- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-479-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00010-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. A. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės BK 63 straipsnio pagrindu subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 27 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis R. A. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad jis iš pradžių turėjo vieną nuobaudą, o po to buvo dešimt kartų paskatintas. Būtent ši aplinkybė nulėmė ankstesnį teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, todėl pakartotinai šie duomenys neturėtų būti vertinami. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pataisos įstaigoje buvo gauti trys vykdomieji patvarkymai dėl išieškotinų sumų iš nuteistojo, tačiau pagal juos išieškota tik nedidelė skolos dalis. Tačiau R. A. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šie patvarkymai yra tiesiogiai susiję su jo atžvilgiu priimtais teismų nuosprendžiais dėl turto konfiskavimo ir vekselio apmokėjimo, kurį išrašydamas jis buvo nuteistas už tai, kad negrąžina pinigų savo vadovaujamam klubui. Būtent to vekselio pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo išieškojimą, nors teismas nepripažino, kad šiuo vekseliu jis grąžino skolą. Visa tai reiškia, kad vykdomieji dokumentai nėra niekaip susiję su nuteistojo pasitaisymu bausmės atlikimo metu. Be to, būdamas pataisos įstaigoje jis neturi galimybės dirbti geriau apmokamą darbą ir greičiau atlyginti iš jo priteistas sumas. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jis yra nuteistas už ekonominius nusikaltimus, todėl nėra pavojingas visuomenei, jis jau padarė savo išvadas, nori laisvėje pradėti naują gyvenimą ir prašo teismo malonės.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.R. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (29 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad R. A. rizikos vertinimas nuo paskutinio 2017 m. spalio 4 d. atlikto rizikos vertinimo sumažėjo 2 balais (prieš tai buvo 31 balas).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors R. A. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą (atitinka materialų kriterijų). Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, bet ir šių priemonių bei programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar išlieka aktualus R. A. nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus ir jam būdingas nusikaltimų modelis. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir mažinti minėto kriminogeninio veiksnio įtaką nustatytai rizikai pakarotinai nusikalsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis, visų pirma, turėtų keisti požiūrį į padarytus nusikaltimus, kadangi, kaip matyti iš skundo argumentų, savo asmenybę dėl daromų nusikaltimų pobūdžio jis vertina kaip nepavojingą visuomenei. Tačiau byloje nustatyta, kad R. A. sistemingais nusikaltimais nuosavybei ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, padaryta didelė turtinė žala valstybei. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, visiškai pagrįstai atsižvelgė į duomenis apie su tuo susijusius nuteistojo turimus didelius finansinius įsipareigojimus. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistojo R. A. nuspręsta konfiskuoti 1 012 181,67 eurus, gautus iš nusikalstamos veikos. Pagal pataisos įstaigos pateiktus duomenis nuteistojo R. A. vardu gauti trys vykdomieji patvarkymai dėl 1015602,25 eurų skolos išieškojimo, iš nuteistojo išieškota 1317,70 eurų suma. Todėl skundo argumentai, kad išieškotinos sumos nėra susijusios su bausmės tikslais, nėra pagrįsti.Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir Komisijos nutarime nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju R. A. atlikta bausmės dalis ir nustatyti teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo nusikaltimų modelio ir laikytis įstatymų.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo R. A. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.