- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- AS-822-784-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas; AB „Orlen Lietuva“, Bendrovė) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“ (toliau – ir Aktas), kuriuo buvo pripažinta, jog VDI Telšių skyriuje sudaryta B. Ž. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pasiūlė pareiškėjui dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“ panaikinimo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją.
Teismas pažymėjo, kad 1999 m. sausio 14 dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25 straipsnio l dalis nurodo, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualus teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – ir CDMEK). CDMEK sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo ir apskaitos nuostatai) 31, 32 punktai bei Profesinių ligų priežasčių reglamento (toliau – ir Reglamentas) 39 punktas numato, kad suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, į CDMEK turi kreiptis raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad įstatymu (DSSĮ 44 straipsnio 13 dalis) yra nustatyta, jog ginčams dėl profesinės ligos nustatymo (nenustatymo) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš Tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkto bei Reglamento 39 punkto nuostatų, numatančių, kad skundą CDMEK suinteresuotas asmuo gali paduoti per nustatytą terminą, kuris skaičiuojamas nuo akto gavimo dienos, seka išvada, kad skundą CDMEK suinteresuotas asmuo gali paduoti profesinės ligos tyrimo komisijai visiškai užbaigus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą (nustatyta tvarka atlikus veiksmus dėl akto I-osios ir II-osios dalyse nurodytų aplinkybių nustatymo, po to komisijai pasirašius visą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą). Teismas nustatė, jog pareiškėja ginčą kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto, kuriuo B. Ž. nustatyta profesinė liga. Taigi nors Akto I-oji („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) ir II-oji („Profesinės ligos patvirtinimas“) dalys pildomos atskirai, tačiau užbaigtas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas yra vientisas dokumentas, kuriuo pirmiau minėtais teisės aktais numatyta tvarka nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga. Vadinasi, ginčai dėl užbaigto profesinės ligos tyrimo komisijos akto turėtų vykti laikantis privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Iš su pareiškėjo pateiktu skundu pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčą kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto ir siekia nuginčyti profesinės ligos nustatymą B. Ž. ta apimtimi, kiek tai yra susijęs su jo darbu Bendrovėje, todėl laikytina, jog skundas teismui paduotas tinkamai nepasinaudojus šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, t.y. kreipiantis į CDMEK, kuriai priėmus atitinkamą sprendimą ir pareiškėjui su juo nesutinkant, šis sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui (ABTĮ 25, 32 straipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalis). Iš turimos medžiagos matyti, kad ginčas dėl profesinės ligos nustatymo šiuo konkrečiu atveju yra kaip tik kilęs iki CDMEK išvados priėmimo. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į VDI ir gavęs atsakymą pareiškėjas skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o ne kaip numatyta – CDMEK, t.y. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jos skundas atsisakytinas priimti. Gavus CDMEK išvadą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pareiškėjas AB „Orlen Lietuva“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Mano, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu patvirtintų Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Nurodo, kad VDI Telšių skyriaus vedėjas 2010 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 6VV-16 sudarė Bendrovės buvusio darbuotojo B. Ž. profesinės ligos tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri tyrė buvusias darbo sąlygas ankstesnėse jo darbovietėse. Baigusi tyrimą, Komisija 2010 m. liepos 22 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-222 (toliau – ir Aktas) I dalį bei tą pačią dieną Akto I dalies tekstą elektroniniu paštu nusiuntė Bendrovei, prašydama susipažinti ir pareikšti pastabas. Pareiškėjas nurodo, kad į žodines jo pretenzijas nebuvo reaguojama, todėl tą pačią dieną Bendrovė atsisakė pasirašyti dokumentą, tai nurodydama jo paskutiniame lape. Vadovaudamasi Reglamento 25 punktu, tokio atsisakymo motyvus Bendrovė išdėstė 2010 m. liepo 22 d. rašte Nr. D2-(6.17-4)-12483 VDI Telšių skyriaus inspektorei, tačiau į šį raštą atsakymo negavo. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Bendrovė registruotu laišku gavo Akto I dalies galutinį variantą kartu su Akto II dalimi, kuria patvirtintos darbuotojo B. Ž. profesinės ligos. Nesutikdama su Akto II dalimi, Bendrovė taip pat atsisakė ją pasirašyti bei nesutikimo motyvus išdėstė 2010 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D2(6.17-4)-14246.
Manydama, kad Komisija, tyrusi B. Ž. ligos priežastis, nesilaikė ligos priežasčių tyrimo ir nustatymo procedūrų, Bendrovė, vadovaudamasi LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 12 punktu, Nuostatų 22 ir 31 straipsniais, Reglamento 27 ir 39 straipsniais, pasirinko išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būdą: Akto I dalį apskundė VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Gavusi sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, Bendrovė savo pažeistas teises ėmė ginti teisminiu būdu. Taip pat nesutikdama su Akto II dalimi, Bendrovė, vadovaudamasi Nuostatų 31 punktu, 2010 m. spalio 11 d. Akto II dalį apskundė CDMEK.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Sutinka su pareiškėjo pozicija, kas skundžiant Akto I ir II dalis buvo pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip įgyjant teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“. Šio pobūdžio ginčams taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Nustatyta, kad VDI Telšių skyriaus vedėjas 2010 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 6VV-16 sudarė Bendrovės buvusio darbuotojo B. Ž. profesinės ligos tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri tyrė buvusias darbo sąlygas ankstesnėse jo darbovietėse.
2010 m. rugpjūčio 12 d. Bendrovė registruotu laišku gavo Akto I dalies galutinį variantą kartu su Akto II dalimi, kuria patvirtintos darbuotojo B. Ž. profesinės ligos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Analogiška nuostata įtvirtinta Nuostatų 22 punkte. Todėl manydama, kad Komisija, tyrusi B. Ž. ligos priežastis, nesilaikė ligos priežasčių tyrimo ir nustatymo procedūrų, Bendrovė, laikydamasi Įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintos Akto apskundimo tvarkos, 2010 m. rugpjūčio 26 d. Akto I dalį apskundė VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (b. l. 27 - 28). 2010 m. rugsėjo 16 d. gavusi skundžiamą sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos (b. l. 31, 35), Bendrovė savo pažeistas teises ėmė ginti teisminiu būdu.
Reglamento 39 punkte nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar ligos nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją. Nesutikdama su Akto II dalimi, Bendrovė, vadovaudamasi Nuostatų 31 punktu, 2010 m. spalio 11 d. Akto II dalį apskundė CDMEK (b. l. 45 – 47).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir taip įgijo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo akcinės bendrovės “Orlen Lietuva” atskirąjį skundą tenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimui.