Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gimęs 1991 metų rugsėjo mėn. 8 d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, laikinai gyvenantis Vėliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Vėliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų 9 klasės moksleivis, teistas: 1) 2007 11 26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 dalį (3 epizodai) 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą; 2) 2008 01 24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2007 11 26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojimą tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus darbo ar buvimo specialiojoje auklėjimo įstaigoje laiką, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal LR BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 dalį.

A. R., gimęs 1991 metų balandžio 3 d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis ir nedirbantis, teistas 2007 11 26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (du epizodai) 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojimą per visą laikotarpį be vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti ar tęsti mokslą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal LR BK 149 str. 4 dalį.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. S. ir A. R. išžagino mažametę, t.y.

jie, laikotarpyje nuo 2006 metų rugsėjo mėn. 1 dienos iki gruodžio mėn. 31 dienos, tiksliai tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. I., gimusiu 1993 08 10, M. P., gimusiu 1994 03 28, A. J., gim. 1993 12 09, J. J., gimusiu 1993 01 17, kuriems 2006 m. rugsėjo 1 d. nebuvo suėję keturiolika metų, nuo kurių jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, rūsyje, esančiame po sandėliukais, netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodami, kad J. M., gimusi 1996 02 18, yra mažametė ir pasinaudodami jos bejėgiška padėtimi dėl mažametystės, J. S. atsisėdus nukentėjusiajai ant kojų ir jas laikant, o A. I. užlaužus J. M. rankas už nugaros bei sudavus pastarajai į veidą bei kitas kūno vietas rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių, A. R. J. M. nurengė, po to praskėtęs jos kojas įkišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir prieš jos valią atliko su ja lytinį aktą, po to, J. S., pasinaudodamas palaužta nukentėjusiosios valia, praskėtęs jos kojas, įkišo savo varpą J. M. į makštį ir prieš jos valią taip pat atliko su ja lytinį aktą, tokiu būdu išžagino mažametę J. M..

J. S., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y. jis, 2007 metų birželio 3 dieną apie 23 valandą, ant tiltelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, jėga užlaužė mažametei J. M., gimusiai 1996 02 18, ranką už nugaros ir iš jos striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, 50 litų vertės, tuo padarydamas J. M. 50 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju J. S. dėl J. M. išžaginimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, susitiko su draugų kompanija – Janu (J.), Paša ir kitais, kurių dabar tiksliai neatsimena ir nusipirkę klijų, visi kartu nuėjo jų uostyti į rūsį. Pakeliui sutiko J. M., V. Z., kurios kartu ėjo uostyti klijų. Rūsyje jis pasiūlė Jolantai lytiškai pasantykiauti ir ji sutiko. Pirmas buvo J. J., po to – jis. Jolanta buvo apsvaigusi nuo klijų, ji pati nusimovė kelnes ir kelnaites, atsigulė ant nugaros. Tada jis (J. S.) taip pat nusimovė kelnes, atsigulė ant viršaus ir pradėjo lytiškai santykiauti. Jiems pradėjus santykiauti J. J. buvo šalia, tačiau jis paprašė išeiti ir pastarasis išėjo į patalpą, buvusią už pertvaros, kur buvo ir visi kiti vaikinai. Baigus lytinį aktą, Jolantą liko gulėti ant lovos, ji nieko nesakė, o akto metu nesipriešino, neprašė paleisti. Po jo, pas Jolantą nuėjo M. P., kuris taip pat norėjo su ja lytiškai santykiauti, tačiau grįžęs jis pasakė, kad jam nieko neišėjo. Po jo, nuėjo pas J. A. (J.), tačiau jam irgi nieko nesigavo. Jis (J. S.), būdamas už pertvaros, girdėjo kaip Jolanta verkė. Ką visą šį laiką veikė A. R. jis neprisimena, nežino ar jis santykiavo su J. M.. Jis taip pat nematė ar kuris nors iš vaikinų naudojo Jolantos atžvilgiu fizinį smurtą. Kitos merginos – V. Z. bei vėliau atėjusios Oksana, Viktorija, rūsyje buvo neilgai ir iš jo išėjo prieš jiems pradedant lytinius santykius su J. M..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t.2,b.l.15-16), J. S. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta pilnai. J. M. pažįsta nuo 2006 metų, kuri mokosi toje pačioje mokykloje, kiek jai tiksliai metų nežino, gal 13 ar 14. 2006 metais, tiksliai laiko nurodyti negali, susitiko Naujininkų rajone su savo draugais A. R., J. J., Andrejumi, Paša bei M. P., nusipirko klijų ir nuėjo į rūsį uostyti. Prie sandėliukų sutiko J. M. ir Veroniką. Rūsyje visi kartu uostė klijus. Vėliau visi berniukai išėjo į kitą kambarį, o mergaitės pasiliko sėdėti ant sofos-lovos. Kai jie išėjo į kitą kambarį, A. R. pasiūlė išžaginti J. M.. Jis stovėjo šiek tiek toliau nuo kitų ir girdėjo, kaip jie tarėsi kas ką darys. Girdėjo, kad J. J. laikys J. M. rankas, o A. R. tuo metu žagins ją. Po to, jie sugrįžo į kambarį, kur buvo mergaitės. Jis (J. S.) su Paša (pavardės nežino) stovėjo kambario kampe, o visi kiti berniukai užpuolė J. M. ir paguldė ją ant sofos-lovos. Ji pradėjo šaukti. T. A. sudavė jai delnu per veidą ne mažiau 4 smūgių. Veronika išsigando ir pabėgo. Po gautų smūgių J. M. daugiau nešaukė. Tada J. J. ir Andrej laikė J. M. už rankų, o Artūras, užlipęs ant jos iš viršaus, numovė jai kelnes bei apatines kelnaites ir ją užgulė, praskėtė jos kojas ir lytiškai su ja santykiavo. Lytinio akto metu J. M. nešaukė. Tada jis (J. S.) išėjo į kitą kambarį, iš kur pasižiūrėdavo į tą kambarį kur buvo Artūras ir J. M.. Po lytinio akto su Artūru, Jolantą paleido, tačiau Andrej jai grasino, todėl ji gulėjo ant lovos, nesikėlė. Po to, Janas ar Andrej, kuris pirmas tiksliai neatsimena, taip pat atliko su J. M. lytinį aktą. Tuo metu jos niekas nelaikė. Kai atėjo jo (J. S.) eilė, jis priėjo prie J. M., numovė iki pusės kelnes, užgulė ją iš viršaus, praskėtė kojas ir įkišo savo varpą jai į makštį. Lytinis aktas truko apie 5-10 minučių. Lytinio akto metu niekas jos už rankų nelaikė, tačiau ji prašė ją paleisti, sakė, kad jai skauda, šaukė. Sperma išsiliejo jai ant pilvo. Po lytinio akto jis kartu su Paša, išėjo į lauką. Ką kiti darė nematė, tačiau vėliau jam A. R. Andrej ir J. J. sakė, kad jie su ja turėjo lytinius santykius antrą kartą. Paša visą tą laiką tik stovėjo šalia ir žiūrėjo, su J. M. lytiškai nesantykiavo. Po to, jie visi išėjo, o J. M. liko rūsyje.

Perskaičiuos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.), kaltinamasis jų nepatvirtino ir paaiškino, kad pirmos apklausos metu policijos pareigūnai liepė jam prisipažinti, todėl viską išgalvojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, J. S. parodė, kad nesutinka su savo anksčiau duotais parodymais ir paaiškino, kad rūsyje jiems visiems beuostatant klijus, jie abu su Janu pasiūlė J. M. lytiškai santykiauti. Visi kiti uostė klijus, ar jie šį pokalbį girdėjo, nežino. Jis (J. S.) atsegė ir numovė Jolantai kelnes, ji gulėjo ant lovos, buvusios rūsyje. Pirmas, atrodo, santykiavo Jan, bet tiksliai neatsimena. Po to, jam (J. S.) su ja lytiškai santykiaujant, ji pradėjo verkti. Sperma išsiliejo ant sofos. Jam su Jolanta santykiaujant, kažkurie iš draugų buvo šalia, kiti – už sienelės. Baigus santykiauti, Jolanta liko gulėti ant lovos, o jis su Janu išėjo. Ar daugiau kas iš buvusių rūsyje dar turėjo lytinių santykių su Jolanta, nematė. Ankstesnės apklausos pas tyrėją metu davė kitus parodymus, nes buvo išsigandęs, galvojo, kad gali pakliūti į kalėjimą. Šioje apklausoje duoda teisingus parodymus (t.2,b.l.23-24). Teismo posėdyje perskaičiuos šiuos parodymus, kaltinamasis J. S. teigė, kad šie parodymai yra teisingi, o teisme duodamas parodymus, jis tiesiog suklydo.

Apklaustas kaltinamuoju A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigė, ir parodė, kad įvykio laiko neatsimena, kai su J. J., M. P., A. J. susitikę Naujininkų rajone bei nusipirkę klijų, ėjo į rūsį jų uostyti. Pakeliui sutiko J. M., V. S., Oksaną, V. Z.. Visi kartu nuėjo į sandėliuką uostyti klijų. Sandėliuke jis pasiūlė J. M. su juo lytiškai santykiauti. Ji pasakė, kad pagalvos. Vėliau, jam dar kartą paklausus, Jolanta sutiko su juo santykiauti, tačiau pasakė, kad tik su juo. Tada jis paprašė, kad visi išeitų iš kambariuko. Po to, Jolanta pati nusimovė kelnes, jis taip pat nusimovė savo kelnes. Ji atsigulė ant nugaros, jis (A. R.) – ant jos ir pradėjo lytiškai santykiauti. Sperma išsiliejo ant grindų. Tuo metu visi kiti vaikinai buvo rūsyje už pertvaros. Po lytinio akto Jolanta norėjo apsirengti, tačiau užėjo kiti vaikinai, kurie pasakė, kad taip pat nori su ja lytiškai santykiauti, tačiau Jolanta atsisakė. Vaikinai pradėjo prie jos lįsti. Andrejus (I.) sudavė Jolantai per veidą, ji pradėjo rėkti, verkti. T. A. viena ranka Jolantai užčiaupė burną, o kita – užlaužė jai ranką. Iš karto po to, kažkuris (tiksliai neatsimena) J. J. ar J. S., užlipo ant Jolantos, nusimovė kelnes ir pradėjo lytiškai santykiauti. Tuomet jis (A. R.) išėjo į lauką. Grįžęs maždaug po 15 minučių, pamatė, kad su Jolanta bando lytinį aktą atlikti M. P., tačiau jam nesisekė. Kiti vaikinai šalia stovėjo ir žiūrėjo, o Andrejus (I.) sėdėjo šalia Jolantos ir sakė „nerėk“ bei sudavė jai per veidą. Tuo metu Jolantos niekas nelaikė, ji, gulėdama, verkė. Andrejus ne vieną kartą sudavė Jolantai per veidą. Po to, kai Mariui nepavyko su Jolanta lytiškai pasantykiauti, jis (A. R.) priėjo prie jos ir paprašė dar kartą su juo lytiškai santykiauti, ji sutiko. Tada jis užlipo ant jos, įkišo savo varpą į jos makštį, pradėjo lytinį aktą, tačiau Jolanta pasakė, kad ji daugiau nenori, ir jis iškarto nuo jos pasitraukė. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad jis pirmas lytiškai santykiavo su J. M., po to J. J. ir J. S.. Jolanta tik su juo santykiavo geranoriškai, jis jos nežagino. Iki to įvykio Jolantą pažinojo apie 4 mėnesius, ji pati jam sakė, kad jai 14 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. R. parodė, kad su J. M. mokėsi vienoje mokykloje, kiek jai metų tiksliai nežino, tačiau ji pati sakė, kad jai yra 13 ar 14. 2006 metų rudenį, tikslaus laiko neatsimena, Naujininkų rajone jis susitiko su savo draugais J. J., Andrejumi, pravarde „Kire“, P. T., M. P.. Visi kartu nusipirko klijų ir nuėjo jų uostyti į rūsį, esantį po sandėliukais. Pakeliui sutiko J. M., Veronika ir Oksaną, kurios taip pat kartu su jais nuėjo į rūsį uostyti klijų. Vėliau jis pasiūlė Jolantai lytiškai santykiauti. Ji atsakė, kad šiuo metu nenori. Tada jis pasakė, kad kai norėsi pasakyk. B. J. pasiūlė dėl to, kad iš Oksanos žinojo, kad ji ir anksčiau yra turėjusi lytinių santykių. Po 30 minučių, jis vėl jos paklausė ar ji nenorėtų turėti su juo lytinių santykių, ji sutiko, tačiau pasakė, kad tik su juo. Po to, jis (A. R.) liepė visiems išeiti iš rūsio. Jolanta nusimovė savo kelnes bei apatines kelnaites, atsigulė ant sofos-lovos. Jis taip pat nusirengė ir atsigulė ant jos iš viršaus, ji praskėtė kojas ir jis įkišo savo varpą jai į makštį. Jie mylėjosi abipusiu sutikimu. Lytinio akto metu Jolanta pagalbos nešaukė ir nesipriešino. Jis jai negrasino ir jos nemušė. Sperma išsiliejo ant žemės. Po lytinio akto jie abu apsirengė. Tada įėjo kiti vaikinai į kambarį ir pradėjo Jolantos prašyti lytiškai su jais santykiauti, tačiau ji pasakė, kad nenori. Vaikinai ją užpuolė, Jolanta pradėjo verkti, rėkti. „Kire“ (A. I.) sudavė Jolantai kelis kartus per veidą. Po smūgių Jolanta daugiau nešaukė, tik verkė. Tada „Kire“ ir kažkuris kitas iš vaikinų, nurengė Jolantą ir „Kire“ ją užgulė iš viršaus bei atliko su ja lytinį aktą. Jis (A. R.) stovėjo šalia ir žiūrėjo. Po to, kai „Kire“ atliko su J. M. lytinį aktą, ant jos atsigulė J. S. ir taip pat atliko su ja lytinį aktą. Ar tuo metu kas nors laikė Jolantą, neatsimena. J. M. verkdama prašė ją paleisti, sakė, kad jai skauda, kad ji pavargo ir nori pailsėti, tačiau jos niekas neklausė ir žagino toliau. Ar rūsyje buvo kitos mergaitės neatsimena. Po J. S. jis (A. R.) vėl priėjo prie Jolantos ir paprašė „duoti“ dar kartą. J. M. iš pradžių nenorėjo, tačiau jis ją įkalbėjo ir vėl atsigulė ant jos ir prie kitų vaikinų su ja atliko lytinį aktą, kurio metu ji nešaukė, pagalbos neprašė. Po kurio laiko, Jolanta pasakė, kad daugiau nenori su juo lytiškai santykiauti, ir jis nuo jos nulipo. Tada ją užgulė J. J.. Jolanta pradėjo šaukti pagalbos, prašė daugiau jos neliesti, verkė, tačiau J. J., gulėdamas ant jos, paprašė vaikinų, palaikyti J. M. už rankų, kad ji negalėtų priešintis. „Kire“ ir J. S. laikė J. M. už rankų, o J. J. atliko su ja lytinį aktą. Po to, kaip vaikinai ją paleido, ji apsirengė ir išbėgo iš rūsio (t.2,b.l.68-70). Analogiškus parodymus A. R. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.2,b.l.74-78). Perskaičiuos šiuos parodymus teismo posėdyje, kaltinamasis A. R. juos patvirtino, papildomai paaiškindamas, kad jis J. M. nežagino, ji savo noru su juo lytiškai santykiavo.

