. parodymų, Bendrojo pagalbos centro bei Šiaulių apskrities VPK garso įrašų, kuriais patvirtinama, jog nukentėjusioji minėtiems liudytojams bei policijai įvykio dieną nurodė, kad kaltinamasis ją sumušė - visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta.
Kaltinamojo veikos pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai, kadangi I. U., suduodamas smūgius į galvą, mesdamas stiklainį į nukentėjusiosios D. U. koją, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Dėl kaltinamajam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., darytina išvada, jog, remiantis minėtais įrodymais – nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, I. U. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Prieš tai panaudojęs smurtą D. U. atžvilgiu, I. U. grasino ją nužudyti. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Sugretinęs bylos faktinius duomenis, teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji D. U. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pažymėtina, kad I. U. grasinimas buvo efektyvus, kadangi jis pirmiausia panaudojęs smurtą, pažymėtina, jog jį naudojęs ir anksčiau, kaip nurodė liudytojai G. U. ir S. B., kas fiksuota ir trijose nukentėjusiosios pateiktose specialisto išvadose, taip nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai nužudyti realūs. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą, stresą, baimę, dėl ko ji kvietė policijos pareigūnus, o tai taip pat patvirtina grasinimo realumą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad I. U. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtį.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia.
I. U. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamų veikų padarymui iš dalies įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios (liudytojų G. T., V. V., V. A., J. N. charakterizuojamos neigiamai, linkusios konfliktuoti) elgesys. Atsižvelgiant į tai, jam skirtinas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimas.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios D. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji prašo priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Nukentėjusioji D. U., jos atstovė nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų D. U. kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinį išgyvenimą, baimę, ėmė nepasitikėti savimi ir aplinkiniais. Žalą D. U. kaltinamasis I. U. padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, I. U. dirba (2 t., 21 b.l.), nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (2 t., 35-40 b.l.), išlaikytinų asmenų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, į susiformavusią teismų praktiką, bei į tai, kad D. U. padaryti nežymūs sužalojimai, duomenų, jog po sužalojimo liko pasekmės D. U. sveikatai, byloje nėra, taip pat į tai, kad įvykiai kilo iš dalies ir dėl nukentėjusiosios D. U. veiksmų, t. y. jos keliamų pavydo scenų, nuolatinių kaltinimų sutuoktiniui, koneveikimo, D. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo I. U. 800,00 Lt, neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios patirtos 2 420,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (2 t., 12, 13 b.l., BPK 104 str. 2 d., 105 str., 106 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro ir Šiaulių apskrities VPK garso įrašai skaitmeninėse laikmenose - paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,
nusprendžia:
I. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl 2012-04-16 8.00 val. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
I. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl 2012-04-16 12.00 val. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
I. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti ir nubausti jį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirti I. U. galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant I. U. būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
Į bausmės laiką įskaityti 2 (dvi) paras sulaikyme išbūto laiko nuo 2012-04-16 15.55 val. iki 2012-04-18 12.40 val. vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
Patenkinti nukentėjusiosios D. U. civilinį ieškinį iš dalies ir iš I. U. priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) neturtinės žalos bei 2 420,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Lt) proceso išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro ir Šiaulių apskrities VPK garso įrašus skaitmeninėse laikmenose - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.