Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-243-425/2018

teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00410-2017-3

2018 m. kovo 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-335/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – B UAB) „GDL plius“ ieškinį atsakovui A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B UAB „GDL plius“ prašė teismo pripažinti negaliojančia ir panaikinti tarp UAB „GDL plius“ ir A. G. sudarytą automobilio Chrysler PT Cruiser pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant automobilį.

Nurodė, kad įmonei 2017-02-20 iškelta bankroto byla, o 2016-02-14 ieškovė, atstovaujama įmonės direktoriaus, pardavė atsakovui automobilį už 10 kartų mažesnę kainą nei automobilio vidutinė rinkos vertė.

Paaiškino, jog sandorio sudarymo metu ieškovė buvo skolinga valstybės biudžetui jau nuo 2015-08-25, buvo nemoki, o sudarytas sandoris, kurio ieškovė neturėjo pareigos sudaryti ir kurio tikslas buvo pigiai perleisti turtą, pažeidė kreditorių interesus, netekus turto, kurį pardavus būtų lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Nustatė, kad ginčo automobilio pardavimo metu įmonė turėjo finansinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įmonės faktinis nemokumas egzistavo dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl ginčijamo sandorio sudaryti būtinumo nebuvo.

Darė išvadą, jog automobilio vidutinė rinkos vertė 2016 metų vasario mėnesį buvo 1 200 Eur.

Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių defektus ar gedimus patvirtinančių dokumentų, ginčo automobilio techninė apžiūra jo pardavimo atsakovui metu galiojo. Atmetė atsakovo samprotavimus apie galimai nesąžiningai atliktą automobilio techninę apžiūrą, nes tai buvo atliekama ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, Klaipėdoje, fiksuoti vienokie ar kitokie automobilio trūkumai, juos pašalinus automobilis buvo toliau eksploatuojamas.

Sprendė, jog minėtos aplinkybės įrodė sandorio šalių nesąžiningumą, atsakovas automobilį įsigijo itin pigiai prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą, kitas įmonės automobilis buvo parduotas įmonės vadovo motinai, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Darė išvadą, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus, sandorio sudarymo metu turėjusio reikalavimo teisę, interesus.

Konstatavo esant visoms sąlygoms taikyti Paulino ieškinį. Pažymėjo, kad turtas, perleistas dešimčia kartų mažesne kaina nei turto vertė, todėl sandoris prieštaravo bendrovės veiklos tikslams ir buvo žalingas. Nurodė, jog sandoris neteisėtas ir suvaržė kreditoriaus interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš įmonei priklaususio turto vertės.

Nustatė, jog ginčijamu sandoriu įgytas automobilis yra perleistas kitam asmeniui, siekiant užtikrinti kreditorių interesus, bankrutavusiai įmonei iš atsakovo teismas priteisė vidutinės turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, ir sumokėtos kainos skirtumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad automobilį sudaro internetiniame portale, kur buvo nurodytas tik pardavėjo telefono numeris. Tvirtina, jog iki nuvykus į Molėtus, pardavėjo L. Ž. jis niekada nėra matęs, su juo kalbėjęs, jų abiejų nesieja jokie šeimos, giminystės, svainystės ar kitokie santykiai, nebuvo ir nėra jokių finansinių saitų, įsipareigojimų, verslo ryšių, tarnybinio pavaldumo ar kitokių santykių, todėl atsakovo nesąžiningumas negali būti preziumuojamas.

Nurodo, jog nėra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni reikalavimai pasidomėti sudaromu sandoriu ar gauti prieinamumą prie juridinių asmenų duomenų. Tvirtina, kas sudarydamas sandorį, elgėsi kaip apdairus, sąžiningas pirkėjas, prieš perkant automobilį peržiūrėjo transporto priemonių kainas, pasidomėjo apie galimus gedimus bei taisymo kaštus, sandorio sudarymo metu suteikė visą reikalingą ir teisingą informaciją apie patį, apžiūrėjęs automobilį, motyvuotai nurodė tiek akimi matomus, tieks girdimus, tiek galimus gedimus, kurie turėjo įtakos automobilio kainai, su pardavėju iš karto atsiskaitė, nesudarė pagrindo abejoti dėl savo nemokumo, todėl negali vertinamas kaip nesąžininga sandorio šalis.

Pažymi, kad niekuomet neketino pirkti nevažiuojančios transporto priemonės, todėl akivaizdu, jog su įsigytu automobiliu grįžo namo. Tai, kad prieš pusantrų metų buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, nepatvirtino fakto, jog automobilis buvo geros būklės.

Teigia, jog netenkinus jo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu įmonės vadovą L. Ž., nebuvo sužinota jo pozicija dėl transporto priemonės pardavimo aplinkybių, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, ar įmonė transporto priemonės pardavimo metu turėjo finansų atsiskaityti su kreditoriumi.

Pažymi, kad už automobilį buvo mokama automobilio būklę atitinkanti kaina, įvertinus jo išorinį stovį bei mechanizmą, nusidėvėjimą bei kitus rodiklius, turinčius įtakos konkrečios transporto priemonės vertei.

Nurodo, jog byloje pateikta konsultacinė pažyma nelaikytina turto vertinimo ataskaita, nes neatitinka turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų, todėl pažymoje nurodyta automobilio vertė negali būti laikoma turto vertę atitinkančiais duomenimis. Tvirtina, nesant kitų įrodymų automobilio vertei buvus kitokiai nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nepagrįsta teigti automobilio kainai neatitikus jo vertės ir dėl to pripažinti automobiliui buvus parduotam už rinkos vertės neatitinkančią kainą.