Kaltinamųjų J. S. bei A. R. kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai teismo posėdyje perskaityti LR BPK 276 str. 2 dalies, 283 str. 3 dalies pagrindu) parodė, kad su savo drauge Veronika, nenuėjusios į mokyklą, nutarė eiti į rūsį uostyti klijų (laiko neatsimena). Rūsyje buvo gal aštuoni vaikinai – „Baryga“, „Alchanas“, „Kiria“, Mariukas, Artūras, Paša, dar buvo trys, kurių vardų neprisimena. Jie tame rūsyje buvo nuo 9 iki 14 valandos. Apie 11 valandą išėjo Veronika, ji pabėgo, o jos neišleido „Kiria“ ir „Baryga“, jie nemušė, tačiau išeiti neleido. Visi buvo apsvaigę nuo klijų. Likus jai vienai su vaikinais, Artūras prašė pasimylėti, ji pasakė, kad nenori, tada jis sakė, kad pasiims prievarta. Jis pakvietė „Kiria“, „Alichaną“, Mariuką, „Barygą“, kad pastarieji ją nurengtų ir išskėstų kojas bei užlaužtų rankas. Mariukas ją nurengė, laikė „Alichanas“. Artūras laikė kojas. Kai ji buvo visiškai nuoga, Artūras atsisegė savo kelnes ir savo varpą be prezervatyvo įkišo jai į makštį. Vaikinai ją laikė pasikeisdami, ji tuo metu rėkė. „Kiria“ pasakė, kad daužys ją, jei ši rėks ir sudavė smūgius kojomis į šonus, kumščiu į akį. Artūras ją žagino gulinčią ant senos lovos, atsiklaupęs. Baigęs jis apsirengė, po ją žagino visi iš eilės – ji matė „Kiria“, Mariukui ir Alichanui nepavyko atlikti lytinį aktą. „Kiria“ išžagino du kartus, taip pat išžagino ir „Baryga“. Po to, visi vaikinai išėjo iš rūsio, ji taip pat apsirengė ir išėjo į namus. Tėvams apie tai nieko nepasakojo, pas ginekologą nesikreipė. Po poros dienų viską papasakojo Veronikai, kuri ją užjautė. Skųstis ji niekam neketino, nes ją žaginę vaikinai jai grasino, sakė, kad jei pasiskųsi bus dar blogiau (t.1,b.l.32, 34-35).

Nukentėjusioji J. M. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Ji parodė, kad įvykio laiko neatsimena kai ji su savo draugėmis Vika, Oksana, Veronika ir kompanija vaikinų nuėjo į rūsį uostyti klijų. Po to, vaikinai pradėjo kalbėti apie lytinius santykius („užsinorėjo mylėtis“). Visos mergaitės atsisakė tai daryti, ji taip pat. T. V. su Oksana bei Vika išėjo, ji norėjo taip pat išeiti, bet vaikinai jos neišleido (kuris iš jų, konkrečiai neatsimena). Jie buvo devyniese – Artūras, „Baryga“, Mariukas, „Kire“, „Alichanas“, „Paška“ ir jo brolis, kitų vardų nepamena. Kai ji nesutiko su jais turėti lytinių santykių „Kire“ (A. I.) užlaužė už nugaros jai rankas, Artūras laikė kojas ir įkalbinėjo su juo mylėtis, sakydamas „nu davai, nu davai“. Ji tai daryti atsisakė, tada jie pradėjo ją nurenginėti, tačiau konkrečiai kurie iš jų tai darė neatsimena. Tuo metu „Kire“, jai gulint ant sofos, atsistojęs jai virš galvos, laikė užlaužtas rankas, o Artūras (R.) buvo atsisėdęs ant kojų. Artūras, jai gulint ant nugaros atsigulė ant jos, atsisegė savo kelnes, įkišo savo varpą jai į makštį ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti. Ji tuo metu verkė, rėkė, o „Kire“ pradėjo ją mušti – sudavė daug kartų jai į galvą, veidą, spardė kojomis. Po to, jie keitėsi ratu – po Artūro ant jos atsigulė ir su ja atliko lytinį aktą „Baryga“(J. S.), paskui – „Kire“(A. I.), Paška (pavardės neatsimena), taip pat bandė Mariukas (P.) ir Alichanas (J.), bet pastariesiems nepavyko. Tiksliai kas po ko ją žagino, pasakyti negali. Po to, kai Artūras (R.) su ja atliko lytinį aktą, ir ją žagino kiti jos niekas daugiau nelaikė, tačiau kai ji pradėdavo verkti ar rėkti, „Kire“ suduodavo smūgius, kad ji apsiramintų. Paskui tie vaikinai liepė jai rengtis ir eiti namo (t.1,, b.l.38-42).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas mažametės nukentėjusiosios J. M. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu ji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kur po sandėliukais yra rūsys – prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei paaiškino, kad ten renkasi mergaitės ir berniukai uostyti klijų. J. M. parodė įėjimą į rūsį, kur 2006 metais (laiko neatsimena) ją Artūras, „Kire“, „Baryga“ išžagino, o Mariukui ir Alichanui tai padaryti nepavyko (t.1,b.l.66-77).

Nukentėjusiosios J. M. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. M. parodė, kad jos mažametė dukra J. M. gyvena kartu su ja, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie dukros išžaginimą ji sužinojo iš policijos pareigūnų praėjus metams nuo įvykio. Dukra pati jai apie tą įvykį nieko nepasakojo. Jolanta yra nesubrendusi, jai dar nėra prasidėjęs menstruacijų ciklas. Ji mokosi 4 klasėje, anksčiau ji draugavo su V. Z., su kuria susitikusi dažnai bėgdavo iš namų, praleisdavo pamokas. Sužinojusi apie dukros išžaginimą ji dėl jos sveikatos nesikreipė nei į gydytojus, nei į psichologus. D. M. palaikė civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo 10 000 litų sumai, motyvuodama tuo, kad dukra tapo nervinga, jautri. Be to, ji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 10 000 litų, o ne 100 000 litų, kaip nurodyta pareiškime. Rašant, turbūt, buvo padaryta klaida.

Liudytoja V. Z. parodė, kad ji yra buvusi J. M. draugė, už kurią jį yra vyresnė penkeriais metais. Šiuo metu jų santykiai yra nutrūkę. 2006 metais ji su Jolanta mokėsi Saulėtekio vidurinėje mokykloje, ji – aštuntoje, o Jolanta – antroje klasėje. Kartais jos nenueidavo į pamokas, vaikščiodavo po Naujininkų rajoną, susitikusios kitus draugus eidavo uostyti klijų. Tą kartą kai Jolanta buvo išžaginta (datos neatsimena) ji kartu su Jolanta, Viktorija –J. S. seserimi, Oksana buvo nuėjusios į rūsį, kur kartu su berniukais uostė klijus. Tuomet ji apsvaigusią Jolantą paliko rūsyje, o pati išvažiavo namo, kitos mergaitės taip pat išėjo. Kitą dieną Jolanta jai pasakojo, kad rūsyje ją išprievartavo ten buvę vaikinai. Be to, tą pačią dieną Jolanta buvo nuėjusi jos (Veronikos) ieškoti pas jos brolį A. Z., gyvenantį Iešmininkų gatvėje. Broliui ji pasakojo, kad ją išprievartavo ir ant galvos išpylė klijus.

Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinamieji J. S. ir A. R. yra jo draugai, su kuriais susipažino prieš du metus, jie kartu dažnai uostydavo klijus. 2006 metais mažai lankė mokyklą, kurios pavadinimo neprisimena. Namuose sakydavo, kad eina į mokyklą, tačiau į pamokas dažniausiai nenueidavo. Dažnai su draugais sėdėdavo rūsyje. Vieną iš tokių dienų (datos neatsimena) su J. S. nusipirko klijų ir nuėjo į rūsį, kur sutiko A. R., Andrejų pravarde „Kiria“, Alichaną, M. P., taip pat mergaites – Jolantą, V. Z.. Jie visi uostė klijus. V. V. išėjo, Jolanta liko su jais rūsyje. Tada A. R. pasiūlė Jolantai lytiškai santykiauti. Jolanta sutiko ir jie atliko lytinį aktą. Jis su kitais vaikinais tuo metu stovėjo už rūsyje esančios pertvaros ir matė, kaip Jolanta pati nusimovė džinsus, atsigulė ant lovos. Artūras taip pat nusimovė kelnes ir atsigulė ant jos. Po lytinio akto Jolanta su Artūru apsirengė. Jis išėjo už pertvaros, o Jolanta toliau uostė klijus. Po 10 minučių J. S. pasiūlė Jolantai lytiškai pasantykiauti, ir ji sutiko. K. Ž. (J. S.) baigė su Jolanta lytinį aktą, jis kartu su pastaruoju išėjo iš rūsio į lauką, po to išėjo ir A. R.. Jie daugiau tą dieną į rūsį nebegrįžo. Jis (J. J.) su Jolanta nesantykiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. J. parodė, kad 2006 metų rudenį (tikslaus laiko neatsimena) jis kartu su savo draugais A. R., J. S. pravarde „Baryga“, M. P., A. J., P. T., „Kiria“ ir kitais, kurių konkrečių duomenų nežino, nuėjo į rūsį, kuris yra po sandėliukais Naujininkų rajone, uostyti klijų. Tuo metu atėjo ir J. M. ir Oksana, kurios taip pat su jais uostė klijus. V. O. išėjo, Jolanta liko. A. R. pradėjo įkalbinėti Jolantą su ja lytiškai santykiauti ir ji sutiko. T. A. paprašė visus išeiti į kitą kambariuką. Ką Artūras veikė su Jolanta jis nematė, tačiau vėliau Artūras atėjęs pasigyrė, kad jam išėjo. Artūras jų paklausė, kas dar nori mylėtis su Jolanta. Jis (J. J.) pasakęs, kad nori, nuėjo pas Jolantą, kurios paklausė ar ji nori su juo lytiškai santykiauti. Ji pasakė, kad nori ir pati nusirengė. Jis atsisegė savo kelnių užtrauktuką, išsitraukė varpą, atsigulė ant Jolantos iš viršaus, įkišo varpą jai į makštį, tačiau lytinis aktas nepavyko. Tada grįžęs į kitą kambariuką, ten buvusiems vaikinams pasakė, kad jam neišėjo. Po to, visi užėjo į kambarį, kur buvo Jolanta. „Kire“ pradėjo prašyti Jolantos lytiškai santykiauti, tačiau Jolanta pasakė, kad nenori. Tada „Kire“ paprašė J. S. palaikyti Jolantos rankas, kad ji negalėtų priešintis. Ženia sutiko ir griebė Jolantą už rankų, o „Kire“ pradėjo Jolantą nurenginėti, ši pradėjo rėkti, „Kire“ sudavė Jolantai kelis kartus per veidą ir ji nutilo. „Kire“ numovė jos kelnes, nusimovė savo, užgulė ją iš viršaus ir atliko lytinį aktą. Po smūgių Jolanta daugiau nešaukė, tik verkė. Po to, ant jos atsigulė J. S., kuris paprašė „Kirios“ palaikyti Jolantą už rankų. Tada „Kire“ laikė Jolantą už rankų, o J. S. atliko su ja lytinį aktą. Jolanta išsigandusi tylėjo. Po to, Jolantą užgulė M. P., A. J., tačiau jiems nieko neišėjo. Tada „Baryga“(J. S.) užgulė Jolantą ir antrą kartą atliko su ja lytinį aktą. Jolanta nešaukė ir nesipriešino. Po to, paeiliui Jolantą dar užgulė „Kire“ ir Artūras ir taip pat su ja lytiškai santykiavo. Vėliau atėjo ir jo eilė, tačiau jis (J. J.) nenorėjo (t.1,b.l.153-155).

