Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
1-1160-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29607-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1160-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29607-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2018 m. birželio 21 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - motina A. Š., tyčia metaliniu ramentu smogė sėdinčiai ant lovos savo motinai A. Š. vieną smūgį į dešinės kojos blauzdos priekinę dalį, tokiu būdu mušdamas A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės blauzdos sumušimu ir žaizda. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su motina A. Š., tyčia stūmė motiną A. Š., dėl ko, ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairės rankos dilbį, plaštaką, kairės kojos kelį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas šeimos nariui - motinai A. Š. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, G. Š. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 89-90, 116-117, 121), kad 2018 m. birželio 21 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas. Namai priklauso jo mamai A. Š.. Šiuose namuose jis gyvena kartu su mama A. Š. ir broliu R. Š.. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl telefono. Po to jis nuėjo ir mama nuėjo į savo kambarį. Jis nusiramino, tačiau jam vis tiek pyktis nepraėjo, todėl vėl įpyko ir vėl nuėjo į mamos kambarį. Mama tuo metu kambaryje sėdėjo ant lovos. Jis kambaryje į savo ranką pasiėmė mamos metalinį ramentą ir priėjęs prie savo mamos, kuri tuo metu sėdėjo ant lovos, jai vieną kartą metaliniu ramentu smogė vieną smūgį į jos dešinės kojos blauzdos priekinę dalį. Sudavęs vieną kartą metaliniu ramentu per dešinės kojos blauzdą, metalinį ramentą paliko kambaryje ant lovos, pats išėjo į savo kambarį. Viskas įvyko dėl to, kad jis buvo neblaivus. 2018 m. rugsėjo 12 d. vienas namuose vartojo alkoholį. Apie 16-17 val. nuėjo pas brolį, kurio nebuvo namuose, į kambarį žiūrėti televizoriaus. Į kambarį, kur žiūrėjo televizorių, atėjo motina, kuri pradėjo priekaištauti, kad jis girtas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo girtavimo. Supyko ant motinos, kad ji kišasi į jo gyvenimą ir motinai išeidinėjant iš brolio kambario, priėjo jai iš nugaros ir tyčia ranka ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Nematė ar motina susižalojo, bet girdėjo, kad sudejavo. Pripažįsta smurtavęs prieš motiną ir tokiu būdu jai padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlęs fizinį skausmą, taip pat, pastūmęs motiną ir taip jai sukėlęs fizinį skausmą, gailisi. Motinos atsiprašė, su ja susitaikė.

Nukentėjusioji A. Š. parodė (b. l. 14-16, 49-51, 56-57), kad 2018 m. birželio 21 d. apie 17 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Ji žiūrėjo televizorių ir tuo metu į namus grįžo neblaivus, kartu su ja gyvenantis, jos sūnus G. Š.. Parėjęs jis valgė ir ji pasigedo savo telefono. Priėjusi prie jo paklausė ar jis nepaėmė jos telefono. Po šio klausimo G. Š. pasidarė labai agresyvus, pradėjo ant jos šaukti ir vadinti visokiais įžeidžiamais žodžiais. Ji jam nieko nesakė ir nuėjo į savo kambarį. Jis trumpam apsiramino. Po kelių minučių jam vėl užėjo pyktis ir jis atėjęs į jos kambarį pasiėmė metalinį ramentą, kuriuo jai sėdinčiai ant lovos sudavė vieną smūgį į dešinės kojos blauzdos priekinę dalį. Dėl suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, ant kojos atsirado kraujosruva. 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 17 val. neblaivus sūnus G. Š. gyvenamojo namo kambaryje ją pastūmė, dėl ko, ji parkrito ir susitrenkė kairės rankos dilbį, plaštaką, kairės kojos kelį, kas sukėlė jai didelį fizinį skausmą. Dėl pastūmimo ir nukritimo jai skaudėjo kairę ranką ir kairį kelį, liko kraujosruvos. G. Š. jos atsiprašė, negeria, ji jam pretenzijų neturi, atleido, civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios A. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- Liudytojo R. Š. apklausos protokolai (b. l. 43-44, 64-65), kuriais nustatyta, kad G. Š. yra jo brolis. Jis gyvena mamos A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d., apie 17 val., jam į jo telefoną paskambino mama ir pranešė, kad G. Š. jai kambaryje sėdinčiai ant lovos ramentu sudavė vieną smūgį į dešinės kojos blauzdos priekinę dalį. Pats tuo metu namuose nebuvo, šio įvykio nematė. Apie 19 val. grįžo namo. Namuose kambaryje rado ant lovos sėdinčią savo mamą. Pamatė, kad mamos dešinės kojos blauzda yra sumušta, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Namuose rado savo brolį G. Š., kuris buvo stipriai girtas. 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo darbe. Apie 17 val. paskambino motina, kuri paaiškino, kad G. Š. ją pastūmė ir prašė jo greičiau grįžti. Netrukus grįžo į namus. Motina verkdama parodė ant kairės rankos kraujosruvą ir pasakė, kad G. Š. kilus žodiniam konfliktui ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susitrenkė kairę ranką ir kelį. Ant motinos kairės rankos buvo kraujosruva;

- 2018 m. birželio 21 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 14-16), kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. liepos 25 d. pakvitavimas (b. l. 28), kuriuo ramentas grąžintas A. Š.;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 629/2018(06) (b. l. 41), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatyta dešinės blauzdos sumušimas ir žaizda. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje;

- 2018 m. liepos 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (b. l. 100), kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, G. Š. atžvilgiu nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja A. Š.;

- 2018 m. spalio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (b. l. 8), kuria atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. birželio 21 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - motina A. Š., tyčia metaliniu ramentu smogė sėdinčiai ant lovos savo motinai A. Š. vieną smūgį į dešinės kojos blauzdos priekinę dalį, tokiu būdu mušdamas A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės blauzdos sumušimu ir žaizda, be to, jis 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su motina A. Š., tyčia stūmė motiną A. Š., dėl ko, ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairės rankos dilbį, plaštaką, kairės kojos kelį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas šeimos nariui - motinai A. Š. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Už G. Š. padarytas nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 125-129).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš šeimos narį – motiną. Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. Š. praeityje neteistas (b. l. 79-80), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 76-78), nedirba (b. l. 74), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 75), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 69). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. spalio 8 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 131). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padarytos nusikalstamos veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi G. Š. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusiklastamas veikas sudendintinos jas iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 64¹ straispniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. Š. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-124).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką G. Š. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. 20.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 09.48 val. (b. l. 108-112).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 21 d. veika) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 12 d. veika) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis G. Š. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. 20.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 09.48 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė