Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-09 · Administracinė byla Nr. eI3-2539-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
eI3-2539-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00671-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
V.R.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A.R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2539-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A.R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V.R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-280 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį dėl pareiškėjai V.R. taikytos 37 792,00 Eur ilgalaikės sankcijos; 2) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2019 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Nr. 19-1005196961-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti (toliau – 2019 m. Paraiška).

Sprendimu atsakovė nusprendė už 2019 m. skirti pareiškėjai 3 491,91 Eur dydžio galutinę Paramą, taip pat skirti 37 792,00 Eur ilgalaikę sankciją: 19 262,21 Eur ilgalaikę sankciją programai „Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus“ už neteisingą plotų deklaravimą; 18 529,79 Eur ilgalaikę sankciją programai „Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių: (didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse)“ už neteisingą plotų deklaravimą.

Nurodo, kad teikdama 2019 m. Paraišką, deklaravo 343,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokėtina pagrindinė tiesioginė išmoka. Atsakovė, taikydama ilgalaikes sankcijas, Sprendime konstatavo, esą faktinis pareiškėjos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas yra 42,588 ha, todėl 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo 300,972 ha (343,56 ha – 42,588 ha) ir pagal tai skaičiavo ilgalaikę sankciją.

Pareiškėjos manymu, tokia atsakovės išvada nepagrįsta. Skirtumas tarp pareiškėjos deklaruoto 343,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto ir tarp atsakovės pripažinto tariamai faktinio 42,588 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą ploto susidarė todėl, kad 300,972 ha plotą deklaravo trečiasis suinteresuotas asmuo A.M., kuris tokios teisės neturėjo.

Pažymi, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 26 d. sudarė panaudos sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pagal kurią panaudos davėja – pareiškėja perdavė neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui – trečiajam suinteresuotam asmeniui 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, nurodytą Panaudos sutarties priedo Nr. 1 I, II, III, ir IV dalyse, ir pastatus, nurodytus Panaudos sutarties priedo Nr. 1 V dalyje. Panaudos sutarties 28 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus, taip pat nustatyta, kad ši sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu. Kad Panaudos sutartyje nurodyti žemės sklypai ir Sprendime nurodyti žemės sklypai, sudarantys 300,972 ha plotą, kuriuos atsakovė kvalifikavo kaip nepagrįstai (antrą kartą) deklaruotus, sutampa, matyti palyginus Panaudos sutarties priedo Nr. 1 I, II, III, ir IV dalyse nurodytus žemės sklypų unikalius numerius ir Sprendimo 4 – 8 puslapiuose esančioje lentelėje nurodytus žemės sklypų unikalius numerius (lentelės eilės Nr. 1, Nr. 2–17, Nr. 19–23, Nr. 25–30), be to, lentelėse nurodyta, kad neįrodyta pareiškėjos žemės valdymo teisė į lauko plotą, nes: „sklypams sudaryta panaudos sutartis su kitu asmeniu“.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Panaudos sutartyje nebuvo nustatyta, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo turi teisę teikti 2019 m. Paraišką paramai už pareiškėjos žemės sklypus gauti. Tokios nuostatos Panaudos sutartyje nebuvo nei expressis verbis, nei tokią išvadą galima daryti sistemiškai įvertinus Panaudos sutartį.

Pabrėžia, kad 2019 m. Paraišką Paramai gauti už 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą turėjo teisę teikti tik pareiškėja. Atitinkamai tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neturėjo teisės teikti tokios paraiškos, o atsakovė iš viso neturėjo teisės tokios trečiojo suinteresuoto asmens paraiškos nagrinėti ir ją tenkinti. Atsakovė iš trečiojo suinteresuotojo asmens nepareikalavo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus apie jo daiktines teises į deklaruojamą 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, kuris nuosavybės teise priklausė pareiškėjai.

Aiškina, kad atsakovė, gavusi trečiojo suinteresuotojo asmens paraišką Paramai gauti už tuos žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir kurie buvo nurodyti jos 2019 m. Paraiškoje Paramai gauti už 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, turėjo pareigą išsiaiškinti, kodėl atsirado toks reikšmingai didelis neatitikimas.

Mano, kad atsakovė taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotą 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą sudarantys žemės sklypai yra pareiškėjos valdoje Nr. 1005196961, kadangi jie nebuvo ir negalėjo būti „perkelti“ į trečiojo suinteresuoto asmens valdą.