Teismo posėdyje perskaičius šiuos liudytojo parodymus, J. J. neigė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, motyvuodamas tuo, kad apklausos metu buvo apsvaigęs ir kalbėjo netiesą. Apklausos metu niekas iš pareigūnų nepastebėjo, kad jis buvo apsiuostęs klijų. Be to, liudytojas parodė, kad šiuo metu gyvena Vėliučionių specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose kartu su kaltinamuoju J. S., tačiau jie tarpusavyje nesitarė apie tai kokius parodymus duos teisme.

Liudytojas A. I. parodė, kad su kaltinamaisiais A. R. ir Ž. S. yra draugai, kartu mokėsi Saulėtekio vidurinėje mokykloje. Su J. M. mokėsi taip pat toje pačioje mokykloje. 2006 metų rudenį įvykusio Jolantos išžaginimo beveik neprisimena, nes tą dieną buvo apsiuostęs klijų ir apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas paaiškino, kad jo pravardė yra „Kiria“. Tą dieną rūsyje jie kartu su Jolanta, Veronika uostė klijus. V. V. išėjo, o Jolanta pasiliko. Jolanta nesutiko su vaikinais santykiauti, tačiau kažkuris ją laikė, jis (tiksliai neatsimena) sudavė jai smūgius, po ko su ja lytinį aktą atliko Ženia, Artūras, Janas, jis taip pat bandė tai padaryti, tačiau jam nepavyko, nes buvo stipriai apsvaigęs. Jolanta priešinosi, verkė, prašė nelįsti prie jos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. I. parodė, kad 2006 metų rudenį su draugais bei J. M. ir Veronika uostė klijus rūsyje. Tame rūsyje yra du kambariukai. Jis su P. T. sėdėjo kitame kambariuke, t.y. už sienos kur yra sofa-lova, ir išgirdo, kad kiti vaikinai, esantys kitame kambaryje, pradėjo rėkti. Taip pat išgirdo, kad lyg verkė, šaukė J. M.. Veronika išbėgo į lauką. Jis su P. T. nuėjo pažiūrėti kas ten darosi ir pamatė, kad A. R. guli ant J. M. ir ją žagina. J. M. verkė. Tuo metu Ž. S. laikė Jolantą už rankų, o Alichanas ir Janas praskėtę jos kojas laikė. J. P. norėjo išeiti iš rūsio, tačiau neišleido Ž. S.. Tada jie atsisėdo pirmame kambariuke, todėl ką toliau darė su Jolanta nematė, tik girdėjo, kad ji šaukė, verkė. Po to visi vaikinai išėjo į lauką, o Jolanta liko rūsyje. Jis pats Jolantos nemušė ir su ja lytinių santykių neturėjo (t.1,b.l.168-169).

Teismo posėdyje perskaičius liudytojo A. I. parodymus, jis juos neigė, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad Jolanta nesutiko su jais santykiauti, ji verkė, priešinosi. Jis pats matė, jog A. R. gulėjo ant Jolantos, ji tuo metu verkė, o Ženia laikė Jolantą už rankų, o Alichanas ir Jan laikė jos kojas.

Liudytojas M. P. parodė, kad šiuo metu gyvena Čiobiškio specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, iki to laiko gyveno Vilniuje, kartu su tėvais, mokosi 4 klasėje. Tuo metu kai gyveno su tėvais, dažnai neidavo į mokyklą, o su draugais uostydavo klijus. Kaltinamieji yra jo draugai. 2006 metų rudenį kartu su Artūru, Ženia, Alichanu, „Kiria“, Janu nuėjo į rūsį uostyti klijų, ten buvo ir Jolanta su kita mergaite, kurios vardo nežino. Visi kartu uostė klijus. A. J. pasiūlė lytiškai santykiauti, ji sutiko. Jis buvo tame pačiame kambaryje kai Jolanta su Artūru lytiškai santykiavo, tačiau į juos nežiūrėjo. Po to, kiti berniukai užsinorėjo su Jolanta pasantykiauti, bet Jolanta nesutiko. T. Ž. laikė Jolantą už rankų, kažkuris mušė ją per veidą. Jolanta nenorėjo santykiauti, rėkė, spardėsi. Po Artūro su Jolanta lytiškai santykiavo Ženia, Jan, „Kiria“. Jis taip pat bandė su ja lytiškai pasantykiauti, bet jam nepavyko, tuo metu Jolantą kiti vaikinai taip pat laikė. Visi buvo apsvaigę nuo klijų. Analogiškus parodymus liudytojas M. P. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.1,b.l.181-182), kuriuos perskaičius teismo posėdyje, patvirtino.

