- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 1-2-648/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Arvydas Milutis
Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Gintarei Selezniovaitei, dalyvaujant prokurorui Vladimir Berezovskij, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Arvydui Milučiui, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, kaltinamajam E. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-21 nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 1 d., paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjo 2007-03-13, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2007-10-16, apie 07 val. 43 min., Vilniuje, Naugarduko g. ties 99 pastatu jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį Peugeot 206 v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio pėsčiajam A. K., ėjusiam per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, kurio judėjimo kryptį jis kirto, ir jį partrenkė. Kelių eismo įvykio metu pėsčiajam A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 72 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisme parodė, jog įvykio dieną apie 07.30 val. vairavo automobilį, važiavo Panerių gatve ir norėjo sukti į Naugarduko gatvę. Važiavo nedideliu greičiu, privažiavęs prie sankryžos, suko į kairę. Sankryža buvo nereguliuojama, jis apsidairė, įsitikinęs, kad pėsčiųjų ir automobilių nėra, jis pradėjo sukti į kairę, staiga pamatė per pėsčiųjų perėją einantį pėstįjį, bandė stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, ir dešine automobilio kapoto puse kliudė pėstįjį, kuris nukrito ant kelio. Iškvietė greitąją pagalbą, policiją.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2007-10-16 ryte jis ėjo į darbą. Priėjęs prie perėjos, laukė kol pravažiuos automobiliai. Kai kelyje nebebuvo jokių kliūčių, pradėjo eiti per gatvę, atsisuko į dešinę ir pajuto smūgį. Po smūgio nukrito ant asfalto. Avarijos metu jis patyrė kairiojo blauzdikaulio ir žastikaulio lūžius bei kitus sužalojimus, gydėsi keturis mėnesius, iš jų tris buvo reanimacijoje.
Tarnybinis pranešimas ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio planas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko Naugarduko gatvėje, kurioje po eismo įvykio automobilis Peugeot 206 v/n (duomenys neskelbtini) stovi Naugarduko g. link G. Vilties g. pėsčiųjų perėjoje. Atstumas nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto iki dešinio priekinio rato yra 4,6 m, iki galinio dešinio rato – 4,5 m. (t.1, b.l. 5-7).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog E. P. vairuoto automobilio Peugeot v/n (duomenys neskelbtini) išorinių sugadinimo požymių nėra, tik nuvalytas purvas nuo variklio dangčio. (t.1, b.l. 9,10).
M. Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG11(143)/09(01) patvirtina, kad A. K. eismo įvykio metu padarytas kairio žastikaulio kaklo ir didžiojo gumburėlio lūžiai, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Sužalojimai konflikavosi plaučių arterijos tromboembolija, abipusiu plaučių uždegimu, lydimu ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo II laipsnio. Dėl nurodytų sužalojimų, atsižvelgiant į likusius padarinius bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedu ,, Dėl sužalojimų prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo lentelės“ straipsnio Nr. 56.3 ir 94.1, A. K. neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, (t. 1, b.l. 143-154).
M. Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7753/07(01) patvirtina, kad eismo įvykio metu A. K. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t.1, b.l. 18).
M. Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7823/07(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2240 patvirtina, kad eismo įvykio metu E. P. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta), (t.1, b.l. 27).
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, Tarnybiniu pranešimu bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, įrodyta, kad E. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata. Įrodyta, jog kaltinamasis E. P., važiuodamas nuo Panerių g. link G. Vilties g., privažiavęs nereguliuojamą sankryžą iš šalutinio kelio suko į kairę, įvažiavo Naugarduko g. antrą eismo juostą, nedavė kelio pėsčiajam A. K., ėjusiam per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, kurio judėjimo kryptį jis kirto, ir jį partrenkė. E. P. privalėjo vadovautis saugaus eismo reikalavimais, nurodytais KET 72 punkte (įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, redakcija), t.y. sukdamas į dešinę ar kairę sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Nurodytos pareigos E. P. nevykdė, dėl ko ir kilo nustatytos pasekmės. Kaltinime nurodyti kiti KET 53, 54, 75 punktai tiek pagal suformuluotą kaltinimą, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos esmę yra pertekliniai, nesusiję su eismo įvykio aplinkybėmis, todėl iš kaltinimo šalintini. Darytina išvada, kad pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui pagal nustatytas aplinkybes techniniu požiūriu buvo automobilio – v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. P. veiksmai - atlikdamas posūkį į kairę, nedavė kelio jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja einančiam pėsčiajam A. K.. Kaltinamojo E. P. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada patvirtina, kad autoįvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo E. P. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis E. P. teistas už analogišką nusikalstamą veiką (t.1, b.l. 45, 48-50), administracine tvarka praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos jau negaliojančios (t.1, b.l. 56-57), į Vilniaus Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 60), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.1, b.l. 61), dirba (t.1, b.l. 114), augina mažametį vaiką, (t.1, b.l. 96), yra neįgalus, padarė neatsargų nusikaltimą neišnykus teistumui.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54 str., 61 str. nuostatas, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis nusikalto neišnykus teistumui. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už jos vidurkį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dirba, augina mažametį vaiką, yra neįgalus, darytina išvada, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš E. P. priteisti 1186,65 turtinės ir 150 000 litų neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu civiliniu atsakovu taip pat buvo patraukta ir draudimo bendrovė UADB ,,Industrijos garantas“. Nukentėjusysis teisme civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi įvairiose gydymo įstaigose, yra netekęs 80 procentų darbingumo, yra patyręs ypatingai didelius fizinius skausmus ir kančias, dvasinius išgyvenimus, buvo apėmusi emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, jam padaryti sužalojimai yra nuolatinio pobūdžio, todėl gydymas bus reikalingas nuolat. Turinę žalą sudaro tiesioginės gydymosi išlaidos.
