- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 2-7060-727/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“, uždarosios akcinės bendrovės „Bobutės paskola“
- Trečiasis asmuo
- K. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“ (BnP Finance) ir uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“ dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, trečiasis asmuo K. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
T. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms finansų institucijai Vilniuje uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bobutės paskola“ (BnP Finanse) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nordecum“, trečiuoju asmeniu nurodydamas K. B., kuriuo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 punkto pagrindu panaikinti paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn (3 000 Eur) ir sutarties Nr. REF-5x95mbzr (5 795,21 Eur) palūkanas bei UAB „Nordecum“ sutarties Nr. SP1223750 (500 Eur) sumoje paskirtas palūkanas, kadangi vartojimo kredito davėjai UAB „Bobutės paskola“ (BnP Finanse) ir UAB „Nordecum“ (SMS pinigai) suteikė ieškovui vartojimo paskolas, ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertinę vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. rugsėjo pradžioje paėmė 2 500 Eur kreditą bendrovėje Credit24. 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „Bobutės paskola“ suteikė 3 000 Eur kreditą paskolos sutarties Nr. BOB-tbsn26sn pagrindu. 2021 m. spalio 7 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į UAB „Bobutės paskola“ kuri atliko paskolos iš Credit24 refinansavimą bei papildomai suteikė 500 Eur paskolą sutarties Nr. REF-5x95mbzr pagrindu. Palūkanos už abu kreditus sudarė 258,36 Eur per mėnesį. 2021 m. spalio 8 d. Credit24 pratęsė kredito linijos galiojimą, tai yra suteikė dar 2 500 Eur kreditą. 2021 m. spalio 16 d. buvo suteiktas dar vienas 500 Eur kreditas, kurį suteikė UAB „Nordecum“ (SMS pinigai), sutarties numeris SP1223750. 2021 m. spalio 18 d. buvo suteikta dar viena 500 Eur paskola bendrovėje ECO Credit, unikalus sutarties kodas 63704.
Ieškovas nurodo, kad supratęs savo veiksmų pasekmes kreipėsi į visas kredito bendroves su prašymais peržiūrėti sudarytas sutartis ir rasti galimybę panaikinti ar ženkliai sumažinti (iki 2-3 metinių proc.) ieškovui nustatytas palūkanas, kadangi ieškovo pajamos yra tik 976 Eur iki mokesčių. Ieškovas turi mažametį (1,5 metų) vaiką, jo žmona yra dekretinėse atostogose, todėl ieškovo gaunami 976 Eur yra vienintelės šeimos pajamos. Credit24 ir Eco Credit darbuotojai, pamatę, kad ieškovui suteiktos paskolos neatitinka paslaugos tiekėjo pareigos skolinti atsakingai, pasirašė su ieškovu taikos sutartis ir leido ieškovui grąžinti skolą tokią, kokia ji buvo be palūkanų, suderindami naujus skolos atidavimo grafikus. Tuo tarpu atsakovės UAB „Bobutės paskola“ ir UAB „Nordecum“ panaikinti ir / ar sumažinti palūkanas nesutiko. Atsakovės, suteikdamos ieškovui kreditus, matė, kad jo kreditingumo istorija yra bloga, ieškovas tik prieš pusę metų atsiskaitė su savo kreditoriais per antstolių kontoras. Esant tokiai situacijai, atsakovės neturėjo teisės ieškovui suteikti jokių kreditų atsižvelgiant į ieškovo mokėjimo būklę, ypač blogą kreditingumo istoriją ir jo šeimyninę padėtį. Atsakovės nepatikrino jokių duomenų, svarbių kreditų suteikimui ir jo kreditingumo nustatymui, o būtent – apie šeimos sudėtį, tai, kad turi mažą vaiką, kad sutuoktinė nedirba, kad jo vieno pajamos ganėtinai mažos paskolų atidavimui.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimus palaikė, teigė, jog dabartinė jo finansinė situacija leidžia jam mokėti įmokas pagal turimas paskolos sutartis, vienok tai, jo teigimu, neatleidžia atsakovių nuo joms tenkančios pareigos atsakingai vertinti jo kreditingumą paskolų suteikimo metu. Ieškovas teigė, jog paskolas ėmė, nes reikėjo pinigų jo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, gautas paskolas išleido daiktams ir pramogoms, nuo savo sutuoktinės tai slėpė.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Nordecum“ atstovė atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 17 d. internetu ieškovas kreipėsi į atsakovę pateikdamas paraišką 1 000 Eur kreditui gauti. Vartojimo kredito sutartis Nr. SP1223750 su atsakove buvo sudaryta 2021 m. spalio 17 d. terminui iki 2026 m. kovo 25 d., kurios pagrindu jam buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams 4 metų 6 mėnesių laikotarpiui su 35 proc. metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 Eur įmoką. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas ieškovo kreditingumo vertinimas, vadovaujantis kliento pateiktais ir iš duomenų bazių surinktais duomenimis. Kredito paraiškoje ieškovas nurodė duomenis apie vidutines jo mėnesio pajamas, kurios ieškovo duomenimis, sudarė 1 300 Eur bei finansinius įsipareigojimus, kurie ieškovo duomenimis sudarė 300 Eur. Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo ieškovas pateikė 2017 m. spalio 12 d. sudarytą vedybų sutartį, kurios pagrindu turtas ir turtinės teisės, įgytos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Pagal duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai darbovietėje (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbo nuo 2020 m. lapkričio 4 d., vidutinės mėnesio pajamos Sodros duomenimis sudarė 1 112,44 Eur.
