Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-430-587/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-07
Bylos Nr.: e2A-430-587/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18198-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas: R. L.
Atsakovas: R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-430-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18198-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ir atsakovės R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4846-375/2021 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei R. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei R. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. L. ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal 2020 m. lapkričio 20 d. J. A. paruoštą „Pastatų dalių nustatymo projektą“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė R. P. priešieškiniu prašė panaikinti sprendimą už akių ir atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant atsakovei visą gyvenamąjį namą, 0,0595 ha žemės sklypą natūra, o ieškovei sumokant už jos turėtą ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 33 250 Eur (pateikus eksperto išvadą dėl namo kainos sutiko mokėti 38 877,78 Eur kompensaciją), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gyvenamasis namas ir kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini) po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Ieškovė pasiūlė atsakovei sumokėti ieškovei už jai priklausančią dalį 45 000 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad ji neturi lėšų. Tada ieškovė pasiūlė nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba parduoti turtą ir pasidalinti pinigus lygiomis dalimis. Tačiau atsakovė užvaldė visą gyvenamąjį namą ir juo iki šiol naudojasi.

4. Ieškovė prašo priskirti jai naudotis pirmojo aukšto patalpomis, kurių indeksai 1-9/16,63 kv. m., 1-1/16,95 kv. m. Atsakovei naudotis priskirtinos patalpos, pažymėtos indeksais 1-2/9/29 kv. m.; 1-7/16,51 kv. m.; 1-8/6,47 kv. m.; 1-10/2,43 kv. m. Likusios patalpos 1-3/8,54 kv. m.; 1-4/2,66 kv. m.; 1-5/0,92 kv. m.; 1-6/0,53 kv. m.; 1-11/6,08 kv. m. priskirtinos abiejų bendraturčių bendram naudojimui.

5. Ieškovė prašo paskirti jai naudotis du kambarius, kuriais iki pat mirties naudojosi ieškovės tėvelis, o atsakovei priskirtinos patalpos, kuriomis naudojosi A. L.. Atsakovė turėtų atskirą asmeninį įėjimą. Į ieškovei priskirtus naudotis du kambarius galima patekti tik per bendro naudojimo įėjimą į pusrūsio patalpas, iš kurio yra patekimas į pirmajame aukšte esantį koridorių 1-11/6,08 kv. m. Būtų užtikrinta naudojimosi tvarka, maksimaliai išvengiant bendraturčių bendravimo.

6. Ieškovė sau priskyrė naudotis tėvelio naudotas pusrūsio patalpas: garažą R-9/24 kv. m. ir patalpą R-1/14,20 kv. m. Atsakovei priskirtina pusrūsyje įrengta virtuvės patalpa R-2/8,19 kv. m.; R-07/9,98 kv. m. Bendram šalių naudojimui paliktina pusrūsyje esantis koridorius R-5/12,17 kv. m.; katilinė R-4/4,11 kv. m.; tualeto patalpa R-6/0,84 kv. m. Šalys bendrai naudosis tik koridoriais, pirmo aukšto virtuve, tualeto bei vonios patalpomis. Kambariai yra pilnai įrengti ir tokiai naudojimosi tvarkai įgyvendinti nereikalingi papildomi statybos darbai ir išlaidos.

Šalies argumentai

7. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigia, kad atsakovės siūloma mokėti kompensacija neatitinka rinkos kainos, yra nesąžininga. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji galėtų realiai sumokėti kompensaciją. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neturi trūkumų ir yra vienodai teisinga abiejų bendraturčių atžvilgiu.

Atsiliepimas

8. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nuolat gyvena užsienyje ir niekada nesilankė paveldėtame name, neprašė jo raktų. Ginčo namas yra atsakovės namai, kuriuose ji gimė, užaugo, gyvena su dukra. Atsakovė pateikė ieškovei siūlymą pirkti jos dalį už 30 000 Eur, nes tai reali suma už seno, apleisto namo dalį, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, o pateikė ieškinį teismui.

