Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2143-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
1S-2143-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2143-317/2015
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00220-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 93-726 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 1 metai 6 mėnesiai 29 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 93-726 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. R., konstatuodamas, kad šiuo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, R. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys pataisos namuose ir visuma kitų faktorių rodo, jog jis iš tiesų taisosi ir jį jau galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymi, kad pilnai įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, psichologo išvada jo atžvilgiu yra teigiama, pakartotinio nusikalstamumo rizika – žema, pagal „OASys“ metodiką vertinama 24 balais. Teigia, kad su šeima ir artimaisiais socialiniai ryšiai glaudūs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, paleistas iš pataisos įstaigos turės nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur bus įdarbintas direktoriaus pavaduotoju, gaus pastovias pajamas, iš kurių galės padengti likusią civilinio ieškinio dalį.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis palaiko nuteistųjų subkultūros nuostatas. Apeliantas deklaruoja, kad jis pataisos namuose tiesiog bando prisitaikyti prie gyvenimo kolektyvo, į kurį pakliuvo. Jo nuomone, jis nekaltas, kad jį paskyrė gyventi į būrį, kuriame laikomasi minėtų tradicijų. R. R. skunde sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad teisme kaltu neprisipažino, tačiau teigia, kad tai buvo jo pasirinkta gynybos pozicija. Kadangi jis vis dėlto buvo nuteistas, kaltę šiuo metu pripažįsta ir sąžiningai atlieka bausmę. Tai patvirtina aplinkybė, kad pataisos namuose nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, yra vieną kartą paskatintas. Be to, jis siekė įgyti specialybę, pataisos namuose įsidarbinti ir tik dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas. Kadangi turi aukštąjį išsilavinimą, tai jo nepriėmė ir mokytis. Nuteistasis skunde pažymi, kad yra nuteistas už ekonominio nusikaltimo padarymą, už kurį paprastai rekomenduojama skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios daugiau nei 1/3 jau yra atlikęs. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, R. R. mano, kad Komisija, kurios didžioji dauguma narių nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tikrai įvertino visas aplinkybes ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Jo teigimu, teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, laikytina nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl komisijos nutarimo – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą – patvirtinimo sprendžiantis teismas turi įvertinti, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, nesilaikė minėtų BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai nutartyje vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes - nusikaltimo padarymo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, kaltės pripažinimą teisminio nagrinėjimo metu, visuomenės intereso užtikrinimą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau teismas visiškai nepasisakė, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, neanalizavo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatų, neaptarė nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y., kaip jau minėta, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, įvertinęs Komisijos nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų taikymą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. R. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš pažymos apie nuteistojo R. R. individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą matyti, kad jam buvo nustatytos pataisos proceso priemonės: nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pradėti dirbti arba mokytis pataisos įstaigoje, palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, nuobaudomis nebaustas, skatintas už dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir prisidėjimą prie būrio gerbūvio gerinimo darbų. Pataisos namuose dalyvavo privalomoje naujai atvykusių adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje, profesinio ir psichologinio konsultavimo programoje „Psichologinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“. Komisijos nutarimo priėmimo metu taip pat buvo užsiregistravęs dalyvauti projekte „Orientavimasis į darbo rinką“, tačiau duomenų, ar nuteistasis jau dalyvavo šiame projekte, byloje nėra. R. R. teigimu, jis brangina santykius su savo motina, žmona, dviem broliais, su jais ryšius palaiko, bendrauja, yra lankomas. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas motiną (duomenys neskelbtini), kur, beje, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, gyveno ir iki nuteisimo. Taigi, dvi iš trijų jam taikomų socialinės reabilitacijos priemonių nuteistasis vykdo pilnai. Ir, nors jis neįvykdė antrosios priemonės, tačiau, bylos duomenys patvirtina, jog ši priemonė neįvykdyta ne dėl nuteistojo elgesio, o dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Akivaizdu, kad dėl įdarbinimo R. R. kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, o mokytis specialybės jo nepriėmė, nes jis jau turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Aptartos aplinkybės liudija apie teigiamą nuteistojo požiūrį į darbą, išsilavinimą bei siekimą laiką leisti prasmingai. Be to, iki nuteisimo R. R. dirbo, o po paleidimo į laisvę taip pat turi konkrečių planų ir pasiūlymų dėl darbo. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, kad nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, o tai leidžia tikėtis, jog laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir naujų nusikaltimų nedaryti.

Vertinant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jų realią įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ateityje, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados rengėjo nuomone, R. R. kriminogeniniais veiksniais, prognozuojančiais pakartotinį jo nusikalstamumą, laikytini gyvenimo stilius ir draugai (žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje) bei mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų). Tačiau pastarais kriminogeninis veiksnys, aukštesniojo teismo nuomone, yra gana statiškas ir susijęs daugiau su nuteistojo praeitimi, kurios jis pakeisti praktiškai negali. Tai, kad jis iki jo pataisos proceso įkalinimo įstaigoje siekė tiesioginio atlygio, privedusio prie teisės pažeidimo, visiškai nereiškia, kad toks kriminogeninis veiksnys egzistuoja ir dabar, nes pataisos namuose tokio jo elgesio nefiksuota ir, priešingai, atlikdamas bausmę, jis siekė įsidarbinti, įgyti papildomą specialybę, neatlygintinai atliko būrio gerbūvio darbus, dalyvavo įvairiose, tame tarpe ir su integracija į darbo rinką susijusiose programose, turi konkrečių planų dėl darbo laisvėje. Šios aplinkybės rodo nuteistojo pastangas iki minimumo sumažinti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimą. Be to, nors nuteistasis, suprasdamas savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, jį menkina, rūpinasi dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės, tačiau šio kriminogeninio veiksnio egzistavimą nusveria teigiamas jo elgesys pataisos namuose, rodomos pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir siekti savo tikslų teisėtais būdais. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad, vadovaujantis „OASys“ metodika, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (24 balai). Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl R. R. lygtinio paleidimo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutarė:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 93-726 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R.“.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti R. R. šias baudžiamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius, po 10 valandų per mėnesį;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1(vienerius) metus.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas