Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent:

jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 32,37 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 1,583 g narkotinės medžiagos (kanapių dalių) laikė bute adresu (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 28 d. 22.45 val., kol kratos metu surado policijos pareigūnai, o kitą dalį 26,952 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė garaže adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 29 d. 00.30 val., kol kratos metu surado policijos pareigūnai. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. P., 3,835 g narkotinės medžiagos – kanapes (antžemines dalis) neteisėtai laikė prie savęs ir automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 28 d. 18.43 val., kol automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), automobilio kratos metu surado policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2023 m. sausio 30 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu, kur išlipęs iš minėto automobilio ir priėjęs prie šalia stovėjusio nukentėjusiojo A. P. automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė jo vairuojamo automobilio priekines keleivio dureles ir tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė A. P. į krūtinės sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 08.00 val., automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsekęs nukentėjusiojo M. M. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į degalinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur išlipęs iš minėto automobilio, priėjo prie M. M. automobilio, atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir kilusio žodinio konflikto metu spjovė M. M. į veidą, po ko, eidamas link automobilio ketino pasišalinti, tačiau nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir spjovus jam į nugarą, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. M. į nosį, taip sukeldamas M. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo platinti, ir kad konflikto metu sudavė smūgį nukentėjusiajam M. M., tačiau nepripažįsta, kad sumušė nukentėjusįjį A. P. Paaiškino, kad sudavė kumščiu M. M. bandydamas gintis, nes manė, kad pastarasis turi kažką kišenėje. Viskas prasidėjo nuo konflikto kelyje, M. M. įvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), jis pasuko paskui jį. Važiavo paskui M. M., nes norėjo pasiklausti, kokios problemos. Jie apsižodžiavo ir jis (kaltinamasis) tiesiog spjovė į nukentėjusįjį, tuomet nukentėjusysis spjovė į jį. Tuomet pamatė, kad nukentėjusysis kiša ranką į kišenę, lyg kažką iš ten traukia, todėl tiesiog trenkė nukentėjusiajam ir savo automobiliu išvažiavo iš degalinės. Dėl nukentėjusiojo A. P. kaltės nepripažįsta, nes jam nieko nedarė. Su A. P. nėra pažįstamas, nežino, kodėl pastarasis gali norėti jį apšnekėti, gal dėl pavydo. Paaiškino, kad tuo metu (kai buvo įvykdyta nusikalstama veika A. P. atžvilgiu) jis savo asmeninio automobilio neturėjo. Kokį automobilį tuo metu galėjo vairuoti – negali paaiškinti. Automobilį „Audi Q7“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra vairavęs, jį jam paskolino jo draugas – M. S., nes tuo metu pastarasis buvo praradęs teisę ir negalėjo vairuoti. Jokios sutarties jie nebuvo sudarę dėl automobilio. Jis (kaltinamasis) maždaug apie metus turėjo tą automobilį ir juo naudojosi. Kartais tą automobilį palikdavo M. S., kai jam (kaltinamajam) prireikdavo – automobilį pasiimdavo. Kas dar galėjo vairuoti tą automobilį – nežino. Automobilio rakteliai būdavo pas jį (kaltinamąjį), automobilį yra davęs ir draugams, tačiau jų įvardinti negali. Minėtu automobiliu jis taip pat vežiodavo ir M. S. vaikus į mokyklą. Ar tiksliai tą dieną vairavo automobilį – nepamena, taip pat nepamena ir to, ar apskritai tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Yra susirašęs savo darbo grafiką, ta diena (2023 m. sausio 30 d.) pas jį nėra pažymėta kaip darbo diena. Apskritai, tai 2023 m. sausį jis vairavo tą automobilį. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, kad juose užfiksuotas ne jis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. nurodė, kad savo kaltės dėl A. P. sveikatos sveikos sutrikdymo – nepripažįsta. Dirba pagal (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš pusantrų metų pradėjo dirbti M. S. vairuotoju, o būtent, veža jo vaikus į mokyklą ar dar, kur tik prireikia. Vairuoja automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo darbo diena prasideda nuo 8 val. iki 16 val. Kartais automobilį palieka M. S., kartais vairuoja jį pats. Minėtą įtarime nurodytą dieną negalėjo būti, kadangi tą dieną nedirbo, neturi tos dienos pasižymėjęs kalendoriuje, kaip darbo dienos. Taip pat nurodytu laiku, t. y. 18.30 val., taip pat negalėjo vairuoti minėto automobilio. Nėra konfliktiškas, negalėtų mušti asmens, o ypač tokiomis aplinkybėmis. A. P. nepažįsta, nežino, kodėl jis nurodė jį, kaip asmenį smurtavusį prieš jį. Niekada netrenkė jokiam vyrui, eisme nekonfliktuoja. Kas minėtą dieną vairavo automobilį – nežino. Taip pat nežino, ar dar kas tuo automobiliu naudojasi be jo (T. 1, b. l. 118-121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 7 d., ryte, su automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), ir norėjo persirikiuoti iš vienos juostos į kitą, tačiau automobilio „VW Passat“ vairuotojas jo neįleido bei parodė vidurinį pirštą. Taip gavosi, kad „VW Passat“ važiavo vienoje juostoje, o jis (A. P.) kitoje, šalia jo, lygiagrečiai. Jiems privažiavus (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), „VW Passat“ įsuko į ją ir sustojo, o jis sustojo paskui jį. Jis (A. P.) tuo metu išlipo iš automobilio ir nuėjo pasišnekėti su „VW Passat“ vairuotoju, norėjo paklausti, kas atsitiko, kad jis jam vidurinį pirštą parodė. Priėjęs prie vairuotojo durelių, jis per lango stiklą bandė kalbėtis su vairuotoju, bet kadangi langas buvo uždarytas ir jis (A. P.) negirdėjo, ką jis sako, atidarė dureles. Jie su „VW Passat“ vairuotoju pradėjo ginčytis. Ar spjovė į veidą – neatsimena. Prisimena, kad pasišnekėjęs su vairuotoju, apsisuko ir jau ėjo link automobilio, kai pajuto spjūvį į nugarą. Apsisuko ir priėjo prie vyriškio, kuris jau sėdėjo mašinoje. Jam tik priėjus ir nespėjus nieko pasakyti, vyriškis, laikydamas ranką kišenėje, staigiai iššoko iš automobilio, tuo metu jis, pastebėjęs, kad vyriškis turi kišenėje kažką panašaus į peilį, išsigando ir iš inercijos sudavė jam smūgį. Su kuria ranka smogė ir į kurią vietą pataikė – neprisimena. Po suduoto smūgio jis iš karto apsisuko ir grįžęs į automobilį išvažiavo. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, bet tikrai, kaip jau ir minėjo, taip pasielgė būdamas išsigandęs iš inercijos (T. 2, b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. nurodė, kad dėl pirmojo epizodo kaltės neprisipažįsta, o dėl antrojo epizodo prisipažįsta pilnai. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad 2023 m. sausio 30 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė A. P. į krūtinės sritį, nesutinka ir kaltės nepripažįsta visiškai, kadangi tuo metu buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini), kas tuo metu vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, tačiau tikrai ne jis. Apie šį įvykį yra davęs išsamius parodymus ankstesnėje apklausoje, todėl prašo ir toliau jais vadovautis. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie M. M. automobilio ir kilusio žodinio konflikto metu spjovė M. M. į veidą, po ko, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į nosį, prisipažįsta pilnai. M. M. padarytą žalą atlygino pilnai, žino, kad jis jam jokių pretenzijų neturi. Šį smūgį sudavė labiau gindamasis, kadangi tuo metu matė, jog M. M. rankos buvo kišenėse ir jis bandė kažką iš jų trauktis, todėl išsigando dėl savo saugumo ir sudavė jam smūgį. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos gailisi, yra su M. M. paspaudę vienas kitam rankas ir viską išsiaiškinę (T. 2, b. l. 93-95).