9. Atsakovė su dukra suremontavo kambarį, virtuvę, pakeitė labai susidėvėjusį seną šildymo katilą nauju. Ieškovė nori kambario 1-1/16,95 kv. m., kuris yra naujai atremontuotas. Taip pat ieškovė nori priskirti sau kambarį, kuris buvo visos šeimos svetainės kambarys 1-9/16,63 kv. m., o atsakovei paliekamas mamos naudotas miegamojo kambarys 1-7/16,51 kv. m. ir darbo kambarys 1-2/9,29 kv. m. Bendram naudojimui priskiriamos 8 patalpos pirmame ir pusrūsio aukšte. Tai duoda pagrindo nesutarimams ir konfliktams. Ieškovė visiškai nesprendžia klausimo dėl bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų, dėl elektros, vandens tiekimo apskaitos prietaisų, katilinės, patalpų apšildymo klausimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad šalys yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, kitų kiemo statinių ir žemės sklypo) adresu (duomenys neskelbtini)bendraturtės lygiomis dalimis po ½ dalį. Teismas konstatavo, kad ekspertui pateikus išvadą, jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, ginčo turto rinkos vertės dydis laikytinas teisingu.

12. Atsakovė siekia ne atidalyti natūra jų turto dalis kiekvienai bendraturtei, o nutraukti dalinę nuosavybę sumokant piniginę kompensaciją ir tokiu būdu asmenine nuosavybe įgyti visą turtą. Atsižvelgdama į teismo eksperto nustatytą ginčo turto rinkos vertę 77 755,56 Eur, atsakovė ieškovei priteistiną kompensacijos dydį padidino iki 38 877,78 Eur.

Šalies argumentai

13. Ieškovė nesutinka su ginčo turto rinkos verte bei iš esmės nesutinka prarasti savo dalį natūra bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė nepateikė duomenų, jog išnaudojo galimybes parinkti kitokius atidalijimo natūra būdus, nepagrindė, kad ginčo namas yra nedalus. Pusrūsyje ir pirmame aukšte yra įėjimai į namą, virtuvės, tualeto patalpos, koridoriai. Teismas vertino, jog tai patvirtina, kad namas gali būti atidalijimas natūra užtikrinant namo funkcionalumą, patalpų izoliuotumą, nesant būtinybės investuoti lėšas patalpų rekonstrukcijai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji finansiškai pajėgi sumokėti siūlomą kompensaciją. Ieškovės turto daliai perėjus atsakovės nuosavybėn, ieškovė turi teisę į nuosavybės praradimo greitą ir teisingą kompensavimą. Teismas vertino, kad atsakovė, neteikdama alternatyvaus atidalijimo natūra būdo, siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus ieškovės teisių suvaržymo sąskaita. Sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti piniginės kompensacijos išmokėjimo kaip atidalijimo būdo, todėl priešieškinį atmetė.

15. Teismas ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką vertino, kaip pažeidžiančią šalių interesų pusiausvyros principą. Ieškovė sau naudotis priskiria aiškiai vertingesnes patalpas pusrūsyje (R-1/ 14,20 kv. m., R-9 /24 kv. m.), ir pirmame aukšte (1-1/16,95 kv. m.,1-9/16,63 kv. m.) dydžio ir jų lokalizacijos prasme. Patalpos yra viena šalia kitos, jos žymiai erdvesnės nei atsakovei priskirtos. Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iš jų 1-7 yra šiek tiek erdvesnė (16/51 kv. m. dydžio), kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi, kaip ieškovės patalpų. Paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8). Ieškovė neieško, kaip racionaliau ir teisingiau pasinaudoti tuo, kad įeiti galima per pusrūsį ir per pirmą aukštą, kad pusrūsyje ir pirmame aukšte yra virtuvės, tualeto patalpos, koridoriukai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nesprendžiami bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiūros klausimai. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

16. Ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo:

Žemesnės instancijos teismas

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės R. L. ieškinys ir ieškinį tenkinti pilnai arba tenkinti ieškinį iš dalies, t. y. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu lAlp, adresu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal 2020 m. lapkričio 20 d. J. A. paruoštą „Pastato dalių nustatymo projektą“:

1. apeliantei R. L. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2/9,29 kv. m., 1-7/16,51 kv. m., 1-8/6,47 kv. m., 1-10/2,43 kv. m., R-2/6,75 kv. m., R- 3/8,19 kv. m., R-7/9,98 kv. m. ir R-8/12,17 kv. m.,

2. atsakovei R. P. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-1/16,95 kv. m., 1-9/16,63 kv. m., R-1/14,20 kv. m. ir R-9/24,00 kv. m.,

3. bendram apeliantės R. L. ir atsakovės R. P. naudojimui palikti po ½ patalpų, pažymėtų indeksais 1-3/8,54 kv. m., 1-4/2,66 kv. m., 1-5/0,92 kv. m., 1-6/0,53 kv. m., 1- 11/6,08 kv. m., R-5/4,94 kv. m., R-4/4,11 kv. m. ir R-6/0,84 kv. m.

