Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5249-553/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HIMĖJA“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TIKKURILA“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „HIMĖJA“ priteisti 382 343,69 Eur skolą, 7 576,18 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 389 919,87 Eur vertės atsakovės piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 389 919,87 Eur sumos priteisimo. Remiantis paskutiniu viešai prieinamu atsakovės balansu, atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 290 398,00 Eur, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai siekė 1 695 175,00 Eur, t. y. net 74 procentus atsakovės turto balansinės vertės. Iš atsakovės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė 2015 metais patyrė net 278 223,00 Eur nuostolių. Tokia atsakovės turtinė padėtis aiškiai rodo, kad pradelstas įsipareigojimas, kurio dydis siekia 389 919,87 Eur atsakovei yra didelis.Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė per pastaruosius 12 mėnesių net 30 kartų vėlavo atsiskaityti su savo kontrahentais. Nuo 2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo inicijuotos dar trys civilinės bylos, kuriose buvo išduoti teismo įsakymai dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. darbuotojų dirbančių pas atsakovę skaičius sumažėjo nuo 49 iki 33. Šie faktai vertintini kartu su aplinkybėmis, kad atsakovė 2015 metais patyrė nuostolių, ir kad atsakovė kiekvieną mėnesį susiduria su sunkumais mokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, rodo tai, kad atsakovės turtinės bei finansinės padėties perspektyvos yra neigiamos.Ieškovė papildomai nurodė, kad Atsakovė registro tvarkytojui laiku neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų. Toks grubus teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas, kai registro tvarkytojui yra nepateikiami arba netinkamai pateikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, rodo tai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir galimai siekia nuslėpti savo tikrąją turtinę bei finansinę būklę. Be to, 2017 m. liepos 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė skolos išrašą, kuriuo buvo suderintas atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydis. Ieškovė remdamasi nurodytame išraše užfiksuotais duomenimis teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo tenkintas. Nepaisant to, kad atsakovė patvirtino prievolės egzistavimą ir jos dydį, 2017 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė teismui prieštaravimus, kuriais nesutiko su ieškovės reikalavimais. Toks atsakovės elgesys neabejotinai yra vertintinas kaip siekis vilkinti išieškojimą ir yra laikytinas nesąžiningu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas UAB „TIKKURILA“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Šioje nutartyje teismas detaliai nurodė motyvus, kokios yra būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir kodėl prašymas nėra tenkinamas.Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pareikšdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nurodė visiškai tuos pačius pagrindus, papildydama argumentais dėl atsakovo nesąžiningumo, pasireiškiančio tuo, kad atsakovė registro tvarkytojui nepateikė (netinkamai pateikė) finansinės atskaitomybės dokumentų bei pareiškė prieštaravimą teismo įsakymui, nors yra pasirašiusi skolos suderinimo dokumentą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės naujai nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo rizikos. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jos reikalavimui skubiai yra reikalinga teisminė apsauga, kad atsakovė, reaguodama į ieškovės pareikštą ieškinį, perleidinėja turimą turtą, kad turtas perleidžiamas už neadekvačią kainą, kad iš sąskaitų be teisėto pagrindo pervedinėja pinigines lėšas, ir kad tokie veiksmai nėra reikalingi normaliai atsakovės verslo eigai. Nurodytos aplinkybės dėl finansinės atskaitomybės dokumentų ir prieštaravimo teismo įsakymui nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, nukreipto į siekį sumažinti turimą turtą ir tokiu būdu išvengti galimai pagrįstos prievolės vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „TIKKURILA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės reikalavimo dydį ir šio dydžio santykį su atsakovės turtu, turėjo padaryti prezumpciją, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tuo atveju, jei teismui kilo abejonių dėl šios prezumpcijos taikymo galimybių, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kitas ieškovės pateiktas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius duomenis.Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovė neturi galimybės pateikti dokumentus apie atsakovė vykdomus sandorius, kadangi ieškovė nėra sudaromų sandorių šalis ir ieškovė nedalyvauja kasdienėje atsakovės veikloje, todėl neturi galimybės gauti teismo nurodomos informacijos. Teismas neatsižvelgė į kitas ieškovės nurodytas bei rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes, kurios įrodo atsakovės nesąžiningumą.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant su informacijos apie skolininko sudaromus sandorius, kuriais yra aktyviai siekiama pakenkti kreditorių interesams, pateikimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra nepagrįstai apribojamas, taip iš esmės panaikinant kreditoriaus galimybę užsitikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus įvykdytas.Atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, o atsakovės turtui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje, 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo įregistruotas 7 764,94 Eur dydžio areštas. Šios ir kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės aiškiai rodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin prasta.Atsakovė UAB „HIMĖJA“ nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės UAB „TIKKURILA“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė po atskirojo skundo padavimo pateikė rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – informaciją apie UAB „HIMĖJA“ domeną, duomenis iš „Creditinfo“, juridinių