1. A. P. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu;

2. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. sausio 30 d.;

4. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje;

5. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu;

6. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu;

8. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (T. 1, b. l. 63-64).

Iš 2023 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Dėl M. M. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. M. atžvilgiu visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė smūgį nukentėjusiajam M. M. taip sukeldamas jam fizinį skausmą pripažino pilnai ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir teisme apklausto nukentėjusiojo M. M. parodymai apie kaltinime nurodyto smurto naudojimo aplinkybes, byloje esantis medicininio dokumento išrašas, kuriame užfiksuota, jog įvykio dieną M. M. nustatytas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis suduoda smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio pastarasis pargriūna. Pažymėtina, kad minėtame vaizdo įraše matyti, kad prieš pat smūgio sudavimą, M. M. abi rankos buvo ištrauktos iš kišenių, kas paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgį iš inercijos gindamasis, nes nukentėjusysis neva laikė ranką kišenėje ir tai išgąsdino kaltinamąjį.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis pripažįsta juos įrodymais ir konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. P. 2023 m. rugsėjo 7 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. P. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, įrodyta.

Kaltinamasis viso proceso metu neigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku vartojo smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, teigdamas, jog nukentėjusysis jį apšneka iš pavydo arba tiesiog apsipažįsta. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog kaltinime nurodytu laiku – 2023 m. sausio 30 d., apie 18.30 val., po kilusio konflikto kelyje jam smūgius sudavė būtent A. P., kuris tuo metu vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai, kurie tarpusavy yra kardinaliai priešingi. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusiojo nurodomoje sankryžoje nuo nukentėjusiojo automobilio dideliu greičiu nuvažiuoja automobilis „Audi“, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio savininkas M. S., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog nagrinėjamos veikos padarymo laikotarpiu jis šį automobilį buvo perdavęs naudotis būtent A. P. Nukentėjusysis A. P., kaip asmenį, prieš jį naudojusį smurtą, atpažino būtent iš socialinių tinklų, peržiūrėjęs automobilio savininko paskyrą socialiniame tinkle. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas kaltinime nurodytu laiku patvirtina ir byloje esanti Specialisto išvada Nr. G2508/2003(01), kurioje A. P. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Šis specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymus apie tai, kad jam buvo suduotas smūgis. Teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat nurodė ir tai, kad kuomet A. P. atidarė jo automobilio dureles, sudavė smūgius, o vėliau, kuomet jis sekė A. P. automobilį ir pastarasis vėl buvo prie jo priėjęs – jis (A. P.) turėjo galimybę gerai įsižiūrėti į jo atžvilgiu smurtą naudojusį asmenį. Pats A. P., nors viso proceso metu kategoriškai neigė jam pareikštus kaltinimus, tačiau nebuvo itin nuoseklus. Pirmosios apklausos metu jis kategoriškai teigė, kad kaltinime nurodytą dieną jis negalėjo vairuoti automobilio „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kas galėjo vairuoti – nežino. Apklausiamas teisme A. P. taip pat nurodė, kad automobilio raktelius ir automobilį perduodavo ir savo draugams, tačiau jų įvardinti negalėjo. Kitos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, metu nurodė ir tai, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo apskritai išvykęs iš (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, A. P. jau nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis visgi galėjo vairuoti automobilį „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena, kad buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir teigė, kad jo toje vietoje apskritai negalėjo būti. Kodėl ir kaip visgi jis atsimena, kodėl būtent toje vietoje ir tuo laiku jo negalėjo būti, A. P. negalėjo nurodyti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, jog jis nėra konfliktiškas, negalėtų mušti kito asmens, o ypač tokiomis aplinkybėmis, eisme nekonfliktuoja, tačiau, įvertinus šiame nuosprendyje jau nustatytas aplinkybes, t. y. kad būtent po konflikto eisme A. P. pasivijo kito nukentėjusiojo M. M. vairuotą automobilį ir M. M. apspjovė, ir sudavė smūgį į veidą, akivaizdu, kad aptarta A. P. pozicija apie tai, kad jis nekonfliktuoja eisme ir negalėtų mušti kito žmogaus, yra paneigta jo paties M. M. atžvilgiu atliktais veiksmais.

Taigi, teismo vertinimu, būtent nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, priežastys, kodėl nukentėjusysis norėtų ir galėtų apšnekėti kaltinamąjį, nėra nustatytos, tokių priežasčių nenurodė ir kaltinamasis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju. Tuo tarpu kaltinamasis nebuvo nuoseklus ir keitė savo poziciją dėl to, ar jis galėjo tą dieną vairuoti automobilį, ar ne, ar galėjo būti įvykio vietoje, ar ne, savo teiginius patvirtinančių duomenų, t. y. kas be jo galėjo vairuoti automobilį, kur jis buvo tą dieną, nei tyrimo metu, nei teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog būtent kaltinamasis A. P. 2023 m. sausio 30 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, sukeldamas jam kaltinime nurodytą sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi teismas šiuo nuosprendžiu konstatuoja, kad A. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, laidavimo laikotarpiu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą), šiuo nuosprendžiu bausmė jam skiriama ir už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 30 d. epizodas), lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, dėl nusikalstamos veikos, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 7 d. epizodas), lengvinančiomis aplinkybės laikytina tai, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gaili ir atlygino sukeltą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (T. 2, 100-102), baustas administracine tvarka, vieną iš dviejų baudų susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakyti už savo neteisėtas veikas (T. 2, b. l. 103-104), dirbantis – vykdantis individualią veiklą (T. 2, b. l. 107). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini, nesiekiantys šių bausmių vidurkio, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas taip pat nesiekiantis šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Manytina, jog būtent tokių bausmių paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su laisvės apribojimo bausme, A. P. skirtini draudimai ir įpareigojimai, padėsiantys pasiekti šios bausmės paskirtį. Bausmės tarpusavy bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (bausmės, skiriamos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje) (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys) ir visiško sudėjimo būdu (bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje) (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys). Bausmes bendrinant iš dalinio sudėjimo būdu, pridėtinos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, jau aptartas šiame nuosprendyje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 28 d., 16.50 val. iki 2021 m. gegužės 30 d. ir suėmime nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. birželio 11 d., 09.10 val., iš viso – 15 dienų, kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 30 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 62,40 Eur (T. 2, b. l. 48). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. minėti sužalojimai buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 62,40 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika, todėl A. P. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo A. P. pilna apimtimi.