Šalies argumentai

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime nurodo, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) paskirtas atsakingu už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. NMA, atlikdama pareiškėjos 2019 m. Paraiškos vertinimą, vadovavosi ŽŪIKVC informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu pateiktais duomenimis, iš kurių nustatyta, kad laukas, įbraižytas išmokoms skirtame Kontroliniame žemės sklype (toliau – KŽS) bl1, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami ar prižiūrimi.

Pažymi, jog 2019 m. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas „Kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“, t. y. laukai arba laukų dalys deklaruoti ir kito pareiškėjo 2019 m. paraiškoje. Nurodo, kad informacija apie nustatytą neatitikimą paskelbta pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale. Taip pat apie nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2019 m. Paraiškoje pasirinktu būdu – paštu NMA 2019 m. liepos 5 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 3409421 (taip pat pakartotinai apie nustatytą neatitikimą pareiškėja buvo informuota 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 3575160), kuriame buvo prašoma per 20 darbo dienų pateikti pranešime nurodytų laukų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, atsakydama į pranešimus, pateikė dokumentus 2019 m. rugpjūčio 1 d. (reg. Nr. BR5.3-906), 2019 m. gruodžio 9 d. (reg. Nr. BR5.3-1458), kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėja žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam prašomam 2019 m. Paraiškoje plotui.

Aiškina, kad Bendras pareiškėjos 2019 m. Paraiškoje nustatytas ariamosios žemės plotas yra 42,588 ha. 2019 m. Paraiškoje deklaruoti 3 skirtingi ariamosios žemės pasėliai: faktinis 29,70 ha plotas pasėlio kodu MIŽ (sudaro 69,73 proc. ariamosios žemės); faktinis 12,138 ha plotas pasėlio kodu PDJ; faktinis 0,75 ha plotas pasėlio kodu NMI.

Pabrėžia, kad deklaruotas didžiausias pasėlis MIŽ sudaro 29,70 ha (69,73 proc. ariamosios žemės) (29,70 ha / 42,588 ha x 100 proc. = 69,73 proc.), t. y. sudaro mažiau nei 75 proc. ariamosios žemės dalies; o du didžiausi (MIŽ 29,70 ha ir PDJ 12,138 ha) pagal plotą pasėliai užima 98,24 proc. ariamosios žemės ploto (29,70 ha + 12,138 ha) / 42,588 x 100 proc. = 98,24 proc.), kas pažeidžia žalinimo išmokos reikalavimą – įvairinti pasėlius. Didžiausias dviejų didžiausių pagal plotą pasėlių plotas galėjo būti 40,4586 ha (42,588 ha x 95 proc. / 100 proc.).

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 343,56 ha, o faktinis plotas yra 42,588 ha, todėl 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 300,972 ha, t. y. daugiau nei 3 proc. arba daugiau nei du hektarai remiamo ploto (343,56 ha – 42,588 ha) / 42,588 ha x 100 proc. = 706,7061 proc.), todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 86 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 42,588 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 300,972 ha (343,56 ha – 42,588 ha) x 1.5). Kadangi administracinė nuobauda negali viršyti 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, pagrindinė tiesioginė išmoka pagal 2019 m. Paraišką nemokama ir taikoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, lygi paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir nustatyto faktinio ploto skirtumą, t. y. 19 262,208 Eur už 300,972 ha plotą ((343,56 ha – 42,588 ha) x 64 Eur/ha ).

Nurodo, kad pareiškėjos 2019 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovės) buvo 340,13 ha, o nustatytas 39,3218 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, todėl 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 300,8082 ha, t. y. daugiau nei 3 proc. (340,13 ha – 39,3218 ha)/39,3218 ha x 100 proc. = 764,99 proc.), todėl parama pagal MPŪV priemonę, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 42,588 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 451,21 ha (340,13 ha – 39,3218 ha) x 1.5). Kadangi administracinė nuobauda negali viršyti 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, pagrindinė tiesioginė išmoka pagal 2019 m. Paraišką nemokama ir taikoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, lygi paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir nustatyto faktinio ploto skirtumą, t. y. 18 529,79 Eur už 300,8082 ha plotą ((340,13 ha – 39,3218 ha) x 61,60 Eur/ha.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė aiškina, kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 343,56 ha, o nustatytas galutinis plotas yra 42,068 ha, todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 punkto 1 pastraipa, kurioje nustatyta, kad „nedarant poveikio administracinėms nuobaudoms pagal 19 straipsnį, pagalbos paraiškų ir (arba) mokėjimo prašymų pagal su plotais susijusios pagalbos sistemas arba paramos priemones atveju, jeigu deklaruotas plotas viršija remiamą 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą tos pasėlių grupės plotą”, parama mokama už galutinį 42,068 ha plotą.

Pažymi, kad patikrinusi pareiškėjos ir A. M. pateiktose 2019 m. Paraiškose deklaruotus duomenis, NMA nustatė, jog pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojoasmens 2019 m. paraiškose deklaruoti analogiški laukai, todėl pareiškėjai ir A. M. buvo išsiųsti pranešimai su prašymu pateikti ploto, kuriame nustatytas neatitikimas, žemės valdymą įrodančius dokumentus.

Nurodo, kad A. M. pateikė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties Nr. 2 kopiją (reg. Nr. BR5.1-7514), o pareiškėja taip pat 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė valdymo dokumentų (nuosavybės bei žemės nuomos teise) kopijas (reg. Nr. BR5.3-906). NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, jog A. M. pateikė žemės valdymą įrodančius dokumentus, t. y. Panaudos sutarties kopiją, pagal kurios 10 punktą – panaudos davėjas (šiuo atveju pareiškėja) „teikia 2018 m. pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau“. Susidarius tokiai situacijai, NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“, prašė pareiškėjos pateikti įrodančius dokumentus, kada Panaudos sutartis buvo nutraukta. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. raštu informavo NMA, kad „nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, tos pačios šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują to paties turto – žemės sklypų ir kitų statinių, tik jau Nuomos sutartį“. Pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) 11 punktą – nuomininkas (šiuo atveju A. M.) 2020 ir 2021 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau.

Pabrėžia, kad NMA, išanalizavusi visus pareiškėjos bei M. teiktus dokumentus nustatė, kad pagal Panaudos sutarties 28 punktą (sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Ši sutartis gali būti peržiūrima tik raštišku šalių susitarimu), Panaudos sutarties galiojimo terminas – nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Tuo tarpu pagal Nuomos sutarties 28 punktą (sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja dvejus metus. Ši sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu), Nuomos sutarties galiojimo terminas – nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kada buvo nutraukta Panaudos sutartis.

Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos 2019 m. birželio 6 d. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties nuostatos, todėl pareiškėja, NMA nuomone, neturėjo teisės deklaruoti žemės sklypų, kuriuos Panaudos sutartimi buvo perdavusi neatlygintinai naudotis A. M., nes pagal Panaudos sutarties 10 punktą, pareiškėja galėjo teikti tik 2018 m. paraišką. Susidarius tokiai situacijai, kad Panaudos sutartyje nebuvo reglamentuotos nuostatos dėl 2019 m. paraiškos teikimo, NMA nuomone, ginčo sklypus turėjo teisę deklaruoti ir išmokas gauti A. M., kuriam ir buvo suteikti Panaudos sutartimi žemės sklypai, tačiau ne pati pareiškėja.

Atsakovės nuomone, pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teise valdomus žemės sklypus kaip tinkamą žemės valdymą, nepaisant to, kad 2019 m. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties sąlygos. NMA nuomone, pareiškėja pageidauja jai sukurti išskirtines sąlygas ir išmokėti paramą pagal jos deklaruotą, nuosavybės teise valdomą plotą, o ne pagal juridinių faktų (Panaudos sutartį) sąlygotą situaciją.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad panaudos sutarties pagrindu bei nuomos sutarties pagrindu pareiškėja perdavė laikinai valdyti ir naudotis sutarčių priedų Nr. 1, I, II, III dalyse nurodytus žemės sklypus, todėl jos teiginiai, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neturėjo teisės deklaruoti, teikti paraiškos žemės ūkio paramai gauti už 2019 metus, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Mano, kad pareiškėja ne tik neturėjo teisės naudotis panaudos ir nuomos būdu perduotais žemės sklypais trečiajam suinteresuotam asmeniui žemės ūkio veiklai, tačiau ir vykdyti žemės ūkio veiklos.

