- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- 1-39-300/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- G. N., T. B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
G. N., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 200402-26 Telšių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. kaltinamas pagal LR Bk 129 str. 1 d.,
T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. ir T. B. 2005 m liepos mėn. 11 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., skverelyje ties namu (duomenys neskelbtini), Telšių m., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais, iš asmeninių paskatų, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 26 smūgius, nukentėjusiajam A. K. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tame tarpe G. N. rankomis parvertus A. K. veidu žemyn ant suoliuko briaunos, tuo nukentėjusiajam A. K. bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas ir kraujosruvas lūpų gleivinėse, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, apatinio žandikaulio lūžius kairiųjų antro - trečio ir dešiniųjų septinto - aštunto dantų srityje, odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas kairiajame antakyje- viršutiniame voke ir kairės akies viršutiniame voke - paakio srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, kairėje smilkininėje srityje, kaktos kairėje - momeninėje – smilkininėje srityje, ir kairėje momeninėje srityje, bei kairiajame smilkininiame raumenyje, bei nežymius sužalojimus krūtinėje, rankose, kojose, juosmenyje, kakle, sėdmenyje, ir tokiu būdu nužudė A. K., nes nuo veido sumušimo, lydimo apatinio žandikaulio lūžių, besikomplikavusių ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu, aspiracijos krauju, A. K. liepos 12 d. apie 1 val. mirė savo namuose.
Apklaustas kaltinamuoju A. N. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad jis tik du kartus įspyręs A. K. į krūtinę, dėl ko K. negalėjęs mirti. Kiek kartų įspyrė T. B., jis nežino, nes neskaičiavo, bet mano, jog galėjo suduoti apie 5-6 smūgius. Kur pataikė nematęs, bet galėjo pataikyti ir į veidą. Jie A. K. mušė gal pusvalandį, gal mažiau. Į veidą K. nespyręs, kodėl jį apkalba T. B., nežino. Jis bandęs apginti A. K. nuo T. B. smūgių.
Apklaustas kaltinamuoju T. B. kaltu prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad A. K. buvo skolingas 100 Lt, todėl sutikęs paprašė grąžinti skolą, tačiau A. K. atsakė keiksmažodžiu, už ką ir sudavė kairės rankos kumščiu du kartus į veidą, bei spyrė į sėdmenis. Po to G. N. spyrė sėdinčiam A. K. du kartus į galvą, tai yra į kairį bei dešinį žandą. Nuo gautų smūgių nukritusiam ant žemės A. K. G. N. dar įspyrė kokius 6 kartus. Po šių smūgių liepęs G. N. baigti mušti, pasodinęs K. ant suoliuko. Mano, kad jo suduoti smūgiai galėjo turėti įtakos dėl A. K. mirties, tačiau mano, kad jis galėtų būti kaltas tik dėl nužudymo dėl neatsargumo.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2005-07-11 apie 23 val. į namus kruvinas grįžo sūnus A. K.. Jam iš burnos bėgo kraujas, veidas buvo sutinęs. Sūnus nieko nekalbėjo, sunkiai alsavo, todėl iškvietė greitąją pagalbą, tačiau pagalba nepadėjo ir sūnus namuose mirė. Reiškia civilinį ieškinį 10 000 lt.-7500 Lt. neturtinės žalos ir 2500 Lt. turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad yra gavusi 750 Lt laidojimo pašalpą.
G. N. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus ir parodė kaip ir į kurias vietas jis su T. B. sudavė smūgius A. K. . (T.1 b. l. 122-125).
Iš specialisto išvados Nr.20 matyti, kad A. K. mirė nuo veido sumušimo, lydimo apatinio žandikaulio lūžių, besikomplikavusių ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu, aspiracija krauju, kurie padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviem smūgiais į veido dešinę ar kairę pusę, kelioliką – keliasdešimt minučių iki mirties. A. K. lavone rasti sužalojimai galvoje, krūtinėje, juosmens srityje, kaklo srityje, rankose, padaryti ne mažiau kaip 26 smūgių pasekoje, keliolika – keliasdešimt minučių iki mirties. (T. 1 b.l. 28-36).