2) priteisti ieškovei R. L. iš atsakovės R. P. 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. atsakovė viena naudojasi visu gyvenamuoju namu, neleidžia nei apeliantei, nei jos įgaliotam asmeniui patekti į ginčo objektą. Ginčo šalys paveldėjo vienos šeimos poreikiams tenkinti statytą namą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad tokio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka turi daugiau nepatogumų.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio priedų, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. ieškovė pateikė pasiūlymą nupirkti jai priklausančią turto dalį už 45 000 Eur sumą, tačiau 2020 m. vasario 3 d. atsakovė nurodė, kad ji neturi piniginių lėšų. Ieškovė siūlė atsakovei jau kelintą kartą parduoti turtą pasinaudojant nekilnojamojo turto brokerio T. S. paslaugomis už 100 110 Eur sumą, tačiau atsakovė kategoriškai siūlė nupirkti ieškovei priklausančią dalį už 33 000 Eur. Pirmosios instancijos teisme ieškovė siūlė taikiai susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė nepateikė jokio pasiūlymo. Ieškovė siūlė nupirkti atsakovei priklausančią turto dalį už 50 000 Eur arba pačiai atsakovei buvo siūloma išmokėti ieškovei tokią pačią sumą. Tačiau atsakovė nesutiko nei su vienu siūlomu taikiu išsprendimo būdu. Prašo įvertinti, jog ieškovė siekė ginčą išspręsti taikiai. Atsakovė nėra suinteresuota ginčą išspręsti taikiai.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priskirti jai naudotis bet kurią gyvenamojo namo dalį (ieškinį tenkinti pilnai ar iš dalies), kuri yra nurodyta pateiktame kartu su ieškiniu naudojimosi gyvenamuoju namu projekte. Ieškovės įsitikinimu, jos pasiūlyta naudotis gyvenamuoju namu tvarka yra lygi. Iki šiol atsakovė viena naudojasi visu gyvenamuoju namu.

17.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka ginčo šalių turimas nuosavybės dalis. Pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. J. A. paruoštas „Pastato dalių nustatymo projektas“ patvirtina, kad pirmajame aukšte ieškovei atitektų dvi patalpos: patalpa 1-1/16,95 kv. m. ir 1-9/16,63, o atsakovei atitektų patalpos 1-2/9,29 kv. m., 1-7/16,51 kv. m., 1-8/6,47 kv. m. ir 1-10/2,43 kv. m. Ieškovė asmeniškai naudosis 33,58 kv. m. pirmojo aukšto plotu, o atsakovė naudosis 34,70 kv. m., t. y. 1,12 kv. m. didesniu plotu. Atsakovei vienai atitenka naudotis patogiausias ir atskiras įėjimas į tik jai priklausančias patalpas. Ieškovė sutinka į dvi pirmojo aukšto patalpas, priskirtinas jos asmeniniam naudojimuisi, patekti per pusrūsio patalpas ir per patalpas, kurios priskirtinos bendram naudojimui. Tai yra objektyvus nepatogumas, dėl kurio ieškovė nesiginčija.

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo siūloma atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, pagal kurią gyveno asmenys, kurių teises perėmė ginčo šalys. Ieškovė perėmė mirusio tėvelio R. L. palikimą, kuris iki mirties gyveno patalpoje 1-1/13,95 kv. m. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovei pripažinus šią aplinkybę, ji pripažintina įrodyta. Palikėjas naudojosi ir garažo patalpa pusrūsyje R-9/24,00, todėl parenkant naudojimosi tvarką, buvo įvertinta ir naudojimosi rūsio patalpomis palikėjo mirties dieną tvarka.

17.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir teismo sprendimo atmesti ieškinį teisines pasekmes ginčo šalims, t. y. ieškovė negalės naudotis jai priklausančia nuosavybe, o atsakovė naudosis toliau ne tik jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, bet ir ieškovei priklausančia nuosavybes dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad pernelyg daug patalpų yra priskirta bendram naudojimui, nepagrįstai neįvertino patalpų, priskirtų bendram naudojimui, paskirties, nepagrįstai nepasisakė dėl gyvenamojo namo kadastrinės bylos įrodomosios reikšmės. Visos ieškovės bendram naudojimui priskirtos patalpos (koridorius, katilinė, tualeto patalpa) pagal savo pobūdį yra skirtos ir visada buvo naudojamos bendram visų asmenų poreikių tenkinimui, jos negali būti priskirtos kuriam nors iš bendraturčių asmeniniam naudojimui.