Aiškina, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog NMA nepareikalavo duomenų iš trečiojo suinteresuoto asmens apie valdomus žemės sklypus. Prieš priimant skundžiamą sprendimą, trečiasis suinteresuotasis asmuo atsakovei teikė 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimus dėl žemės sklypų naudojimo, kartu pateikė ir minėtas panaudos ir nuomos sutartis. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodoma, kad pareiškėja neįrodė žemės sklypų valdymo teisės. Šiuo atveju, pareiškėja, perdavusi žemės sklypus valdyti ir naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. žemės ūkio veiklai vykdyti, pati šiuose žemės sklypuose nevykdydama žemės ūkio veiklos, teikė minėtą paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti, nors pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kad žemės sklypų nevaldo ir juose nevyko jokios žemės ūkio veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro NMA 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-280 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Panaudos sutartį, pagal, kurią pareiškėja perdavė trečiajam suinteresuotajam asmeniui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotu, pagal sąrašą, nurodytą Sutarties priedo Nr. 1 I, II, III ir IV dalyse ir pastatus, nurodytus Sutarties priedo Nr. 1 V dalyje. Šalys Panaudos sutarties 10 punkte numatė, kad pareiškėja 2018 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau. Sutarties 28 punkte numatė, kad Panaudos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Šalys taip pat susitarė, kad Panaudos sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu.

Nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują žemės sklypų ir kitų statinių Nuomos sutartį. Nuomos sutarties 11 punkte sutarties šalys numatė, kad 2020 m. ir 2021 m. nuomininkas teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau, deklaruoja tik nuosavos žemės plotus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA 2019 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Nr. 19-1011569683-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti (toliau – 2019 m. Paraiška 1)

Pareiškėja NMA 2019 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Nr. 19-1005196961-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti (toliau – 2019 m. Paraiška 2).

Pareiškėja ir jos dukra G.R. 2019 m. birželio 7 d. informaciniais pranešimais informavo NMA dėl dvigubo deklaravimo. Nurodė, kad visi pareiškėjos valdos registre esantys nuosavybės teise valdomi žemės ūkio naudmenų sklypai deklaruojami A. M., nesant teisinio pagrindo.

ŽŪIKVC raštu „Dėl dvigubo deklaravimo“ persiuntė NMA 2019 m. birželio 7 d. gautus G. R. ir V. R. pranešimus.

NMA 2019 m. liepos 6 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3410832, 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3575139 informavo A. M. ir 2019 m. liepos 5 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3409421, 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3575160 – V. R., jog patikrinus 2019 m. Paraiškos duomenis nustatyta, kad identifikuotas dvigubas deklaravimas laukuose: Kontroliniuosee žemės sklypuose Nr. 179405-3934; Nr. 184403-6001; Nr. 185406-7470; Nr. 185407-8420; Nr. 186403-1314; Nr. 186405-7240; Nr. 186406-9349; Nr. 187400-6602; Nr. 187402-9701; Nr. 187404-0583; Nr. 187404-8461; Nr. 187405-6146; Nr. 188399-6139; Nr. 188401-1276; Nr. 188402-3689; Nr. 188402-9079; Nr. 188403-1129; Nr. 188403-5503; Nr. 188403-6028; Nr. 188405-6022; Nr. 188406-0444; Nr. 189401-2922; Nr. 189402-1866; Nr. 189402-2134; Nr. 189403-1102; Nr. 189403-6879. Taip pat paprašė per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo datos pateikti nurodytus dokumentus; raštu paaiškinti nustatytus neatitikimus, jeigu konkrečiame neatitikimo aprašyme nėra nurodytas kitas dokumentų ar atsakymo, paaiškinančio nustatytus neatitikimus, pateikimo terminas. Išaiškino, kad jeigu per nustatytą terminą nepateiks reikiamų dokumentų ar atsakymo, paaiškinančio nustatytus neatitikimus, paramos suma bus skaičiuojama atsižvelgiant į išvardytus neatitikimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. birželio 12 d. NMA pateikė paaiškinimą, kad 2019 metais deklaravo pasėlius, kadangi turi leidimą be akcizo įsigyti degalus, skirtus žemės dirbimui, pildyti trašų ir pesticidų žurnalus pagal dirbamus plotus. Kartu pateikė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutartį.

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu informavo, kad 2019 m. Paraiškos duomenys yra tikslūs, tačiau pažymėjo, kad sklypas, kurio unikalus Nr. 7823-0003-0059, esantis (duomenys – neskelbtini) yra nuomuojamas iš savininko nuo 2008 m. Nuomos sutartis įregistruota registre, tačiau savininkas sutinka jį nuomuoti tik vieneriems metams, kasmet naujai pasirašant sutartį. Nurodė, kad nėra užregistruota registre 2019 metų nuoma, tačiau nėra išregistruota ir 2008 m. nuomos sutartis. Taip pat pateikė valdymo dokumentų (nuosavybės bei žemės nuomos teise) kopijas (reg. Nr. BR5.3-906).

NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė žemės valdymą įrodančius dokumentus, t. y. Panaudos sutarties kopiją, pagal kurios 10 punktą – panaudos davėjas (šiuo atveju – pareiškėja) „teikia 2018 m. pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau“. Prašė pareiškėjos pateikti įrodančius dokumentus, kada Panaudos sutartis buvo nutraukta.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. BR5.3-1458) informavo NMA, kad nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, tos pačios šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują žemės sklypų ir kitų statinių Nuomos sutartį. Pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutarties 11 punktą nuomininkas 2020 ir 2021 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 18 d. NMA pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog laukai areštuoti, o Registrų centras neleidžia įregistruoti sutarties, taip pat į žemės ūkio valdų registrą negali sukelti laukų, kadangi juos savo valdoje laiko pareiškėja, nors pagal nuomos sutarties 12 punktą laukai turėtų būti jo valdoje. Kartu su paaiškinimu pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutarties kopiją ir 2019 m. spalio 1 d. Registrų centro sprendimą.

NMA 2020 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. BR6-280 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, pritaikė pareiškėjai sankciją: 1) už nustatytą netinkamą paramai bl9 plotą; 2) žemės valdymo dokumentų nepateikimą; 3) pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymo. Pareiškėjai buvo pritaikyta 37 792 Eur ilgalaikė sankcija.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės Sprendimu, iniciavo teisminį ginčą, prašydama panaikinti NMA Sprendimą.

Dėl nustatyto netinkamo paramai bl9 ploto (1 pažeidimas)

Nagrinėjamu atveju, pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2019 metų Paraišką pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija, įpareigojant sugrąžinti jai išmokėtą paramą už netinkamą paramai 300,972 ha plotą.

Pareiškėjos teigimu, atsakovės išvada nepagrįsta. Skirtumas tarp jos deklaruoto 343,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto ir tarp atsakovės pripažinto tariamai faktinio 42,588 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto susidarė todėl, kad 300,972 ha skirtumą deklaravo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris tokios teisės neturėjo.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija)) pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (3.21 punktas), o Taisyklių 3.30 papunktyje numatyta, jog tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (3.19 punktas).

Taigi, teisinis reglamentavimas įpareigoja NMA, kad skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai.

Taisyklių 80 punktas numato, jog visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS). Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti.

Kas yra KŽS bl3, nustatyta 2019 m. Taisyklių 8 priedo 1.2.4 papunktyje: „kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Kas yra KŽS bl9 plotas, nustatyta 2019 m. Taisyklių 8 priedo 1.2.5. papunktyje: „kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami ar prižiūrimi.

Pažymėtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1. papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1 papunkčiu, ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. ŽŪIKVC atlieka duomenų atnaujinimą ir tuos duomenis perduoda NMA, o NMA administruoja paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti. Galutiniais deklaruotų laukų duomenimis disponuoja NMA.

Teismo vertinimu, o tai patvirtina ir Sprendimo turinys, NMA rėmėsi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kuriais nėra pagrindo abejoti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja deklaravo plotą, už kurį mokama tiesioginė išmoka, – 343,56 ha, o tinkamas paramai plotas – 42,588 ha, taigi, 2019 m. Paraiškoje neteisingai deklaruotas 300,972 ha plotas (neteisingai deklaruotas plotas viršija 3 proc. remiamo ploto, todėl parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, t. y. (343,56 ha – 42,588 ha) x 1.5, kas sudaro 300,972 ha).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad parama remiamas plotas yra mažesnis nei netinkamai deklaruotas plotas, todėl NMA pagrįstai nustatė, kad tiesioginė išmoka neskiriama.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčą reglamentuojančias teisės normas, daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė 2019 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumo, todėl NMA pagrįstai ir teisėtai jai pritaikė sankciją.

Dėl žemės valdymo dokumentų nepateikimo

Kaip minėta, skundžiamame Sprendime konstatuota, kad 2019 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (laukai/ laukų dalys deklaruoti ir kito pareiškėjo 2019 m. paraiškoje).

Taisyklių 74.10. papunktyje nustatyta, kad NMA, nustačiusi didesnio kaip 0,3 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos plotus nemokama nė vienam pareiškėjui (75.3 papunktis).

Taigi, NMA turėjo teisinį pagrindą reikalauti, kad pareiškėja pateiktų valdymo faktą patvirtinančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, 2018 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią pareiškėja perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotu. Panaudos sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Remiantis Panaudos sutarties 10 punktu pareiškėja 2018 m. turėjo teisę teikti pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilikti sau. Pažymėtina, kad šalys sutarė, jog Panaudos sutartis keičiama tik raštišku susitarimu.

Teismo vertinimu, pareiškėja teikdama 2019 m. paraišką (2019 m. birželio 6 d.) turėjo tuo metu galiojančią Panaudos sutartį, pagal, kurios nuostatas pareiškėja neturėjo teisės už 2019 m. deklaruoti žemės sklypų ir už jas gauti išmokas. Pažymėtina, kad nors pareiškėja pateikė naują 2019 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypų ir kitų statinių Nuomos sutartį, tačiau NMA nepateikė duomenų apie tai, kad Panaudos sutartis yra negaliojanti.

Įvertinus aukščiau nurodytas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė teisėto žemės valdymo fakto.

Pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymas

Pareiškėjai buvo skirta sankcija žalinimo išmokai, atsakovei konstatavus, kad Paraiška neatitiko pasėlių įvairinimo reikalavimų.

Pagal 3.36 punktą papunktį, žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama už plotą pareiškėjui, atitinkančiam žalinimo išmokos reikalavimus. Pareiškėjas, siekiantis gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti šiuos žalinimo išmokos reikalavimus, t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę. Taisyklių 25.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 30 ha ariamosios žemės, privalo deklaruoti bent tris skirtingus pasėlius. Pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau, o du didžiausi pagal plotą pasėliai – 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto. Pagal Taisyklių 91 punktą, žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį. Minėto Reglamento Nr. 640/2014 24 straipsnis reglamentuoja žalinimo išmokos mažinimą dėl pasėlių įvairovės nesilaikymo.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta jog, „Jeigu ariamojoje žemėje, kurioje pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą reikalaujama auginti bent trijų skirtingų rūšių pasėlius ir dviejų pagrindinių rūšių pasėliams neskirti daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto, remiamam dviejų pagrindinių rūšių pasėlių plotui buvo skirta daugiau nei 95 proc. bendro nustatyto ariamosios žemės ploto, plotas, naudotinas žalinimo išmokai pagal šio reglamento 23 straipsnį apskaičiuoti, sumažinamas dviejų pagrindinių rūšių pasėlių plotu, viršijančiu 95 proc. bendro nustatyto ariamosios žemės ploto, padaugintu iš 5“.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė, kad pareiškėja atitiko pirmąją žalinimo išmokai gauti būtiną sąlygą (pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau), tačiau neatitiko antrosios sąlygos (du didžiausi pagal plotą pasėliai turi užimti 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto), o šiuo atveju užima 98,24 proc.

Pareiškėja skunde argumentų dėl šio pažeidimo nenurodė. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus motyvus, sutinka su padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad pareiškėjai tinkamai pritaikyta sankcija dėl žalinimo išmokos.

Pareiškėjos pretenziją, kad NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas vien šiuo pagrindu, Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš skundžiamo atsakovės Sprendimo turinio matyti, jog jame nustatyti pažeidimai, sankcijos skyrimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tinkamai taikius aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus reikalavimus dėl NMA Sprendimo panaikinimo, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai pareiškėjos skundo reikalavimai.

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėVioleta Petkevičienė```