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o neturtinės žalos dydžio negalėjo įvardyti.
Civilinio atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l. 24-27) nurodoma, kad jie ieškinį pripažįsta iš dalies, prašo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo 3452,80 litų ribose, bei 370,44 litų turtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 1186,65 litų tiesioginių gydymo išlaidų. Teismas vertina, kad turtinė žala (tiesioginės gydymosi išlaidos) yra įrodyta pateiktais dokumentais (t.1, b.l. 123-127). Civilinio atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti turtinės žalos pagal nukentėjusiojo pateiktus kvitus, kurie nepagrįsti gydytojo receptais, išlaidų medikamentams skirtiems gydyti kosuliui, peršalimui, virškinimo tranto sutrikimams, širdies kraujagyslių ligoms, akių uždegimui, taip pat išlaidų servetėlėms ir rankšluosčiams, atmetami, kaip nepagrįsti. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis gydytas VGPUL traumatologijos skyriuje nuo 2007-10-16 iki 2007-11-06 (21 d.), nuo 2007-11-06 iki 2007-11-30 (24 d. ) gydytas Santariškių klinikų reanimacijoje ir vidaus ligų skyriuose, o nuo 2007-11-30 iki 2008-02-13 (75 d.) gydytas Vilkpėdės ligoninės slaugos skyriuje (duomenys iš ekspertizės akto tiriamosios dalies (t.1, b.l. 145-150). Iš ligos eigos pobūdžio, matyti, kad nukentėjusysis gana ilgą laiką pragulėjo lovoje, turėjo rimtų problemų dėl plaučių uždegimo, tromboembolijos, kvėpavimo nepakankamumo, virškinamojo trakto ir širdies bei kraujagyslių ligų, kas iš medicininės dokumentacijos seka, jog šios ligos paūmėjo ar išsivystė būtent dėl avarijos metu patirtų sužalojimų. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo teismui pateikti kvitai dėl pirktų vaistų ir higienos priemonių pagrindžią patirtos turtinės žalos dydį, todėl priteistina turtinė žala yra 1186,65 litų. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo UADB “Industrijos garantas“, nes byloje esanti draudimo sutarties liudijimo kopija (t.2, b.l. 32), patvirtina, kad eismo įvykio metu E. P. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su minėta draudimo bendrove, kuriai ir tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis ilgą laiką (apie 4 mėnesius) gydėsi, jam ateityje reikės nuolatinio gydymo. Byloje esanti ekspertizės akto išvada, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl 2007-10-16 įvykio metu patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo. Taigi, nukentėjusysis dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tam tikrą laiką buvo apribota galimybė laisvai judėti, bendrauti su aplinkiniais, dirbti. Kaltinamasis nepateikė įrodymų, kad jis buvo Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta gana žymi turtinė žala.
Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu dirba, jo mėnesinis darbo užmokestis ir invalidumo pašalpa, sudaro apie 1100 Lt, kadangi savo gyvenamosios neturi, nuomojasi butą. Kaltinamasis nurodė, kad nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs aptartų kriterijų visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, susiformavusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir jam priteistina 15000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinės žalos.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2007 m. birželio 2 d. Nr. X-1137 redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl šioje byloje visą turtinę žalą (1186,65 litų) ir dalį neturtinės žalos (1000 eurų arba ekvivalentu 3452,80 Lt) privalo atlyginti UAB „Industrijos garantas“, likusią neturtinės žalos dalį 11547,20 litų – kaltinamasis E. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. atidėti E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirti įpareigojimą - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant E. P. įmoką sumokėti fondo sąskaitą, esančią AB Bankas „Swedbank“ Nr. LT267300010002455919, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ A. K. 1186,65 litų turtinei žalai atlyginti;
priteisti A. K. 15000 litų neturtinei žalai atlyginti - iš UADB „Industrijos garantas“ 3452,80 litų , o iš E. P. 11547,20 litų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.