Liudytojas A. J. parodė, kad nuo 2007 metų vasaros gyvena Čiobiškio specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokosi 7 klasėje. Kaltinamieji A. R. ir J,.S. yra jo draugai, anksčiau mokėsi vienoje mokykloje, kartu eidavo į rūsį uostyti klijų. 2006 metų rudenį jie kartu su A. R., J. S., M. P., A. I., pravarde „Kiria“, J. J. bei Jolanta uostė klijus. Rūsyje jis girdėjo kaip Artūras prašė Jolantos lytiškai su juo santykiauti. Po to jie abu atsigulė ir lytiškai santykiavo. Po Artūro pas Jolantą nuėjo Janas, kuris vėliau pasakė, kad jam nieko nesigavo, po to – Andrejus pasiūlė santykiauti, ji atsisakė, tačiau pastarasis vis tiek prie jos lindo. Jolanta pradėjo rėkti, verkti. Jis (A. J.) taip pat bandė su Jolanta atlikti lytinį aktą, tačiau jam nepavyko. Po „Kirios“ (A. I.) prie Jolantos lindo Ženia (J. S.), tuo metu už kojų ją laikė kiti berniukai, kad ji nesipriešintų. Jolanta iš pradžių rėkė, paskui nutilo. Po to, Jolanta pirma išėjo iš rūsio, o vėliau ir jie visi išsiskirstė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad 2006 metų rudenį su J. S., J. J., A. I., P. J., M. P. nusipirkę klijų nuėjo jų uostyti į rūsį, esantį po sandėliukais, Naujininkų rajone. Vėliau atėjo A. R., J. M., Oksana. Visi kartu uostė klijus. „Kiria“ ir A. R., apsiuostę klijų, pradėjo priekabiauti prie J. M., sakydami einam su mumis į lovą, jie tarp savęs vos nesusimušė, negalėdami pasidalinti kas eis pirmas su Jolanta. Jolanta iš pradžių sakė, kad nenori, tačiau vėliau ji sutiko lytiškai santykiauti su A. R.. Oksana tuo metu jau buvo išėjusi. Jolanta pati nusirengė ir atsigulė su A. R. ant sofos-lovos ir jie pradėjo lytiškai santykiauti. Liudytojas taip pat parodė, kad žino kas yra lytinis aktas, tačiau niekada tai daryti pats nebandė. Jolanta nešaukė, pagalbos neprašė. Baigus lytinį aktą, A. R. apsirengė. Jolanta taip pat norėjo apsirengti, tačiau prie jos priėjo J. J., J. S., A. I., Dariukas ir „Dontia“, kurie pradėjo prie jos lįsti. Jolanta pradėjo rėkti. Tada „Kiria“ sudavė Jolantai kelis smūgius per veidą, kad ši nerėktų, o lygtai Dariukas su „Dontia“ laikė jos kojas, o J. J. užgulė ją iš viršaus ir pradėjo su lytiškai santykiauti. Jolanta rėkė, bet „Kiria“ užčiaupė jai burną. Po J. J., Jolantą užgulė J. S. ir taip pat su ja atliko lytinį aktą, po jo – „Dariukas“ ir „Dontia“. Po to priėjo „Kiria“ ir norėjo ją užgulti, tačiau Jolanta pradėjo rėkti, o jis sudavė dar kelis smūgius per veidą bei kojas ir tada užgulė ją. „Dontia“ laikė Jolantos kojas, „Dariukas“ užčiaupė burną. Tuo metu „Kiria“ atliko su ja lytinį aktą. Jis (A. J.) ant Jolantos užgulęs nebuvo, lytinių santykių su ja neturėjo (t.2,b.l.193-195). Teismo posėdyje liudytojas A. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, kad nepilnai atsimena įvykį.

Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad rūsys, yra po sandėliukais netoli namo, adresu Telšių g.16, Vilniuje. Rūsys yra mūrinio vieno aukšto pastate, į kurį patenkama pro tarpą, esantį tarp sandėliukų ir žemės. Įėjimas į patalpą iš dviejų kambariukų. Pirmame kambaryje išmėtytos šiukšlės, drabužiai, avalynė. Toliau, pereinama į antrą kambarį, kur prie sienos stovi sofos-lovos, šalia jos spintelė (t.1,b.l.10-11, 14-17).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. M. yra gimusi 1996 02 18 (t.1,b.l.75).

2007 06 04 specialisto išvada Nr.G 3129/07(01) nustatyta, kad J. M. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra. J. M. nustatytas senas mergystės plėvės plyšimas, ji yra mažametė, lytiškai nesubrendusi (t.1, b.l.74).

2007 10 09-11 09 buvo atlikta J. M. kompleksinė teismo ambulatorinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Ekspertų komisija padarė išvadą, kad J. M. anksčiau ir nusikalstamos veikos metu konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas. J. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo visapusiškai teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės (dalinai suprato tik jų pobūdį). Dėl nepakankamo situacijos, įtariamųjų veiksmų esmės supratimo, apsvaigimo būsenos bei jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, J. M. negalėjo aktyviai bei konstruktyviai priešintis įtariamųjų veiksmams. Ji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, apytikslis laikas, jo dalyviai, jų veiksmai) bei duoti apie tai parodymus. Remiantis bylos duomenimis apie aplinkos poveikį tiriamajai ir atsižvelgiant į tiriamajai būdingus amžiaus bei individualius ypatumus, neatmetama galimybė, jog jos parodymai apie įvykius ilgainiui gali stokoti tikslumo, aiškumo ar net iš esmės pasikeisti. J. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (t.1,b.l.102-105).

Byloje surinkti duomenys pilnai patvirtina, kad kaltinamieji, žinodami, kad J. M. yra mažametė (jai 2006 metais buvo tik 10 metų), veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami jos bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudoję jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją išžagino. Kaip nustatyta, J. M. su kaltinamaisiais bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas nesant jiems nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str., subjektais (parodymuose jie dažniausiai minimi pravardėmis, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – t.1,b.l.131) uostė klijus po sandėliukais esančiame rūsyje. A. R., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su J. M., pasitelkė pagalbon J. S. bei kitus kaltinime nurodytus asmenis, kad šie neleistų pastarajai priešintis. Po ko, J. M. buvo užlaužtos rankos už nugaros, ji buvo laikoma už kojų, o jai bandant priešintis, verkti, rėkti, A. I. sudavė smūgius jai į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu, prieš J. M. valią su ja natūraliu būdu atliko lytinį aktą A. R., po to, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios padėtimi su ja lytinį aktą atliko ir J. S.. Šios faktinės bylos aplinkybės nustatytos iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Nežiūrint į tai, kad visų apklaustų asmenų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau esminės aplinkybės sutampa, t.y. tai, kad lytinių santykių iniciatorius buvo A. R., jo, kaip vyriausio iš visų ten buvusių vaikinų, kiti klausė, jie gi, padėjo jam nurengti J. M., laikė už rankų, kojų, neleido atsikelti nuo lovos, o pastarajai verkiant, rėkiant sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, paskui A. R., o vėliau ir J. S. prieš nukentėjusiosios valią atliko su ja lytinį aktą. Nepilnamečių liudytojų J. J., M. P., A. J. parodymai apie tai, kad pirmą kartą J. M. geranoriškai sutiko lytiškai santykiauti su kaltinamuoju A. R., vertintini kritiškai, kaip noras padėti išvengti atsakomybės kaltinamiesiems. Kaip nustatyta, A. R. ir J. S. yra jų draugai, jie kartu buvo rūsyje, veikė bendrai tikslu išžaginti mažametę J. M., jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas nesant jiems nusikaltimo subjektais. Todėl akivaizdu, kad palankiai kaltinamiesiems aiškina įvykio aplinkybes.