asmenų dalyvių išrašą, atsakovės akcininkų (dalyvių) vedybų sutartį, turto perleidimo sąrašą, straipsnių ištraukas iš dienraščio ir turto arešto aktų išrašą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors kai kurie pateikti rašytiniai įrodymai (turto perleidimo sąrašas, vedybų sutartis, informacija apie atsakovės domeną) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamu atveju nepažeidžia atsakovės procesinių teisių, nes savo nuomonę ir įvertinimą dėl jų atsakovė galėjo išdėstyti pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą. Be to, teikiami įrodymai gali būti svarbūs vertinant atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės (ne)sąžiningumu, pagrįstumą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, todėl jie vertinami atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nenustatė antrosios sąlygos, t. y. pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiuo aspektu teisiškai ypač reikšmingi apeliantės naujai pateikti įrodymai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą dėl grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nei konstatuota skundžiamoje nutartyje.Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad atsakovės finansinės padėti yra bloga, todėl ieškinio reikalavimo suma jai yra didelė. Atsakovė neteikia registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti jos tikrosios finansinės būklės, be to atsakovė yra nesąžininga. Atsakovės nesąžiningumą ieškovė įrodinėja tuo, kad atsakovė iš esmės perleido visą savo turtą tretiesiems asmenims, taip pat tikėtinai ėmėsi verslo perkėlimo į kitą bendrovę, be to viešoje erdvėje yra publikuojami straipsniai apie UAB „HIMĖJA“ nesąžiningą veiklą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės akcininkai yra sudarę povedybinę sutartį, kuria tarpusavyje perleido bendrovės akcijas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad prašoma priteisti 382 343,69 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. birželio 22 d. Iš pateikto nekilnojamojo turto perleidimo sąrašo matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 1 d. atsakovė UAB „HIMĖJA“ įvairiems asmenims perleido aštuoniolika iš dvidešimties jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Taigi, nekilnojamojo turto perleidimas buvo atliekamas iš esmės tuo pat metu kai susidarė prašomos priteisti sumos (atsirado ginčijamas reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2017 m. birželio 22 d. buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo UAB dažų studija „HIMĖJA“. Iš ieškovės pateiktų ir viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė ir naujai įsteigtas juridini asmuo naudoja tą patį internetinio adreso (pašto) domeną, taip pat analogišką prekinį ženklą – „HIMĖJA“. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB dažų studija „HIMĖJA“ vykdoma veikla yra susijusi su statybinių dažų „Tikkurila“, Viva color“ ir kt. pardavimų, t. y. tokių pačių prekių, dėl kurių įsigijimo atsakovė UAB „HIMĖJA“, kaip nurodoma ieškinyje, yra skolinga ieškovei UAB „TIKKURILA“. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovė gali perkelti visą ar dalį savo veiklos į kitą juridinį asmenį, atitinkamai būti nesąžininga.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinė atsakovės finansinė būklė nėra žinoma, kadangi juridinių asmenų registro tvarkytojai nėra pateikti aktualūs finansiniai duomenys. Iš byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 290 398,00 Eur, o mokėtini įsipareigojimai siekė 1 695 175,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta turto vertė buvo apskaičiuota dar iki atsakovės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų perleidimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta keletas civilinių bylų dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, pagal Turto arešto aktų registro išrašą atsakovė turtui yra taikomas didelės vertės turto areštas skirtingų kreditorių naudai, be to atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, t. y. neatlieka periodinių mokėjimų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia sutikti su apeliantės teiginiu, kad atsakovės finansinės būklė yra sunki, todėl pareikšto ieškinio suma jai yra didelė.Atsižvelgęs į atsakovo nekilnojamajam turtui taikomus suvaržymus, į duomenis apie atsakovės turtą ir finansinius įsipareigojimus, į šioje byloje pareikšto reikalavimo dydį (389 919,87 Eur) bei tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodymais pagrindė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Dėl bylos procesinės baigties

Pagal nustatytų aplinkybių visumą šiuo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Proporcingumo principas reikalauja įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto bei įsitikinti, kad apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apeliantė prašo iš esmės areštuoti visą atsakovės turtą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešai prieinamais duomenimis atsakovė vis dar vykdo veiklą, joje dirba trylika darbuotojų. Akivaizdu, kad apyvartinių lėšų, reikalingų atsiskaityti su tiekėjais ir įmonės darbuotojais, areštas gali sutrikdyti įmonės veiklą, taigi, tokiu atveju atsakovės finansinė padėtis tik pablogėtų, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, jos reikalavimams užtikrinti neviršijant 389 919,87 Eur areštuotinas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant juo disponuoti ir leidžiant jį naudoti pagal tiesioginę šio turto paskirtį bendrovės veikloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ (j. a. k. 211523370, Sietyno g. 8, Vilnius) reikalavimams užtikrinti neviršijant 389 919,87 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų devyniolikos eurų 87 ct) sumos areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HIMĖJA“ (j. a. k. 225601320, Fabijoniškių g. 96, Vilnius) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (išskyrus pinigines lėšas bankuose ir kituose kredito įstaigose), uždraudžiant juo disponuoti ir leidžiant jį naudoti pagal tiesioginę šio turto paskirtį uždarosios akcinės bendrovės „HIMĖJA“ veikloje.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.