Dėl kaltės
Nors kaltinamasis G. N. teigia įspyręs tik du kartus į krūtinę, o B. nurodo sudavęs tik du kartus į veidą, tačiau teismas atmeta tokius kaltinamųjų parodymus, nes jie prieštarauja specialisto išvadai, liudytojų parodymams bei pačių kaltinamųjų parodymams.
Specialistas R. R. teisme nurodė, kad A. K. vienu metu, ne mažiau kaip 26 smūgiais, padaryti sužalojimai, o liudytojai B. V. ir A. V. nurodė, kad prieš pradedant mušti A. K. jo veide nesimatė jokių sužalojimų. Teismas nustatė, kad atvykus policijos pareigūnams bei medicinos pagalbai į nusikaltimo vietą, kaltinamieji buvo pristatyti į policijos nuovadą, o A. K. , atsisakęs vykti į ligoninę, parėjo namo, kur netrukus ir mirė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad be kaltinamųjų daugiau A. K. niekas nemušė.
Nors kaltinamieji N. ir B. neigia sudavę K. kaltinime nurodytą smūgių skaičių, tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog būtent N. su B., būdami girti ir veikdami bendrai, sudavė A. K. ne mažiau kaip 26 smūgius į įvairias kūno vietas.
Teismas kaltinamųjų N. ir B. parodymus dėl mažesnio suduotų smūgių skaičiaus, negu nustatyti K. kūne, vertina kaip norą išvengti atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Teisme kaltinamasis T. B. nurodė, kad jis raminęs ir nebeleidęs N. mušti K., o N. teigia, jog jis bandęs užstoti K. nuo B. smurto. Tokie prieštaringi kaltinamųjų parodymai tik patvirtina abiejų kaltinamųjų poziciją dėl kaltės, nes abu neigia spardę K. į veidą, tačiau tokius smūgius priskiria vienas kitam, - B. nurodo, kad spardė N., o N. nurodė, kad K. į veidą spyrė B. Liudytojas V. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( t. 1 b. l. 76 ) bei apygardos teisme (T. 2 b.l. 119) nurodė, kad priėję prie K. ir nieko nesakę, kaltinamieji spardė jį pasikeisdami, o V. pabandžius užstoti K., aukštasis vaikinas sudavęs ir A. V. (Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad B. ūgis yra 180 cm, o N. 170 cm.). Be to B. V. nurodė, kad ir jam pabandžius nutraukti smurtą prieš K., aukštasis vaikinas pagrasinęs, dėl ko V. pasišalino iš įvykio vietos ir nematė tolimesnių įvykių.
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad kaltinamasis B. siekė išvengti atsakomybės, duodamas prieštaringus parodymus, patvirtina jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Akistatos su N. metu, B. nurodė, kad jis smūgių K. nesudavęs, tačiau N. spardęs K. į veidą. Anksčiau to nesakęs, nes nenorėjęs išduoti draugo, o tokius parodymus davė, nes N. jį išdavęs. (T.1 b.l. 129).
Kad kaltinamieji bandė kaltę suversti vienas kitam, parodo jų apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad A. N. pykosi su A. K. ir spyrė A. K. kokius 8 kartus. Du smūgius koja pataikė į galvą, į dešinės ir kairės pusės žandus, kitus į šonus, krūtinę. ( T.1 b.l. 188-189).
G. N. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. B. klausinėjo kada A. K. atiduos 50 Lt ir sudavė rankos kumščiu bei spyrė koja apie 6 smūgius į veidą, krūtinę. Gal ir daugiau sudavė, bet jis vis įsiterpdavo į tarpą ir neleisdavo mušti, o ar pataikydavo nematė. Vieno tokio skyrimo metu jis rankomis į šalį pastūmė A. K. ir šis nugriuvo ant suoliuko. ( T.1 b. 1. 135, 132-133).