Analizuojant kaltinamųjų parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie nenuoseklūs, prieštaringi, todėl negali būti vertinami kaip patikimi ir jų kaltę paneigiantys įrodymai. Tuo pačiu svarbu pažymėti, kad tiek J. S., tiek ir A. R., aiškindami įvykio aplinkybes jiems naudinga linkme, vis tik pripažino faktą, kad jie lytiškai santykiavo su mažamete J. M.. Jie gi, nurodė ir tą aplinkybę, kad Jolantos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei tai, kad su ja lytinį aktą atliko rūsyje buvusių visa eilė vaikinų. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. R. parodymus apie tai, kad J. M. geranoriškai sutiko su juo lytiškai santykiauti, niekas jos tai daryti nevertė. Kaip liudija byloje nustatyti duomenys, nukentėjusioji buvo viena tarp devynių vaikinų uždaroje patalpoje, ji buvo apsvaigusi nuo klijų, ją gi buvo apstojusi visa ši grupė už ją vyresnių vaikinų, todėl A. R. pradėjus reikalauti su ja lytiškai santykiauti, ji nei pagal savo amžių, nei pagal savo socialinę brandą, tuo labiau nei pagal susiklosčiusias aplinkybes, negalėjo konstruktyviai tam pasipriešinti. Todėl negalima šių veiksmų vertinti kaip savanoriško lytinio santykiavimo, vykusio tarp kaltinamojo A. R. bei mažametės J. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nustatyta atliktos ekspertizės metu, J. M. konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, ji byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo visapusiškai teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės (dalinai suprato tik jų pobūdį), todėl kaltinamojo A. R. veiksmai vertinami kaip padaryti prieš nukentėjusiosios valią. Taip teismams yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr.49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ – „jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią“ (4 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nukentėjusioji J. M. veikos padarymo metu buvo 10 metų amžiaus, mažametė, lytiškai nesubrendusi (t.1,b.l.74), kaip minėta, jai konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu ji negalėjo visapusiškai teisingai ir pilnai suvokti lytinių santykių (tame tarpe ir prievartinių) esmės, primityviai suprato jų pobūdį, iš dalies galimas pasekmes, tačiau nesuprato jų reikšmės, pasekmių, pavojingumo, padaromos žalos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ekspertizės akte yra nurodyta, kad abejotina, kad tiriamoji galėjo sąmoningai ir savarankiškai sukurti pasakojimą apie tokius veiksmus, pati sugalvoti jų detales. Be to, būtina atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiosios amžiaus tarpsniui būdingi ypatumai gali turėti įtakos jos gebėjimui duoti nuoseklius, išsamius ir tikslius parodymus apie reikšmingas bylai aplinkybes, ypač, kai nuo įvykio praeina nemažas laiko tarpas (t.1,b.l.102-105).

Teismas taip pat kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, vertina kaltinamųjų A. R. bei J. S. parodymus apie tai, kad jie nežinojo, kad nukentėjusioji J. M. yra mažametė, jų teigimu, jie manę, jog jai yra 14 metų. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. R. ir J. S. bei nukentėjusioji J. M. iki įvykio mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje, jiems buvo žinoma, kad ji yra antrokė (tai patvirtino ir liudytoja apklausta V. Z.). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamieji negalėjo žinoti ar nežinojo, jog J. M. yra tik 10 metų. Be to, kaip matyti iš teismo posėdyje peržiūrėto nukentėjusiosios apklausos, įvykusios 2007 06 12 (praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio) vaizdo įrašo, J. M. pagal savo fizinius duomenis atrodo nesubrendusi, vaikiška, todėl akivaizdu, kad kaltinamieji iš nurodytų aplinkybių bei pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis, turėjo ir galėjo žinoti, kad nukentėjusioji yra mažametė. Tuo pačiu svarbu pažymėti, jog nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji J. M. iš karto po įvykio niekam apie išžaginimą nepranešė, nesikreipė nei į gydytojus, nei į psichologą, taip pat nepaneigia A. R. ir J. S. pareikštų kaltinimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. M. auga asocialioje šeimoje – šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t.1,b.l.87), motina neturi asmens dokumento, tėvas nepripažinęs tėvystės, dėl vaikų asmens dokumentų išdavimo kreipėsi Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, dukros (tarp jų ir J. M.) dažnai išeina iš namų, valkatauja, tėvai neskelbė paieškos, apie tai pranešė mokyklos pedagogai (t.1,b.l.88-89), atliktos ekspertizės metu nustatytas tvirtų moralinių nuostatų ir elgesio normų artimoje nukentėjusiosios aplinkoje nebuvimas (t.1,b.l.104). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mažametė nukentėjusioji J. M., neturėdama artimų ryšių su savo tėvais bei veikiama aplinkinių neigiamos įtakos, iškarto po įvykio niekam apie tai nepranešė.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. R. bei J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149 str. 4 dalį.

Apklaustas kaltinamuoju J. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007 metų vasarą (tiksliai datos neatsimena), vakare sutiko J. M., kuriai pasiūlė kartu nusipirkti klijų ir pauostyti. Ji sutiko, todėl jie nusipirkę klijų, ėjo link oro uosto. Eidami uostė klijus. Vėliau jis paprašė Jolantos paskolinti litą, tačiau ji nesutiko. Tada jis jai už nugaros užlaužė ranką, įkišo ranką į Jolantos striukės kišenę, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ ir pabėgo. Kitą dieną pagrobtą telefoną pardavė taksistams.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 06 03 apie 23 val., ji kartu su Veronika (Z.) buvo Naujininkų mikrorajone, kur sutiko „Baryga“(J. S.), jis eidamas uostė klijus ir pasiūlė joms. Jie visi ėjo link Salininkų. Kai priėjo nuošalią vietą, kur nebuvo žmonių, jis užlaužė jai dešinę ranką ir iš striukės kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Ji prašė pagalbos, Veronika pradėjo rėkti ir iš oro uosto išbėgo apsaugos darbuotojas, bet tuo metu „Baryga“ pagrobęs telefoną pabėgo. Jos apsaugos darbuotojui pasakė, kad pagrobtas mobilusis telefonas ir jis iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais jos ieškojo „Barygos“, tačiau pastarojo nerado (t.1.b.l.32-35). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.1,b.l.42-44). Teismo posėdyje parodymai perskaityti, vadovaujantis LR BPK 276 str. 2 d.

