Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 str. l d. - 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad jis privartavo turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2006-04-27 iki 2006-04-28 16.45 val., R. K. įmonės „Aridžas“ teritorijoje, esančioje Sasnavos g. 72, Marijampolėje, bei šalimais jos, o taip pat telefoninių pokalbių metu bei rašydamas SMS žinutes, iš R. S. atvirai, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, tai yra sulaužyti rankas ar kitaip sužaloti, reikalavo perduoti 1000 litų, dėl ko 2006-04-27 apie 17.30 val., R. K. įmonėje „Aridžas“, R. S. perdavė V. Z. 50 litų, o 2006-04-28 apie 16.45 val., R. K. įmonėje „Aridžas“ R. S. perdavė V. K. 100 litų.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, bausmę švelninti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. Z. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežta. Bausmė V. Z. yra paskirta teisingai.

Kadangi nuteistasis bylos aplinkybių neginčija, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 str.3d.).

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad V. Z. padarė apysunkią nusikalstamą veiką, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. Z. charakterizuojamas neigiamai, teisiamas jau trečią kartą, naują veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad nuteistasis nėra linkusi taisytis asmenybė, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis, o būtent, teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas mažesnis negu sankcijos vidurkis, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.