Šalies argumentai

17.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nustatant naudojimosi tvarką, turi būti išspręsti bendro daikto išlaikymo klausimas. Bendro daikto išlaikymo klausimai yra teisiškai sureguliuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) (CK 4.76 straipsnis).

17.9. Teismas turi teisę nustatyti kiek kitokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nei prašoma, ieškovė sutinka naudotis tiek prašoma paskirti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tiek sutiktų naudotis ir atsakovės naudojimuisi priskirtina dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad atsakovei tenkanti gyvenamojo namo dalis yra mažiau vertinga. Todėl ieškovė prašo pilnai ar iš dalies tenkinti pareikštą ieškinį. Ieškovei svarbu, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka būtų nustatyta ir ji realiai galėtų naudotis savo nuosavybės dalimi.

2. Atsakovė R. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeista; teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir atsakovei R. P. priteisti visą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0595 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) natūra, o atsakovei R. L. už jos turėtą 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti 38 877,78 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad ieškovė negyvena šiame name, nesirūpina namų valdos priežiūra, išlaikymu, remontu ir pan. Šis namas jai nėra reikalingas natūra kaip šeimos gyvenamas būstas. Ieškovė daugiau kaip 20 m. gyvena užsienyje, dirba ir yra sukūrusi šeimą. Paveldėjusi ginčo turtą, ji niekada nebuvo atvykusi asmeniškai, vieną kartą atvyko jos atstovė ir kieme pabendravo su atsakovės dukra, neprašė rakto nuo namo, nesiūlė naudojimosi tvarkos ar spręsti kitų turto priežiūros, išlaikymo ar naudojimosi klausimų. Šiuo atveju, svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis ginčo daiktu. Atsakovė nuolat rūpinosi ginčo namu. Ieškovės tėvas, nors ir gyveno ginčo name, tačiau niekuo neprisidėjo prie namo gerbūvio, o atvirkščiai – jį gadino. Atsakovė ginčo name gimė, užaugo, tai buvo / yra jos namai, į kuriuos ji grįžo po skyrybų ir nusprendė gyventi kartu su savo dukra. Atsakovė su dukra investavo nemažai lėšų į namo pagerinimą, pirko katilą, renovavo katilinę, pakeitė virtuvės (supuvusios nuo drėgmės po netvarkingu šaldytuvu) bei kambario skylėtas (pradegintos) grindis. Ieškovė nori kambario, kuriame gyveno jos tėvas, tačiau šis kambarys yra atnaujintas atsakovės lėšomis. Ieškovė nesiekia spręsti klausimų, susijusių su bendrų inžinerinių įrenginių, sistemų eksploatacija ir turto išlaikymu. Namo šildymo sistema yra bendra visam namui, ieškovė prie jos įrengimo visiškai neprisidėjo. Ieškovė neturi intereso prižiūrėti ginčo turtą, jį išlaikyti.

19.2. Patvirtinus ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę. Ieškovė sau naudotis priskiria aiškiai vertingesnes patalpas tiek dydžio, tiek jų lokalizacijos, tiek naudojimosi, įrengimo prasme, paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8).

19.3. Atsakovė pasiruošusi sumokėti tikrąją atidalinamos dalies rinkos kainą. Teismas ginčo turto rinkos vertei nustatyti 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę. Teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, ginčo turto rinkos vertės dydis nekvestionuotinas ir laikytinas teisingu. Atsakovės atstovas neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti. Priteisus ieškovei kompensaciją, atitinkančią atidalijamo turto dalies rinkos kainą, nebus pažeistos ieškovės esminės savininkės teisės. Atsakovė nurodė, kad kompensacija bus sumokėta iš santaupų ir paskolos. Tačiau kol nėra turtas atidalintas, nėra tikslo gauti paskolą. Šiuo klausimu taip pat labai suinteresuota kartu gyvenanti atsakovės dukra, kuri yra pilnametė, dirba ir gauna stabilias, dideles pajamas, susitarė su atsakove jai padėti finansiškai. Piniginės kompensacijos išmokėjimo garantija yra pats nekilnojamasis turtas, į kurį gali būti nukreiptas piniginės kompensacijos išieškojimas. Po teismo sprendimo argumentų atsakovė kreipėsi į kredito įstaigą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė R. L. atsiliepimu į atsakovės R. P. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šalims lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Nei vienai iš ginčo šalių nepriklauso žymiai didesnė nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nei kitam bendraturčiui. Nurodyta 33 250 Eur atidalijimo kaina, kuri apeliaciniame skunde padidinta iki 38877,78 Eur, yra visiškai nesąžininga kaina, kuri pripažintina savarankišku pagrindu atmesti pareikštą priešieškinį ir apeliacinį skundą. 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas nekilnojamojo turto brokerio T. S. laiškas, kuriuo brokeris domisi, ar ginčo objektas yra parduodamas, jis turi net kelis pirkėjus, kurie sutiktų mokėti 100 000 – 110 000 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad jeigu teismas teiktų pirmenybę atsidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo teismo tenkinti priešieškinį iš dalies, ieškovei priteisiant atsakovei priklausančią turto dalį, o atsakovei priteisti iš ieškovės 50 000 Eur sumą, kaip kompensaciją už jai priklausiusią turto dalį. Ieškovė siūlo atsakovei beveik 29 proc. didesnę sumą, kaip kompensaciją, už tokią pačią bendro turto dalį, su kuo ieškovė nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė gali tokią kompensaciją nedelsiant išmokėti ieškovei.

