- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- 2YT-14685-840/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00550-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jo motina S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjo G. P. reikalavimas grindžiamas šiais pareiškime nurodytais argumentais: pareiškėjas yra V. P. ir S. P., kurie susituokė (duomenys neskelbtini), sūnus. Tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o motina S. P. – (duomenys neskelbtini) Po V. P. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl jos turto paveldėjimo ir sužinojo, kad motina po sutuoktinio mirties nesikreipė pas notarą dėl turto paveldėjimo, todėl pareiškėjas galėjo paveldėti tik motinos dalį. Tėvai, gyvendami santuokoje, įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Motina po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą, nes manė, kad turtas, registruotas jos vardu, priklausė jai. Po V. P. mirties visą jo turtą priėmė sutuoktinė S. P. faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, t. y. toliau gyveno abiem priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo G. P. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kurie buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 5–6, 17). V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš Kaišiadorių rajono 3-ojo notarų biuro notaro rašto matyti, kad po V. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11). S. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 13). Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl ½ dalis priklauso ir mirusiam S. P. sutuoktiniui V. P.. S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Kaišiadorių rajono 3-ojo notarų biuro notaro liudijimo matyti, kad po S. P. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas G. P. (b. l. 12). Tiek S. P., tiek ir V. P. savo gyvenamąją vietą iki pats savo mirties buvo deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjo motina S. P. iš karto po sutuoktinio V. P. mirties priėmė palikimą savo vardu – liko gyventi jiems priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjo motina S. P. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. P. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina S. P. mirusio sutuoktinio V. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.