Šioje byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 1, b. l. 40-41). Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusysis po nagrinėjamo nusikaltimo jo atžvilgiu, patyrė emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą, bei liekamuosius reiškinius – nemigą, išgąstį, neprognozuojamas panikos atakas, valgymo sutrikimus. Po nagrinėjamo nusikaltimo, jis nebegali jaustis saugus savo automobilyje, sunku susikaupto vairuojant, nukentėjusysis jaučia panišk baimę, kad vėl gali būti užpultas savo automobilyje. Be to, nukentėjusysi dėl patirtos fizinės traumos 2 savaites negalėjo sportuoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį palaiko ieškinyje nurodytais motyvais, nes nagrinėjamas įvykis sukėlė jam psichologinę traumą.

Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam padarant Specialisto išvadoje Nr. G2508/2023(01), nustatytus sužalojimus, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nagrinėjamo įvykio metu A. P. buvo padarytas tik vienas sužalojimas, jis nebuvo akivaizdžiai kitiems matomoje kūno dalyje, kas galėtų sąlygoti didesnį emocinį diskomfotą, įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų fizinės sveikatos reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui. Nors nukentėjusysis tiek savo ieškinyje, tiek ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu itin akcentavo savo psichologinę būklę ir jos pokytį po nagrinėjamo įvykio, tačiau pažymėtina ir tai, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad jam buvo diagnozuotos ir gydytos jo įvardintos panikos atakos, psichologinės traumos ir pan., teismui kartu su ieškiniu ar teisiamojo posėdžio metu nepateikė. Be to, teismui nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos turėjo keisti gyvenimo būdą, visiškai atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo ar pan. (nukentėjusysis nurodė, kad jis 2 savaites negalėjo sportuoti ir prašė, kad artimieji nuvežtų į darbą, kas teismo vertinimu, nelaikytina ilgalaikiais gyvenimo pokyčiais).

Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį A. P. viso proceso metu atstovavo jo įgaliotas atstovas advokatas J. S., į bylą yra pateikti nukentėjusiojo išlaidas teisinei pagalbai pagrindžiantys dokumentai (T. 4, b. l. 102-105, 117-118), nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. P.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti:

· Kosmetiniai krapštukai su galimais raudonos spalvos pėdsakais, 2 vnt., perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus (T. 2, b. l. 62), vadovaujantis BPK 97 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

· Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika A. P. atžvilgiu), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika M. M. atžvilgiu), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, už kurios padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu) ir paskirti jam 55 MGL, t. y. 2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes bendrinti iš dalies jas sudedant (laisvės apribojimo bausmes) ir visiškai sudedant (baudos bausmę), ir A. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų metų) laisvės apribojimą ir 55 MGL, t. y. 2750 Eur, baudą.

Į baudos bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 28 d., 16.50 val., iki 2021 m. gegužės 30 d. ir suėmime nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. birželio 11 d., 09.10 val., t. y. 15 dienų, kas atitinka 30 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinį baudos bausmės dydį – 25 MGL, t. y. 1250 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme A. P. įpareigoti pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitas pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62,40 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nukentėjusiojo A. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo A. P. naudai iš kaltinamojo A. P. 800 (aštuonis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1754,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktai, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti:

· Kosmetinius krapštukus su galimais raudonos spalvos pėdsakais, 2 vnt., perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

· Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.