20.2. Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto paveldėjimo būdu. Tačiau negali naudotis savo nuosavybe, kadangi atsakovės dukra yra užvaldžiusi visą gyvenamąjį namą ir neleidžia ieškovei naudotis bendra daline nuosavybe. Atsakovė nepagristai nepripažįsta, kad visos 8 bendram naudojimui priskirtos patalpos yra skirtos bendriems savininkų poreikiams tenkinti (virtuvės patalpa, koridoriai, tualeto patalpos ir pan.). Atsakovė turėjo pareigą įrodyti ne aplinkybes, kurios rodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės valdymas susijęs su tam tikrais nepatogumais, kuriuos sukelia egzistuojanti bendroji dalinė nuosavybė, o įrodyti esminius savo teisių pažeidimus dėl prašomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neturi trūkumų, yra vienodai teisinga abiejų bendraturčių atžvilgiu.

20.3. Atsakovė neįrodė, kodėl ieškovės siūloma 50 000 Eur suma pažeidžia jos interesus. Nėra pagrįsta, kodėl ieškovė turėtų priimti tik beveik 39 000 Eur sumą. Atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją, yra absoliučiai naudingas tik atsakovei ir visiškai nenaudingas ieškovei.

5. Atsakovė R. P. atsiliepimu į ieškovės R. L. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. ieškovė sau naudotis priskiria aiškiai vertingesnes patalpas pusrūsyje ir pirmame aukšte dydžio, jų lokalizacijos, įrengimo prasme, siekia sau paskirti naujai įrengtą garažą, kuriuo jos tėvas nesinaudojo. Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iš jų 1-7 yra šiek tiek erdvesnė (16,51 kv. m. dydžio), o kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi kaip ieškovės patalpų. Paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8). Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka visiškai nesprendžiami bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiūros klausimai.

21.2. Ieškovė niekada neišreiškė pageidavimo naudotis gyvenamuoju namu ar nustatyti naudojimosi juo tvarką. Neteikė nei žodžiu, nei raštu jokio naudojimosi tvarkos pasiūlymo, tik pageidavo parduoti visą turtą ar dalį. Ji apie 20 metų nuolat gyvena užsienyje, ten dirba, sukūrė šeimą, nebuvo atvykusi į paveldėtą namą. Namų valda buvo atsakovės tėvų. Ieškovės tėvas niekuo neprisidėjo prie gerbūvio kūrimo, piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, nepadėjo mamai prižiūrėti namų ir dar visapusiškai kenkė jos gyvenimui, buvo agresyvus. Po savo mamos mirties ieškovės tėvas tiesiog nusiaubė namą su sugėrovais. Tiek mamos, tiek brolio laidotuves organizavo ir finansavo atsakovė. Ieškovė neprisidėjo prie močiutės slaugymo, sveikatos palaikymo po patirto insulto, laidojimo, kapo priežiūros, prie savo tėvo kapo priežiūros.

21.3. Po ieškovės tėvo mirties atsakovė su dukra sutvarkė, suremontavo katilinę, buvo pakeistas susidėvėjęs, labai senas šildymo katilas nauju, prie ko ieškovė visiškai neprisidėjo, pakeistos virtuvės (supuvusios nuo drėgmės po netvarkingu šaldytuvu) bei kambario skylėtos (pradegintos) grindys. Atsakovė neturi jokio kito gyvenamojo būsto, todėl jai itin aktualu likti šiame name gyventi. Ieškovė bet kokia kaina nori išsaugoti savo gyvenamojo namo dalį, tai jai yra paranku, ji nori nuosavybės teise turėti turtą, kuriuo rūpintųsi būtent atsakovė ir jos dukra. Ieškovė pažeidžia CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovei nebuvo kliudoma atvykti į paveldėtą namą, tačiau ji to nedarė.

