Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-21 · Byla Nr. ATP-875-634/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-21
Bylos Nr.
ATP-875-634/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03994-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-875-634/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03994-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.;45.4.5; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo V. L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu V. L. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias nuobaudas subendrinus, skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis 2013-06-05, 14.47 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

V. L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, o netenkinus skundo, prašo išdėstyti paskirtą 3000 Lt baudos mokėjimą 24 mėn. laikotarpiui. Skunde nurodė, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. reikalavimų, tinkamai neištyrė ir nesurinko visų galimų įrodymų ir visiškai nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių, neapklausė įvykį mačiusios liudytojos, kuri paliko raštelį su automobilio numeriais. Skirdamas nuobaudą, teismas nenustatė ir neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė būdamas 74 metų amžiaus, neatsižvelgė, į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas netyrė jo kaltės formos, nors kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Jis pažeidimą padarė iš neatsargumo, savo paaiškinime nurodė, jog parkuodamasis aikštelėje nepakankamai susuko vairą ir truputį kliudė kitą tamsų mažą automobilį, kurio signalizacija suveikė, tai pajutęs, išlipo, apžiūrėjo, apčiupinėjo abu automobilius, tačiau nepajuto, kad būtų apgadintas nors vienas iš automobilių. Pabuvęs 5-7 min. ir nieko nesulaukęs, jis išvažiavo iš aikštelės.

Apeliantas taip pat pažymėjo, jog eismo įvykio dieną jis buvo atvežęs savo žmoną į Šilainių polikliniką, kadangi jo žmonai nustatytas centrinės nervų sistemos susirgimas, jai reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas ir apsilankymas kartą per mėnesį. Jis šeimoje vienas vairuoja automobilį, todėl transporto priemonė yra reikalinga vežant žmoną pas gydytojus. Be to iš fotonuotraukų matyti, jog automobilių apgadinimas nebuvo žymus, niekam nebuvo padaryta didelė žala, savo veiksmais jis nesukėlė didelio pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. Labai galisi ir griaužiasi, kad per trumpai laukė šeimininko, jam reikėjo užeiti į polikliniką ir paklausti kieno tai mašina. Šios aplinkybės rodo, kad teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. O ir bauda jam paskirta per didelė, nes jis yra pensininkas, per mėnesį gauna 1167,25 Lt pensiją, gyvena užmiestyje, tad reikia ne tik namą išlaikyti, mokėti mokesčius, bet mokėti už kurą, tam kad nuvažiuoti į miestą apsipirkti ar apsilankyti pas gydytojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti.

V. L. P. skundas tenkinamas.

V. L. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyti pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti V. L. P. kalte padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. klausimas, nurodoma, jog šį pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo bei paskirtos administracinės nuobaudos už šį pažeidimą individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti paskirtą baudą ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013). Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo kaltės formos. Byloje nustatyta, kad V. L. P. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių ir kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Pareiškėjas neneigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį, tačiau nurodo, kad tai atsitiko netyčia, aiškina, kad įvykio vietoje apžiūrėjo, palietė kliudytą automobilį, tačiau nesuprato, kad jį apgadino. Po to palaukė kelias minutės ir kai niekas neatvyko pasitraukė iš įvykio vietos. Šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, jog kontakto metu buvo apgadintas tiek apelianto vairuotas automobilis VW Passat, tiek nukentėjusiojo automobilis Citroen C3. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog eismo įvykio metu nuketėjusiojo asmens automobiliui buvo sugadintas galinis bamperis (b.l.2), nuotraukose atsispindi ant abiejų automobilių esantys įbrėžimai (b.l.3), o transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobilio VW Passat apgadinimo pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio Citroen C3 (b.l.5). Nors pažeidimai ir nežymūs, tačiau aiškiai matomi ir V. L. P. turėjo suprasti, jog apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 234 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. V. P. L. nevykdė šios pareigos ir iš įvykio vietos, nesulaukęs nuketėjusiojo asmens, pakankamai skubiai pasitraukė.

Taigi, V. L. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, V. L. P. veiksmuose teisingai nustatė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Liudytojos, mačiusios automobilių kontaktą, apklausa, šuo atveju nėra svarbi, nes ši aplinkybė įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga, o ir pats apeliantas neginčija to, jog kontaktas buvo.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio.

V. L. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 100 Lt bauda, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. jam skirta – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Vadovaujantis minėto kodekso 33 str. jam nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. L. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. V. L. P. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis yra 74 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 10 p.), jo vairavimo stažas didelis (b.l.20), nėra baustas už grubius KET pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. L. P. šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jo sutuoktinei nustatytas centrinės nervų sistemos susirgimas, dėl kurio reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas ir apsilankymas pas gydytojus vieną kartą per mėnesį (b.l.34-35). Jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o gydymo įstaiga, kurioje gydoma žmona yra Kaune. Be to byloje esanti pažyma apie asmens gaunamas pajamas, rodo, jog V. L. P. per mėnesį išmokama 1167,25 Lt senatvės pensija (b.l.36).

Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu rodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, V. L. P. gali būti pasiekti ir paskyrus mažesnę nei 3000 Lt baudą ir neskiriant jam vienos iš Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. L. P. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog V. L. P. skirtos nuobaudos – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra per griežtos ir neproporcingos. Todėl V. L. P. skiriant bausmę už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jam paskirta 3000 Lt bauda mažintina iki 500 Lt, o papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. L. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimą:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinti V. L. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt (penkių šimtų litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis