- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- P-438-64-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E.Z.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J.Z., V.K.Z., V.Š., J.K., S.P.
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E.Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-512/2007 pagal pareiškėjo E.Z. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J.Z., V.K.Z., V.Š., J.K. ir S.P. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E.Z. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K.Z. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus - 1,34 ha žemės sklypą Ukmergės mieste bei 15,12 ha žemės sklypą Jogvilų kaime, Lyduokių seniūnijoje, Ukmergės rajone.
Prašyme nurodė, jog terminas buvo praleistas todėl, kad jis iki 2005 m. gyveno Rusijos Federacinės Respublikos Tivos Respublikoje, Tanginsko rajone. Tik 1999 m. gavo Lietuvos piliečio pasą. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. į Lietuvą atvykti neturėjo galimybės, o atvykęs nuolat gyventi jau neturėjo teisės pateikti prašymą ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Tretieji suinteresuotieji asmenys nepranešė jam apie galimybę atkurti nuosavybės teises į K.Z. žemę. Nuslėpdami faktą, jog jis yra palikėjo giminaitis, jie jo į pretendentų sąrašą neįtraukė. Tik 2004 m. spalio 12 d. po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio pakeitimo jis įgijo teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Apie K.Z. žemę sužinojo tik 2006 m. gegužės mėnesį, gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2006 m. gegužės 10 d. raštą Nr. V5-804.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Žemėtvarkos skyrius su prašymu nesutiko.
Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pagal Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Jogvylų kaimo išskirstymo viensėdžiais 1938 m. planą Z.P. ir K. valdė bendrą 15,12 ha žemės ir miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). V.K.Z., J.Z., V.Š., J.K. (perleido nuosavybės teisę seseriai V.Š.), S.P. 1991 m. spalio 7 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į K.Z. žemę 7,56 ha, nurodydami tik K.Z. priklausančią žemės dalį. Į turėtą Jogvilų kaimo vietovėje žemę pil. E.Z. įrašytas tik kaip įpėdinis, o ne pretendentas. Pagal susitarimą Nr. 2, patvirtintą 1992 m. rugsėjo 25 d., ir pristačius giminystės ryšio dokumentus, nuosavybės teisės į bendrą 7,56 ha žemės ir miško plotą atkurtos V.K.Z., S.P., J.Z. ir V.Š. Pagal Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje turimus dokumentus K.Z. atskiro žemės sklypo Ukmergės mieste neturėjo. Ukmergės mieste turėtos žemės 1,34 ha (skl. (duomenys neskelbtini) - 0,95 ha ir skl. (duomenys neskelbtini) - 0,39 ha) savininkai buvo Z.: P., K. ir S., Z.P. ir Z.K. Prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę yra pateikę tik P. ir K. Z. įpėdiniai: 1993-06-09 Ukmergės rajono valdybos potvarkiu Nr. 110 nuosavybės teisės į 1/2 dalį 0,67 ha Ukmergės mieste turėtos žemės atkurtos P.Z. vaikams. Į K.Z. įpėdiniams tenkančią žemės dalį 0,67 ha nuosavybės teisės atkurtos J.Z., S.P., J.K., V.Š., V.K.Z. Pareiškėjas E.(E.)Z. buvo įrašytas į V.K.Z. ir J.Z. prašymus nuosavybės teisių atkūrimui į K.Z. žemę turėtą Ukmergės mieste. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti E.Z. giminystės ryšio su žemės savininku dokumentai ir pilietybę įrodantys dokumentai (į miesto ir kaimo žemę). Nuosavybės teisės jau atkurtos į visą Ukmergės mieste ir kaime turėtą žemę.
Tretieji suinteresuotieji asmenys V.K.Z., V.Š., J.K. ir S.P. bei jų atstovė su prašymu nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas pareiškėjui buvo išduotas 1999 m. liepos 16 d., tad nuo šio momento jis įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 1999 m. ir anksčiau lankėsi Lietuvoje, rūpinosi, kad jam būtų suteiktas asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijos, teisinis statusas. Tai, jog E.Z. 1999-2000 m. lankėsi Lietuvoje, rūpinosi buto reikalais, nurodė ir tretieji suinteresuotieji asmenys. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., ar vėliau būtų siekęs atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog apie tėvo turėtą žemę sužinojęs tik 2006 metais iš Žemėtvarkos skyriaus rašto, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepateisina paties pareiškėjo neveikimo tokį ilgą laiką. Be to, į K.Z. valdytą žemę nuosavybės teisės jau atkurtos kitiems pretendentams, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikusiems visus būtinus dokumentus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2006 m. spalio 23 d. teismo sprendimą ir priimti naują – prašymą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas pažeidžia konstitucinės lygybės prieš įstatymą principą, nes jis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios paduoti prašymą per įstatymo nustatytą terminą. Teismas nesvarstė, ar jo nurodytos aplinkybės, kad jis visą laiką gyveno Rusijoje ir į Lietuvą gyventi sugrįžo tik atsiradus realiai galimybei 2006 m. balandžio 10 d. gavęs butą, yra pateisinama objektyvi, ar subjektyvi priežastis. Teismas nesiaiškino kodėl, kiek laiko jis gyveno Rusijoje, ar tai buvo apspręsta subjektyvių ar objektyvių priežasčių.
2. Pareiškėjo teigimu, jis yra senas žmogus, 73 metų amžiaus, teisme dalyvavo be advokato, posėdis truko labai trumpai. Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis nepadavė todėl, kad nežinojo, ar bus galimybė grįžti į Lietuvą ir ar jam reikės tos žemės. Į Lietuvą jis buvo atvykęs vienintelį kartą 1999 m. Sprendė pilietybės ir paso gavimo, persikėlimo į Lietuvą, buto gavimo klausimus. Tik objektyvi aplinkybė – buto gavimas ir sugrįžimas į Lietuvą apsprendė jo pretenzijų į žemę atsiradimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad nežinojo Lietuvos įstatymų, nes ten, kur gyveno, jie neskelbiami.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotasis asmuo Žemėtvarkos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Teigė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Tretieji suinteresuotieji asmenys J.Z., V.K.Z., V.Š., J.K. ir S.P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Kad pareiškėjui buvo žinomi Lietuvos įstatymai patvirtina jo paties veiksmai, o būtent rūpinimasis buto gavimo reikalais, dokumentų butui gauti pateikimas, bei liudytojos R.J. parodymai. Ji patvirtino, kad pareiškėjui lankantis Lietuvoje buvo kalbama apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus, tačiau jis teigė, kad žemė jam nereikalinga.
2. Objektyvių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Jis pats skunde teigia, kad kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo nulėmė tai, jog jis gavo butą, o tai yra subjektyvi priežastis. Pareiškėjas lankėsi Lietuvoje 1999 m., tad turėjo realią galimybę laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-512/2007 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad per įstatymo nustatytus terminus pareiškėjas nei prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę, nei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka nepateikė. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas pareiškėjui buvo išduotas 1999 m. liepos 16 d. Todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tiek prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kitiems dokumentams nustatyta tvarka paduoti per įstatymo nustatytus terminus. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurios nebūtų priklausę nuo pareiškėjo valios. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis pirmiausia sprendė buto gavimo Lietuvoje klausimą, tačiau nesirūpino laiku paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Įstatymo nežinojimas nepašalina įstatymo sukeliamų pasekmių. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios ir priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo manymu, tokias termino praleidimo priežastis nebuvo pagrindo pripažinti svarbiomis.
Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjas, jau yra atkurtos kitiems jau paminėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems asmenims. Ir dėl šios priežasties atnaujinti praleistą terminą nebuvo pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas apeliacinį skundą atmetė.
IV.
Pareiškėjas E.Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A10-512/2007.
Prašyme nurodo, kad nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A10-512/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė diskriminacinį sprendimą. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytą termino prašymui ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K.Z. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus praleidimo priežastį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino kaip nepateisinamą. Anot pareiškėjo, jis praleido šį terminą dėl tos priežasties, kad nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, jog turės realią galimybę sugrįžti į Lietuvą. Pareiškėjas akcentuoja, kad gyveno tremtyje virš šešiasdešimt metų klaikiausiomis Sibiro sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.
Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jis remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu (būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) ir prašyme nurodo, jog nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A10-512/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis numato, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiantys įrodymai. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, kaip savarankiškas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.).
Tačiau savo prašyme jokių nuorodų į kitose administracinėse bylose priimtas teismų praktikos formavimui reikšmingas nutartis ar sprendimus dėl analogiškų ginčų (klausimų) sprendimo pareiškėjas nepateikė, t. y. neįrodė, jog nagrinėjant jo nurodomus klausimus egzistuoja nevienoda administracinių teismų praktika. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė ir fakto, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą skirtingose administracinėse bylose.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ir atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A10-512/2007 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo E.Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A10-512/2007 pagal pareiškėjo E.Z. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J.Z., V.K.Z., V.Š., J.K. ir S.P. dėl termino atnaujinimo.
Nutartis neskundžiama.