21.4. Užsakius nekilnojamojo turto įvertinimą ir išanalizavus naudojimosi tvarkos pateiktą projektą, padaryta vienintelė racionali, teisinga išvada, kad nustatyti naudojimosi tvarką netikslinga ir visiškai nepriimtina. Lieka daug bendrojo naudojimo patalpų. Vien faktas, jog atsakovei tariamai suteiktas privalumas – atskiras įėjimas, nedaro ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos neydinga. Ieškovė nesprendžia nekilnojamojo turto eksploatavimo, jo išlaikymo mokesčių klausimų. Pats teisingiausias, racionaliausias būdas yra atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.

21.5. Ieškovė nori patalpų, kurios priklausė jos tėvui, tačiau ji nenurodo, fakto, kad tos patalpos po jo mirties buvo suremontuotos atsakovės ir jos dukters lėšomis.

21.6. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namas nei atidalintas, nei nustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl visiškai yra nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atmetus jos ieškinį ji negali / negalės naudotis gyvenamuoju namu, kaip bendraturtė. Atsakovė valdo ir rūpinasi namu, jame gyvena. Ieškovė gyvena užsienyje ir faktinis gyvenimas name jai yra visiškai neaktualus.

21.7. Nors ieškovė remiasi CK 4.76 straipsniu, tačiau jo visiškai nesilaiko. Atsakovės lėšomis buvo sutvarkytas namas bei pakeisti buitiniai įrenginiai, tačiau ieškovė visiškai šių išlaidų nefinansavo, nors, vadovaudamasi įstatymu, pripažįsta, kad turi pareigą rūpintis bendru turtu. Atsakovė įsitikinusi, kad logiška ir dėsninga, kad bendrame kontekste nustatinėjant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, yra būtina nustatyti ir susitarti, kaip toliau bus spendžiami klausimai susiję su bendrų inžinerinių įrenginių, sistemų, dėl elektros, vandens tiekimo, apskaitos prietaisų, katilinės, patalpų apšildymu. Dėl šių klausimų bendraturčiai neišvengiamai nuolat turi bendrauti, todėl šių klausimų išsprendimas yra itin aktualus ir svarbus. Itin aktuali aplinkybė, kad ginčo namo šildymo sistema yra vientisa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Tarp bendraturčių iškilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto įgyvendinimo būdo ir sąlygų. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką ginčo turtu, o atsakovė – atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę išmokant ieškovei piniginę kompensaciją. Priešieškinyje buvo nurodyta 33 250 Eur dydžio kompensacija, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė, atsižvelgdama į teismo eksperto nustatytą ginčo turto rinkos vertę 77 755,56 Eur, prašė priteisti iš jos ieškovei pusę šios sumos t.y. 38 877,78 Eur kompensaciją už ½ dalį ginčo turto.

9. Pirmos instancijos teismas ir ieškinį ir priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad kiekviena šalis siekia išimtinai asmeninių interesų, todėl ir ieškinį ir priešieškinį atmetė, tokiu būdu iš esmės susidariusios ginčo situacijos neišsprendė, t. y. šalys liko pradinėje padėtyje, nors teismas nekonstatavo kokių nors imperatyvių teisės normų pažeidimų šalims reiškiant reikalavimus. Kolegija sprendžia, kad tokia situacija, kai šalys kreipdamosi į teismą negautų ginčo sprendimo rezultato galima tik išimtinais atvejais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas turėjo būti išspręstas atsižvelgiant į tai, kurios iš šalių reikalavimas buvo racionalesnis, teisingesnis bei kurio tenkinimas eliminuotų kuo daugiau ginčų tarp šalių.

10. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, kai vienas iš bendraturčių reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką, o kitas atidalinti turtą, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino situaciją, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovė siekia ne atidalinti natūra turto dalis tarp bendraturčių, o nutraukti dalinę nuosavybę, sumokant piniginę kompensaciją ieškovei už jos turimą turto dalį ir tokiu būdu įgyti asmeninę nuosavybę į visą turtą, bei kad ji siekia maksimaliai patenkinti tik savo poreikius ir interesus ieškovės teisių suvaržymo sąskaita. Tai paneigia ir ieškovės ikiteisminis siūlymas atsakovei, kaip atidalijimo būdą, piniginės kompensacijos išmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CK 4.80 straipsnis, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją, nustato kaip vieną iš galimų atidalijimo būdų ir tai negali būti traktuojama, kaip tik maksimalus vienos šalies poreikių tenkinimas.

11. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tai reiškia, kad vienas iš bendraturčių atidalijant savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės gali gauti kompensaciją pinigais, taip nepažeisdamas kitos šalies interesų bei teisės aktų.

12. Byloje nustatyta, jog šalys yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, kitų kiemo statinių ir žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini) rajone bendraturtės, jomis tapo paveldėjimo būdu, tai matyti iš paveldėjimo teisės liudijimų bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo pridėtų prie ieškinio. Joms abiem priklauso po ½ dalį turto. Kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pretenzijos/pasiūlymo atsidalinti bendrą turtą, tarp šalių vyksta nesutarimai dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros ir išlaikymo. Taip pat iš jo matyti, kad ieškovė jį siuntė iš savo gyvenamosios vietos – Airijos. Dėl faktinės aplinkybės – kad ieškovė ginčo namų valdoje negyvena, ginčo tarp šalių nėra, teismas tai laiko įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai). Ieškovė prie ieškinio pateikė 2020 m. Spalio 20 d. Pastato dalių nustatymo projektą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi tvarką ginčo namu. Iš pasiūlymo taip pat matyti, kad ieškovė taip pat siūlė atsakovei piniginę kompensaciją atidalijant turtą, taigi akivaizdu, kad ir jai toks atidalijimo būdas yra suprantamas, aiškus ir priimtinas. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas Nr. 267, turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo momentu (2021 m. balandžio-gegužės mėn.) nurodyta 77 755,56 Eur.

13. Pirmos instancijos teismas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmos instancijos teismo sprendimui atmetant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

14. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1dalis reglamentuoja, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymų leidėjo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjant tokį ginčą teismas privalo patikrinti priežastis kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

15. Naudojimosi bendru daiktu nustatymas ir atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama.

16. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, kai vienas iš bendraturčių reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką, o kitas atidalyti, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės.

17. Naudojimosi tvarkos nustatymas orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Ja patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo turto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka vertintina kaip pažeidžianti šalių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principą. Patvirtinus tokią naudojimosi tvarką nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę. Ieškovė sau naudotis priskiria aiškiai vertingesnes patalpas ir pusrūsyje (R-1/ 14,20 kv.m., R-9 /24 kv.m.), ir pirmame aukšte (1-1/16,95 kv.m.,1-9/16,63 kv.m.) tiek dydžio, tiek jų lokalizacijos prasme. Patalpos yra viena šalia kitos, jos žymiai erdvesnės nei tos, kurios priskiriamos atsakovei. Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iš jų 1-7 yra šiek tiek erdvesnė (16/51 kv.m. dydžio), o kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi kaip ieškovės patalpų. Be to, ieškovės prašomos naudotis patalpos yra suremontuotos bei naudojamos atsakovės.

19. Pateiktas projektas ydingas ir tuo aspektu, jog paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8), kas irgi tikrai nepasitarnautų galimybei sumažinti šalių konfliktus ir nesutarimus. Ieškovė neieško variantų kaip racionaliau ir teisingiau pasinaudoti tuo, kad įeiti galima ir per pusrūsį ir per pirmą aukštą, kad ir pusrūsyje ir pirmame aukšte yra virtuvės, tualeto patalpos, koridoriukai. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia naudojimosi tvarka visiškai nesprendžiama bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiūros klausimų. Šalims konfliktuojant kiltų problemų dėl išlaidų apmokėjimo už elektros, vandens tiekimą, katilinės ir kitų patalpų apšildymo.

20. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji sutiktų ir jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų kitokią naudojimosi tvarką, kadangi jokia kita alternatyvi naudojimosi tvarka teismui nebuvo pateikta, todėl toks argumentas yra tik deklaratyvus (CPK 314 straipsnis). Taip pat atmestinas argumentas, kad jai siūlant atsakovei didesnę 50 000 Eur kompensaciją, atsakovė neįrodė, kuo būtų pažeisti jos interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei akivaizdžiai gyvenant, o ieškovei negyvenant ginčo name, toks kompensacijos sumokėjimas ir iškeldinimas pažeistų atsakovės interesus, nes ji būtų priversta kraustytis bei ieškotis kito gyvenamojo ploto, kas akivaizdu (priverstinis kraustymasis iš įprastos gyvenamosios vietos) pažeidžia asmens interesus.