Atsakovės teigimu, pats ieškovas akivaizdžiai pažeidė šalims taikomą sąžiningumo principą, nes nuslėpė duomenis apie realią tuo metu buvusią finansinę padėtį šeimoje ir turimus įsipareigojimus, kas tikėtina, turėtų įtakos jo nefinansuoti, ieškovas sąmoningai siekė gauti paskolą, tyčia klaidino nepateikdamas reikalingų duomenų, kurių atsakovė negalėjo patikrinti. Lietuvos bankas atliko tyrimą ir konstatavo, kad atsakovė nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai įvertino ieškovo mokumą bei vartojimo kreditą išdavė teisėtai.
Atsakovė UAB „Bobutės paskola“ (BnP Finance) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymo metu ieškovo tvarios pajamos sudarė 976 Eur Neto (pareiškėjo paraiškoje nurodytos mėnesio pajamos – 1 100 Eur, pagal Bendrovės iš Sodros gautus duomenis ieškovo 4 paskutinių mėnesių pajamų vidurkis - 976 Eur (Neto). Pareiškėjo mėnesio įsipareigojimai finansų įstaigoms pieš sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymą sudarė 95,14 Eur, o sudarius sutartį Nr. BOB-tbsn26sn – 193,82 Eur. Atitinkamai, pareiškėjo pajamų ir įsipareigojimų santykis po vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymo buvo lygus 19,8 proc., t. y. ženkliai mažesnis už teisės aktuose numatytą rekomenduojamą maksimalų 40 proc. dydžio pajamų ir įsipareigojimų santykį.
Ši atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovei UAB „Bobutės paskola“ (BnP Finance) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktiniu ginčo objektu nagrinėjamoje byloje yra su atsakovėms UAB „Bobutės paskola“ (BnP Finance) ir UAB „Nordecum“ sudarytų vartojimo kredito sutarčių palūkanos, kurios, ieškovo teigimu, turi būti panaikintos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 punkto pagrindu, kadangi atsakovės, kaip kredito davėjos, suteikė ieškovui vartojimo paskolas, tinkamai neįvertinusios ieškovo kreditingumo, taip pažeisdamos ieškovo mažamečio sūnaus teisę gyventi oriai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo teigimu, atsakovės, suteikdamos ieškovui paskolas, neatsižvelgė į Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintus atsakingojo skolinimo nuostatus - atsakovės turėjo patikrinti ieškovo kreditingumo istoriją bei mokumo galimybes ir, įvertinę jo finansinę būklę ir ypač šeimyninę padėtį, turėjo nesuteikti ieškovui jokio kredito, vienok to nepadarė, suteikė jam finansavimą, taip pakenkdamos jam ir jo šeimai.