Nuo konflikto pradžios betarpiškai matęs K. mušimą, liudytojas V. tik teisme ( T. 2 b.l. 119) nurodė, kad mažesnis vaikinas spardė mažiau, o jis pats po grasinimo pasišalinęs. Po pusvalandžio grįžęs į tą vietą, kur buvo mušamas K., ir prie suoliuko pamatęs daug kraujo. Ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad pasišalinus liudytojui V., A. K. buvo toliau mušamas, o smurtą prieš K. nutraukė atvykę policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė muštynes pamačiusi liudytoja V. G. . Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu kaltinamieji su pertraukomis mušė K., kol jų nusikalstamus veiksmus nutraukė policijos pareigūnai, o ne kuris nors iš kaltinamųjų.
Iš pažymos matyti, kad B. nustatytas psichikos sutrikimas vartojant alkoholį. (T.1 b.l. 193).
Byloje surinkti įrodymai neduoda teismui galimybės nustatyti, kiek ir kokius sužalojimus padarė atskirai kiekvienas kaltinamasis, tai reiškia, kad nėra galimybės nustatyti kiekvieno kaltinamojo individualų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu kaltinamieji, su pertraukomis mušdami K. apie 15 -30 min., sudavė smūgius į veidą, dėl ko lūžo žandikaulis, matė mušimo pasekmes - bėgantį kraują iš sumušto veido, o K. kaip tik ir mirė nuo aspiracijos krauju. Kita vertus, tik pašaliniams asmenims iškvietus policijos pareigūnus, buvo nutraukti nusikalstami kaltinamųjų N. ir B. veiksmai, nes jie buvo pristatyti į policijos nuovadą, o sunkiai sužalotas ir girtas K. nuėjo į namus, kur ir mirė.
Nors kaltinamieji mušdami K. nesiekė jo mirties, tačiau tyčia suduodami smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, leido tokioms pasekmėms kilti, tai reiškia, jog jų kaltės forma dėl yra netiesioginė tyčia, o kaltinamųjų N. ir B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d.
Neapibrėžta tyčia pasireiškia tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, o kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkai atsako už atsiradusias pasekmes.
Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji nesuvokė K. mušimo padarinių pavojingumo, vadinasi jų tyčia buvo netiesioginė – neapibrėžta pasekmių atžvilgiu, tačiau N. ir B. privalo atsakyti už pasekmes – K. mirtį. Nors jų kaltės forma netiesioginė tyčia, tačiau kaltinamieji baustini už tyčinį K. nužudymą. Į kaltės formą atsižvelgiama tik skiriant bausmę.
Iš kaltinimo šalintini 8 smūgiai, nes specialistas R. R. nurodė, kad tie 8 trauminiai poveikiai galėjo atsirasti tiek nuo smūgių, tiek ir nuo kritimų.
Kaltinamųjų G. N. ir T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamųjų G. N. ir T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Nukentėjusios A. K. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes nukentėjusiajai padaryta moralinė žala – dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus nužudymo, bei materialinė žala – 1750 Lt laidojant sūnų, todėl jai priteistini 7500 Lt neturtinės žalos bei 1750 Lt laidojimo išlaidoms padengti iš kaltinamųjų N. ir B.
Skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą netiesiogine tyčia, charakterizuojami patenkinamai, yra jų atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės žemiau sankcijoje numatyto vidurkio. Byloje nustatyta, kad B. pirmas pradėjo mušti K. dėl negrąžintos skolos, jis buvo ir aktyvesnis nusikaltimo vykdytojas, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 129 str.1 d. – dėl A. K. nužudymo ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti kardomąją priemonę suėmimą nuo 2006 m kovo 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 129 str. 1 d. – dėl A. K. nužudymo ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti kardomąją priemonę suėmimą nuo 2005 liepos 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Iš T. B. ir G. N. priteisti solidariai nukentėjusiajai A. K. : 1750 Lt laidojimo išlaidų bei 7500 Lt neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteitųjų nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.