Dėl priešieškinio

21. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo turto rinkos vertei nustatyti 2021m. balandžio 19 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, todėl ginčo turto rinkos vertės dydis nekvestionuotinas ir laikytinas teisingu, pakartotinai jos nustatyti šalys neprašė (Civilinio proceso kodekso 212, 216 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).

22. Vienas iš priešieškinio atmetimo argumentų buvo tai, kad ieškovė nesutinka ne tik su ginčo turto rinkos verte, bet iš esmės ji nesutinka prarasti savo dalį natūroje bendrojoje dalinėje nuosavybėje (nors pati iki teismo siūlė atsakovei piniginę kompensaciją atsidalinant turtą), nurodant, kad piniginės kompensacijos išmokėjimas taikomas tik išimtinais atvejais, kai turto neįmanoma atidalinti natūroje pagal turimas turto dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

23. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad namas gali būti atidalijimas natūra pagal turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje užtikrinant namo funkcionalumą, patalpų izoliuotumą nesant būtinybės investuoti lėšas patalpų rekonstrukcijai, tačiau jis nenurodė, kuo grindžia tokius argumentus (byloje jokių išvadų ar įrodymų apie tai nepateikta). Kolegija sprendžia, kad tai buvo pirmos instancijos teismo niekuo nepagrįsta išvada.

24. Pirmos instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą atidalinti turtą sumokant piniginę kompensaciją, nepateikė įrodymų, kad ji finansiškai pajėgi tokią kompensaciją sumokėti. Kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nurodė, kad kompensacija bus sumokėta iš sąntaupų ir paskolos. Tačiau kol turtas nėra atidalintas, nėra tikslo gauti paskolą. Toks paaiškinimas yra logiškas. Taip pat tikėtinas atsakovės argumentas, kad dėl to taip pat labai suinteresuota kartu gyvenanti atsakovės dukra, kuri yra pilnametė, dirba ir gauna stabilias nemažas pajamas, ji padės finansiškai. Taip pat pagrįstas argumentas, kad piniginės kompensacijos išmokėjimo garantija yra pats nekilnojamasis turtas, į kurį gali būti nukreiptas piniginės kompensacijos išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra pagrįsti, kadangi jei ji neturėtų galimybės išmokėti kompensacijos nebūtų tikslo reikšti tokio reikalavimo dėl turto atidalijimo, kadangi ji galėtų prarasti visą, atidalinimo būdu jai tenkančią namų valdą.

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 4.80 straipsnį, dėl turto atidalinimo natūra išmokant piniginę kompensaciją, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ieškovė ginčo name negyvena, o atsakovė gyvena nuolat, jį remontuoja, moka mokesčius, į tai, kad atidalinimas išmokant kompensaciją ieškovei priimtinas, nes ir ji tokį atidalinimo būdą siūlė atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje racionalus sprendimas išsprendžiant ginčą tarp bendrasavininkių yra turto atidalijimas natūra, atsakovei priteisinat visą ginčo namų valdą, o ieškovei išmokant piniginę kompensaciją 38 877,78 Eur, kadangi tokiu būdu yra galutinai išsprendžiamas šalių ginčas bei konfliktai ateityje (nes kaip matyti jie kyla ir dėl namo išlaikymo, atnaujinimo, priežiūros ir t.t.), o liekant bendrai naudotis patalpomis, esant nesutarimams ir daug bendrai naudojamų patalpų, ginčų ateityje tik daugėtų.

26. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo dalis dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo paliktina nepakeista, tačiau panaikintina sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo ir priešieškinis tenkintinas, visa ginčo namų valda adresu (duomenys neskelbtini) natūra priteistina atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija 38 877,78 Eur (CK 4.80 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai, CK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atsakovė pirmos instancijos teisme sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą, 230 Eur žyminio mokesčio pateikiant priešieškinį, 500 Eur išlaidų už teismo eksperto pateiktą turto vertinimą, 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tenkinant apeliantės priešieškinį bei apeliacinį skundą, paliekant galioti sprendimą dėl ieškovės ieškinio atmetimo ir atmetant jos apeliacinį skundą, atsakovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovės, viso 1668 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje priešieškinis buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.

Atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 0,0595 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) natūra.

Priteisti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 38 877,78 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 78 ct) piniginę kompensaciją už jos turėtą ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0595 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Pritiesti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1668 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasTomas RomeikaLina Žemaitienė