Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 5 mėnesius. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė G. S. atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine 40 parų arešto bausme, bausmę atliko 2013 m. spalio 21 d.;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine 48 parų arešto bausme, bausmę atliko 2014 m. gruodžio 2 d.;

yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 2 d. 18⁵³ val., išlaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spyną, įsibrovė į nukentėjusiajam S. S. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė televizijos priedėlį, kurio vertė 40 €, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, kurio vertė 20 €, televizoriaus priedėlio pultelį, kurio vertė 20 €, padarydamas nukentėjusiajam 80 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį. Anksčiau su nukentėjusiuoju išgėrinėdavo, be to, nukentėjusysis su draugu buvo išdaužęs kaltinamojo namų langą ir jį sužalojęs. Įvykio dieną jis ėjo pro šalį ir užsuko pas S. S.. (S. S. namuose nebuvo). Prie namo rado „štangelę“. Su ja išlaužė duris, pasiėmė priedelį ir pultus. Nežino, kur padėjo pavogtus daiktus, gal pardavė. Vakare atvažiavo policija ir jį išsivežė mane. Išsiblaivęs striukės kišenėje rado 1 €. Daugiau pinigų nebuvo, pavogtų daiktų nebeturi. Paskui kalbėjo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, turėdamas pinigų žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. Pragyvena padėdamas žmonėms nudirbti darbus. Padeda klebonui, jis jam duoda kelis „litus“ ir pavalgyti. Kartais maisto atveža sesuo.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino, davė paaiškinimus, iš esmės atitinkančius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis S. S. parodė (27-28, 30 b. l.), kad 2016 spalio 2 d. 8⁰⁰ val. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą dirbti. Prieš išvykdamas užrakino namų duris. Po darbų apie 18³⁰ val. prie parduotuvės, esančios šalia jo namų, sutiko Z. K.. Z. K. pasakė, kad jis greičiau važiuotų namo ir pažiūrėtų, ar jo „troba neišlaužta“. Apie 18⁵³ val. grįžo namo. Pastebėjo, kad jo namo įėjimo durys išlaužtos, spyna sugadinta. Namuose pasigedo televizoriaus priedėlio, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio ir televizoriaus priedėlio nuotolinio valdymo pultelio. Kaimynas K. S. sakė, kad matė, jog po jo sodybą vaikščiojo G. (G. S.), vėliau G. vaikščiojo po kaimą ir siūlė pirkti televizoriaus priedėlį ir pultelius. Dėl durų spynos pretenzijų neturi, ją susitvarkė. Televizoriaus priedėlį vertina 40 €, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį - 20 €, priedėlio nuotolinio valdymo pultelį - 20 €, iš viso jam padaryta 80 € turtinė žala. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas I. H. parodė (33-34 b. l.), kad 2016 m. spalio 2 d. apie 15⁰⁰ val. prie savo namų, esančių Pakapės k., Šiaulių r., sutiko pažįstamą G. (G. S.). G. siūlė įsigyti televizoriaus priedėlį ir nuotolinio valdymo pultelį, šių daiktų G. jam nerodė. Liudytojas atsakė, kad jam šių daiktų nereikia. 2016 m. spalio 3 d. vakare sutiko S. S. ir iš jo sužinojo, jog jį apvogė ir išnešė priedėlį su nuotolinio valdymo pulteliais. Papasakojo S. S., kad G. siūlė jam pirkti televizoriaus priedėlį ir pultelius.

Apžiūros protokoluose su fotolentelėmis (14-17, 111-113 b. l.) užfiksuotos įvykio vieta ir iš įvykio vietos paimto metalinio strypo apžiūros.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (35-37 b. l.) teigiama, kad iš penkių nuotraukų liudytojas I. H. atpažino G. S. kaip asmenį, kuris siūlė jam pirkti S. S. daiktus.

Iš akistatos tarp liudytojo I. H. ir įtariamojo G. S. protokolo (40-43 b. l.) matyti, kad per akistatą įtariamasis G. S. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo asmens blaivumo teste nurodyta, kad G. S. 2016 m. spalio 2 d. 20¹¹ val. nustatytas sunkus - 2,81 %₀ - girtumo laipsnis (56 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą gali būti skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine, neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.): kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis tiek norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui dėl to bus padaryta materialinė žala, ir to norėjo, nors iš anksto nežinojo, ką tiksliai vogs, kokią žalą patirs savininkas. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis išsituokęs (79 b. l.), nuo 1999 m. oficialiai nedirba (97 b. l.). Neįrašytas į VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, VšĮ Šiaulių rajono PSPC priklausomybės ligų kabineto įskaitą, psichiatro pacientų registrą (101-102 b. l.), bet nuo 1992 m. yra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos pacientų registrą, diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, priklausomybės alkoholiui sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (103-104 b. l.). Šešis kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus pagal ATPK 50 straipsnį, 131 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1, 3 dalis, 200 straipsnio 1 dalį (93-96 b. l.). Tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (81-92 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikalstamą veiką, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaip minėta, kaltinamasis oficialiai nedirba, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes (padarymo būdas primityvus, bet vulgarus; pavogto turto vertė santykinai nedidelė), kaltinamojo asmenybę (linkęs kėsintis į svetimą nuosavybę), nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios trukmė parenkama didesnė už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. spalio 2 d. 19⁴³ val. iki 2016 m. spalio 4 d. 9⁵⁴ val. (dvi paras) (57, 61 b. l.). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Nukentėjusysis S. S. nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl teismas, kitaip nei prašė prokuroras, negali jo naudai iš kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 80 € turtinę žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (77-78 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, metalinis strypas, paimtas iš įvykio vietos ir perduotas saugoti Šiaulių apskrities VPK (114-115 b. l.), kaip menkavertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, G. S. skirtą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti G. S. laikino sulaikymo laiką (dvi paras), jį prilyginant dviem arešto paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. S. suėmimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BVK 51 str. 1 d.).

Skirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. S. padarytą 80 € (aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą.

G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, metalinį strypą, paimtą iš įvykio vietos ir perduotą saugoti Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.