Išanalizavus byloje esančią šalių nurodytą faktinę kilusio ginčo situaciją bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo ieškinį teisinio pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau - Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Pažymėtina, kad vartojimo kredito gavėjui taikoma sąžiningumo pareiga, kylanti iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalių, numatančių, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams; Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Sąžiningumo principas įtvirtintas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat vartojimo kredito šalys privalo laikytis bendrojo atsakingo skolinimosi principo. 2009 metais Europos Komisijos konsultacijoje dėl atsakingojo skolinimo ir skolinimosi Europos Sąjungoje išaiškinta, kad atsakingu skolinimusi laikomos kredito gavėjo pastangos pateikti teisingą informaciją apie savo finansinę situaciją kredito davėjui ir tinkamas savo asmeninių ir finansinių aplinkybių įvertinimas. Kreditavimo santykiuose atsakingai veikti turi abi šalys. Civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija nustato įstatyminę pareigą finansų įstaigai pasitikėti vartotojo teikiamos informacijos teisingumu. Tiek kredito gavėjo teikiama informacija, tiek duomenys, esantys duomenų bazėse turi vienodą įrodomąją galią. Priešingu atveju būtų pažeistas sąžiningumo prezumpcijos principas bei atsakingo skolinimo ir skolinimosi esmė. Finansų įstaiga prašydama, kad kredito gavėjas pateiktų informaciją apie savo šeimos pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus, turi tikslą tinkamai įvertinti jų santykio atitiktį Atsakingo skolinimosi nuostatuose įtvirtintai 40 proc. rekomendacijai, atlieka patikrinimus duomenų bazėse ir nustato kliento mokumą. Finansų įstaiga vertina ir remiasi kredito gavėjo pateiktais dokumentais ir iš duomenų bazių gauta informacija.
2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovė „Bobutės paskola“ su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tbsn26sn ir 2021 m. spalio 7 d. vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-5x95mbzr. Prieš sudarant su atsakovu sutartį Nr. BOB-tbsn26sn, atsakovė patikrino ieškovo kreditingumą, kuris remiantis Sodros gautais duomenimis išvedant paskutinių 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 976 Eur (Neto), o ieškovo paraiškoje nurodytos mėnesio pajamos 1 100 Eur. Remiantis CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad šalys privalo elgtis sąžiningai esant iki sutartiniams santykiams ir privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Ieškovo pateikta klaidinanti informacija kredito davėjui apie gaunamas pajamas laikoma nesąžiningu elgesiu dar esant iki sutartiniams santykiams. Vertinant ieškovo kreditingumą prieš sutarties Nr. BOB-tbsn26sn sudarymą ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė 95,14 Eur, o pasirašius kredito sutartį – 193,82 Eur t. y. 19,80 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Remiantis Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nutarimu Nr. 03-62 „Dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ 9 straipsniu, kuriame nurodoma, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Todėl vertinant ieškovo pateiktus argumentus dėl kredito davėjos netinkamo kreditingumo įvertinimo yra nepagrįstas.
Vertinant vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-5x95mbzr, ieškovo tvarios vidutinės pajamos sudarė 880,95 Eur (Neto), duomenys gauti iš Sodros. Pažymėtina, kad ieškovas paraiškoje nurodė 1 200 Eur pajamas, taip pažeisdamas sąžiningumo prezumpciją elgtis sąžiningai esant iki sutartiniams santykiams. Vertinant ieškovo kreditingumą po atsakovės kreditų refinansavimo paslaugos suteikimo ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms sumažėjo nuo 347,04 Eur iki 284,24 Eur, t. y. nuo 39,39 proc. iki 32,26 proc. sumažėjo ieškovo pajamų ir įsipareigojimų santykis. Taigi šis procentas neviršija 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d. į UAB „Nordecum“ internetu kreipėsi T. B. ir pateikė paraišką 1 000 Eur kreditui gauti. 2021 m. spalio 17 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis SP1223750 terminui iki 2026 m. kovo 25 d., kurios pagrindu jam buvo suteikta 500 Eur paskola asmeniniams poreikiams 4 metų 6 mėnesių laikotarpiui su 35,00 % metinėmis palūkanomis, mokant per mėnesį 18,50 EUR įmoką. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas ieškovo kreditingumo vertinimas, vadovaujantis kliento pateiktais ir iš duomenų bazių surinktais duomenimis.