Nukentėjusiosios J. M. įstatyminė atstovė bei civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį 50 litų sumai bei nurodė, kad ji buvo davusi dukrai Jolantai mobiliojo ryšio telefoną, kurį iš jos pagrobė J. S..

Liudytoja V. Z. parodė, kad praėjusią vasarą (datos neatsimena) su J. M. Naujininkuose sutiko J. S., su kuriuo uostė klijus. V. Ž., užlaužęs Jolantai ranką, iš jos striukės kišenės ištraukė mobilųjį telefoną ir pabėgo. Po to, oro uosto apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus.

Apžiūrėjus įvykio vietą – Dariaus ir Girėno g. 93, Vilniuje, nustatyta, kad toje vietoje yra tiltelis, kurio apačioje yra geležinkelio bėgiai, o už jo – automobilių stovėjimo aikštelė, toliau matosi oro uosto teritorija (t.1,b.l.10-13, 18-20).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. M., nurodė įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą vietovę, kurioje J. S., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė iš J. M. mobiliojo ryšio telefoną (t.1,b.l.66-69,77).

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 dalį, t.y. jis, panaudodamas fizinį smurtą (užlaužęs nukentėjusiosios ranką už nugaros), pagrobė J. M. mobiliojo ryšio telefoną.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.) bei į LR baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis J. S. šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, tačiau laikotarpyje nuo 2006 metų gruodžio mėn. iki 2007 metų liepos mėn. padarė penkis nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 11 26 ir 2008 01 24 nuosprendžiais laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones (t.2, b.l.32-33, t.3, b.l.119-123, 124-131). J. S. baustas administracine tvarka (t.2,b.l.30-31), vidurinėje mokykloje buvo charakterizuojamas neigiamai (t.2,b.l.39), nuo 2007 07 25 nukreiptas į Vėliučionių specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus dėl nuolatinių teisėtvarkos pažeidimų darymo, mokyklos nelankymo (t.2,b.l.41, 44-50). Šioje mokymo ir auklėjimo įstaigoje kaltinamasis J. S. apibūdinamas kaip ne visada suprantantis ir įvertinantis savo poelgių rimtumą, padarytus nusikaltimus prisimena kaip nuotykius, iš kurių galima pasijuokti (t.2,b.l.41). J. S. psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2,b.l.56-57).

J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą (J. M. išžaginimas) padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei nusikalstama veika (J. M. atžvilgiu plėšimas) padaryta mažamečiui (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.).

A. R. nusikaltimo padarymo metu taip pat teistas nebuvo, tačiau jis Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 11 26 nuosprendžiu nuteistas už įvykdytus du plėšimus (2006 12 31, 2007 04 30) laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą (t.2,b.l.92-93. t.3, b.l. 119-123). A. R. baustas administracine tvarka (t.2,b.l.88-90), nesimoko, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi, charakterizuojamas neigiamai (t.2,b.l.96). A. R. psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2,b.l.97-98). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vertinant pagal LR BK 11 str. nuostatas, kaltinamieji A. R. ir J. S. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 4 dalyje bei J. S. – apysunkį nusikaltimą (LR BK 180 str. 1 d.).

Kaltinamieji A. R. ir J. S. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais (t.2, b.l.27, 86), todėl, kaip minėta, teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais.

Kaltinamieji auga socialiai nesaugiose šeimose. Jie gi, būdami labai jauno amžiaus, jau yra teisti (J. S. padaręs net penkias nusikalstamas veikas, A. R. – du nusikaltimus), laisvės atėmimo bausmės vykdymas jiems buvo atidėtas, skirtos auklėjimo poveikio priemonės. 2007 11 26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu A. R. įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius įsidarbinti ar tęsti mokslą, tačiau jis šių įpareigojimų nevykdė - pakeitė gyvenamąją vietą (t.3,b.l.72-73,78-82), nesimoko, nedirba. J. S. gyvena ir mokosi specialiųjų vaikų globos ir auklėjimo namų sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis LR BK 91 str. 3 dalimi, teismas daro išvadą, kad nepilnamečiai yra linkę nusikalsti, nesilaiko visuomenėje nustatytų bendrų elgesio normų, todėl jiems skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nukentėjusiosios J. M. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės D. M. pareikštas civilinis ieškinys 10 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti bei 50 litų – turtinei žalai atlyginti tenkintinas.

Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis J. S. pagrobė iš mažametės J. M. mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklausė jos motinai D. M., pastaroji jį įvertino 50 litų. Ši suma atitinka pagrobto turto vertę, kurios neginčija nei kaltinamasis, nei jo įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas A. S., todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, nukentėjusiosios J. M. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. M. teismo posėdyje palaikė civilinį ieškinį 10 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad po dukters atžvilgiu įvykdyto išžaginimo, pastaroji tapo nervinga, jautri. Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie liudytų, jog mažametė J. M. po išžaginimo buvo gydyta ar konsultuota gydytojų ar psichologų. Jos įstatyminė atstovė motina D. M. taip pat patvirtino, jog po išžaginimo ji su dukra nesikreipė pas specialistus dėl patirto fizinio skausmo, pažeminimo, dvasinių išgyvenimų. Tačiau, kaip matyti iš psichologo išvados, nukentėjusioji J. M. išgyvena dėl patirto smurto, verkia, atsisako apie įvykį (išžaginimą rūsyje) kalbėti, t.y. stebimos aiškiai išreikštos emocinės reakcijos į jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (t.1,b.l.103-104). Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į mažametės seksualinį neliečiamumą, nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje bei į sukeltus padarinius – patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kurią kaltinamieji ir privalo atlyginti, o reikalaujamas civilinio ieškinio dydis – 10 000 litų yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir jo pasėkoje sukeltiems padariniams bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinant išdėstytą, civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintinas, išieškant jį solidariai iš kaltinamųjų.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 4 dalyje ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo;

jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d., J. S. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2008 01 24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir J. S. paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 dalimi, J. S. į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 01 24 nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį, t.y. nuo 2007 07 15 iki 2007 07 16 dienos.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 4 dalyje ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2007 11 26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. R. paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., A. R. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008 04 04 iki 06 04 dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. civilinį ieškinį patenkinti pilnai.

Iš J. S., o jam neturint lėšų, iš jo įstatyminio atstovo A. S. išieškoti 50 (penkiasdešimt) litų D. M. naudai, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. ir A. R., o jiems neturint lėšų, iš jų įstatyminių atstovų A. S. ir I. R., solidariai išieškoti 10 000 (dešimt tūkstančių) litų J. M., atstovaujamos D. M., naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.