Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Ž. (J. Ž.), institucijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK arba Institucija), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, nukentėjusiosios UAB „J.“ atstovams, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Ž. (J. Ž.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2020 m. spalio 25 d., apie 14:13 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą K. S. priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neištraukė kuro užpylimo žarnos, ją nutraukė ir tuo UAB „J.“ padarė 619,16 Eur dydžio žalą bei nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 9, 14, 101, 222, 226 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Lietuvos Respublikos paskelbto karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 00:00 val., iki 2020 m. lapkričio 29 d., 24:00 val.) žodinis bylų nagrinėjimas organizuojamas tik išimtinais atvejais (pvz.: suėmimas), atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, suinteresuotam asmeniui ir Institucijai pranešta dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teisės išaiškintos, prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant negauta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiojo atstovui, suinteresuotam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 str. 2 d.).

J. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažino ir nurodė, kad 2020 m. spalio 25 d., po 14 val., buvo užvažiavęs į degalinę (duomenys neskelbtini). Užsipylęs degalų nuėjo susimokėti. Jam grįžus prie automobilio sugyventinė skubino greičiau važiuoti, nes vėlavo į susitikimą, dėl to jis išsiblaškęs pamiršo išimti kuro žarną. Tik jam beveik atvykus į vietą, jį sustabdė kažkoks automobilis ir jam pranešė, kad jo automobilio gale prisegta dujų žarna. Šią žarną gali grąžinti savininkui. Dėl savo nusižengimų labai gailisi (b. l. 25).

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl nuobaudos individualizavimo

J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415, 423 straipsniuose, padarė pakartotinai (ANK 63 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį; kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią; J. Ž. asmenybę: baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą be teisių laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. – 26 kartus, už ANK 415 straipsnyje numatytus nusižengimus nurodytu laikotarpiu – 18 kartų, po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir analogiškus ANK 415 straipsnyje numatytus nusižengimus baustas dar du kartus, baudų nemoka, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, jam skirtinos artimos maksimalioms straipsnio sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Ž. daug kartų vairavo automobilį neturėdamas teisės, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikęs privalomosios techninės apžiūros. Tai jau trečias kartas, kai dėl J. Ž. padarytų KET pažeidimų kitiems asmenims yra padaroma žala. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas priešingas J. Ž. teisei elgesys buvo padarytas ne atsitiktinai, o sistemingai pažeidinėjant nustatytą reguliavimą ar dėl nusiteikimo prieš visuomenės interesus ir saugumą. Dėl to yra pagrindas trejiems metams atimti iš jo teisę vairuoti. Kadangi J. Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas reikštų draudimą teismo nurodytu laikotarpiu įgyti teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones (ANK 28 straipsnio 3 dalis).

ANK 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad gali būti konfiskuotas tik turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ir yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje 1 punkte numatyta, kad už šio kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Sprendžiant dėl to, ar automobilis administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui buvo perleistas, turi būti remiamasi ne tik formalia byloje užfiksuotų faktų analize, tačiau ir atsižvelgiama į automobilio savininko (valdytojo) bei administracinį nusižengimą padariusio asmens tarpusavio santykius, vyraujančią socialinių santykių praktiką, bendrą nagrinėjamos situacijos kontekstą. Transporto priemonės (kaip ir kito turto) perleidimas ANK 29 straipsnio 4 dalies kontekste neturi būti aiškinamas taip, kad automobilį perleidžiantis asmuo žodžiu ar raštu nurodytų, kad perleidžia automobilį kitam asmeniui, kad aiškiai detalizuotų, kokius veiksmus automobilį perimantis asmuo gali atlikti ir kokių negali. Automobilio valdytojas (savininkas) turtą gali perleisti konkliudentiniais veiksmais, remdamasis susiklosčiusia tarpusavio santykių praktika ar kitu būdu parodydamas, kad kitas asmuo gali naudotis jo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-895/2020)

Nors iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas šio nusižengimo priemone, savininkė remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis yra K. S. (b. l. 20), tačiau J. Ž. mažiausiai tris kartus vairavo būtent šią transporto priemonę (tris kartus nustatyta, kad jis minėtą automobilį vairavo neturėdamas tam teisės b. l. 3), kas leidžia teismui daryti išvadą, kad minėtas automobilis J. Ž. buvo perleistas sąmoningai. Be to, J. Ž. niekada nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 26), dėl to automobilio savininkas turėjo būti pakankamai apdairus ir suprasti, kad jo perleistas automobilis gali būti naudojamas administracinio nusižengimo darymui ir privalėjo dėti maksimalias pastangas, siekdamas užkirsti tam kelią, tačiau to nepadarė. Kadangi anksčiau paskirtos baudos neatgrasė J. Ž. nuo administracinių nusižengimų darymo, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, neatėmė iš jo galimybės daryti naujus administracinius nusižengimus, įvertinus aptartas aplinkybes, trečiajam asmeniui priklausantis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Žalos, suinteresuotam asmeniui atsiradusios dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

J. Ž. nusižengimu padaryta turtinė žala UAB „J.“. Byloje pateikti įrodymai apie padarytos žalos dydį – UAB „J.“ lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad dujų kolonėlės remonto darbai po eismo įvykio degalinėje kainavo 619,16 Eur (b. l. 19). Dokumentų, įrodančių, kad žala atlyginta savanoriškai, teismui nepateikta, todėl ji priteistina iš žalą padariusio asmens (ANK 664 straipsnio 2 dalis).

Daiktinis įrodymas – DVD laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Ž. (J. Ž.) pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 90 Eur baudą;

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 39 Eur baudą;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą skirti 1 900 Eur (Vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Priteisti iš J. Ž. (J. Ž.) UAB „J.“ 619,16 eur (Šešis šimtus devyniolika eurų 16 centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – DVD laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui K. S., kad tuo atveju, jeigu dėl administracinio nusižengimo jai būtų padaryta turtinė žala, ji turi teisę civilinio proceso tvarka reikalauti priteisti jai padarytą žalą iš kalto asmens.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20124889013.

Išaiškinti J. Ž. (J. Ž.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.