Kredito paraiškoje ieškovas nurodė duomenis apie vidutines jo mėnesio pajamas, kurios ieškovo duomenimis, sudarė 1 300 Eur, bei finansinius įsipareigojimus, kurie ieškovo duomenimis sudarė 300 Eur. Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo ieškovas pateikė 2017 m. spalio 12 d. sudarytą vedybų sutartį, kurios pagrindu turtas ir turtinės teisės, įgytos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Pagal duomenų bazių duomenis kredito suteikimo dienai darbovietėje (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbo nuo 2020 m. lapkričio 4 d., vidutinės mėnesio pajamos SODROS duomenimis sudarė 1 112,44 Eur, išlaidos esamiems finansiniams įsipareigojimams sudarė 424,31 Eur, todėl kitiems finansiniams įsipareigojimams, pagal norminių aktų reikalavimus ir rekomendacijas, ieškovas galėjo skirti ne daugiau nei 20,66 Eur. Ieškovo vidutinė mėnesio įmoka pagal naują sudaromą vartojimo kredito sutartį sudarė 18,50 Eur per mėnesį. Vertinant ieškovo kreditingumą atsakovė atsižvelgė į vedybų sutartį, gaunamas pajamas, įsipareigojimus, kitą kreditą pageidaujančio gauti asmens nurodytą informaciją.
Ieškovo įsitikinimas, kad kredito institucija turėjo papildomai rinkti su jo asmeniu ar šeima susijusią informaciją, kurios jis, kaip pripažino teismui, nepateikė, laikytinas neatsakingu ir nesąžiningu jo poelgiu. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad sąmoningai nepateikdamas turimos informacijos ir duomenų, ieškovas klaidino atsakoves, taip mėgindamas išvengti galimo kredito negavimo situacijos. O tai negali būti laikoma sąžiningu jo poelgiu.
Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kredito institucijos netikrino ieškovo kreditingumo. Priešingai, jos tikrino visus prieinamus registrus. Pareiga atskleisti visą turimą būtinąją informaciją tenka prašymą dėl kreditavimo teikiančiam asmeniui.
Nustatyta, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Lietuvos banko finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą dėl galimai neteisėtų atsakovių veiksmų vertinant ieškovo kreditingumą. Lietuvos bankas, įvertinęs ieškovo pateiktą skundą dėl vartojimo paslaugos teikėjų neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai, jokių pažeidimų atsakovių veiksmuose vertinant ieškovo kreditingumą nenustatė.
Ta aplinkybė, kad kitos kredito institucijos sudarė su juo taikos sutartis ir galimai anuliavo palūkanas, nerodo atsakovių nesąžiningumo ar netinkamumo vertinant ieškovo kreditingumą. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovės skolino netinkamai. Atsakovės vertino turimus duomenis, rinkosi juos iš galimų registrų. Tuo tarpu pats ieškovas teismui pripažino, kad visų duomenų neteikė, pagrįstai manydamas bei tikėdamasis, kad juos turi rinkti ir patikrinti kreditą suteikiantys subjektai.
Teismas pažymi, kad vertinant ieškovo sąžiningumo principą, jis, teikdamas paraiškas gauti vartojimo kredito paskolas, pats elgėsi nesąžiningai, nurodydamas paskolos davėjoms tikrovės neatitinkančią finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad imdamas paskolas nuslėpė tai nuo savo šeimos, o apie aplinkybę, jog turi vaikų ir kad žmona nedirbo net nepasakė. Ieškovui panaikinti sutartimi prisiimtų vartojimo paskolų palūkanų nėra teisinio pagrindo, nėra įrodytas atsakovių nesąžiningas kreditingumo vertinimas prieš suteikiant ieškovui vartojimo paskolas, juolab, kad jos neviršija 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Teismas kritiškai vertina ieškovo siekį panaikinti paties prašytų, gautų ir panaudotų savo poreikių tenkinimui paskolų palūkanas. Ieškovas skolinosi sistemingai ir puikiai žinojo, jog imdamas paskolas turi mokėti palūkanas už naudojimąsi svetimais pinigais. Todėl jo mėginimas paneigti kreditavimo santykių turinį bei iškraipyti skolinimosi esmę ir paskolų sutartinių teisinių santykių pobūdį po jam suteiktų paskolų panaudojimo taip pat laikytinas nesąžiningu.
Ieškinį atmetus pilna apimtimi, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos, o ginčą laimėjusios šalys nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 49,28 Eur, kurios ieškinį atmetus išieškotinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 49,28 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybės naudai. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.