Teigia, kad nebuvo nustatyta nei viena aplinkybė, dėl ko turėtų būti taikoma restitucija. Nurodo, jog įsigijo automobilį teisėtai, sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sąžiningas, negalėjo žinoti ir nežinojo apie automobilio pardavėjo skolinius įsipareigojimus bei įmonės nemokumą, atsakovas negalėjo numanyti, jog po vienerių metų pardavėjui bus keliama bankroto byla, todėl restitucija negali būti taikoma.

Ieškovė B UAB „GDL plius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad apie automobilio pradavimą sužinojo iš internetinio portalo. Teigia, kad atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 dalį, kai įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis sąžininga sandorio šalis, kad automobilio vertė kitokia nei nurodė ieškovė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo metu automobilis buvo blogos techninės būklės.

Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad automobilį parduoda įmonė, todėl atsakovas turėjo pasidomėti, ši įmonė, parduodama 10 kartų pigiau automobilį negu jo rinkos vertė, nepažeidžia savo kreditorių interesų, esant tokiai pardavimo kainai, atsakovas turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasidomėti ar nėra pažeidžiami kitų asmenų interesai. Tai, kad atsakovas nepasidomėjo ieškovės turtine padėtimi, lėmė atsakovo prisiimtą riziką, kad sandoris bus ginčijamas.

Mano, jog atsakovas suprato, turėjo suprasti, kad sudarytas sandoris nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2016-02-14 UAB „GDL plius“ ir A. G. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią įmonė pardavė A. G. automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Chrysler PT Cruiser), už 121 Eur sumą (b. l. 8). 2017-02-20 Panevėžio apygardos teismas pripažino UAB „GDL plius“ nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą (b. l. 4-5). 2017-04-27 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 9 275,78 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susidaręs nuo 2015-08-25 (b. l. 6-7).

Dėl sandorio šalies sąžiningumo

Apeliantas A. G., nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, iš esmės ginčija teismo išvadą jam buvus nesąžiningu, sudarant ginčo Sutartį.

Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Minėto straipsnio 4 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

Byloje įrodyta, kad ginčo Sutartimi automobilis Chrysler PT Cruiser buvo parduotas už 121 Eur (b. l. 9-10). Ieškovė, teigdama automobilio pardavimo metu buvus didesnei jo kainai, pateikė J. A. įmonės „Vertona“ konsultacinę pažymą, kurioje nurodyta, jog 2016 m. vasario mėnesį ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 1 200 Eur (b. l. 11).

Apeliacinės instancijos teismas iš viešai prieinamų skelbimų apie supirkimą nevažiuojančių ir važiuojančių automobilių nustatė, kad automobilis „Chrysler PT Cruiser“, kurio pagaminimo metai 2001 m., variklis benzininis, yra superkami apie 150 Eur kaina. Kaip taisyklė tokia kaina mokama už avarijose apgadintus, neberemontuotinus automobilius. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos medžiaga leidžia daryti priešinga išvadą - automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojantis, jis nebuvo išregistruotas kaip negalintis dalyvauti eisme, automobilis turėjo galiojančia valstybinę techninę apžiūrą, atsakovas juo parvažiavo į savo gyvenamąją vietą pakankamai ilgą atstumą, todėl tokio automobilio sandoryje nurodyta 121 Eur pardavimo kaina aiškiai neatitinka jo realios rinkos vertės.

Apeliantas tvirtina, kad konsultacinė pažyma nelaikytina turto vertinimo ataskaita ir joje nurodyta automobilio vidutinė rinkos vertė nelaikytina teisinga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konsultacinės pažymos įrodomąją reikšmę vertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta kitokie įrodymai, kurie leistų daryti išvadą automobilio Chrysler PT Cruiser vidutinei rinkos ar realiai vertei pardavimo metu buvus kitokiai (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju pripažinti J. A. įmonės „Vertona“ konsultacinę pažymą netinkamu įrodymu nėra jokio pagrindo.

Apeliantas A. G. savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu aiškino, jog siekė įsigyti automobilį iki 500 Eur, tačiau ginčo automobilis turėjo tokių defektų, kad buvo nusipirktas už 121 Eur (b. l. 23-24, 46-49). Apeliacinės instancijos teismui kelia abejones apelianto teiginiai, esą ginčo automobilio defektai buvo tokie, dėl ko ginčijamo sandorio šalys susitarė dėl tokios kainos. Pažymėtina ir tai, jog automobiliu Chrysler PT Cruiser apeliantas, kaip pats nurodė, grįžo iš Molėtų į Naująjį Lentvarį. Pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių buvus automobilio tokiems defektams, apeliantas nepateikė, neprašė iškviesti liudytoju asmens, apelianto teigimu, apžiūrėjusio įsigytą automobilį ir nustačiusio galimą automobilio remonto kainą (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad automobilio Chrysler PT Cruiser pardavimas pusvelčiui (už beveik penkis kartus mažesnę kainą nei apeliantas siekė ir beveik 10 kartų mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina) neabejotinai turėjo sukelti abejonių dėl kainos pagrįstumo. Apeliantas kainos pagrįstumą įrodinėjo tik automobilio defektų egzistavimu, tačiau nenurodė, pasidomėjęs, ar toks sandoris tikrai nesukels pardavėjui, net ir kaip fiziniam asmeniui, neigiamų pasekmių. Duomenų, kad apeliantas buvo verčiamas skubiai sudaryti sandorį, nėra, priešingai, jis teigia apžiūrėjęs automobilį bei jį išbandęs.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad automobilis Chrysler PT Cruiser apeliantui parduotas už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė, todėl yra pagrindas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu konstatuoti apelianto, kaip actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį sudariusios šalies, nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju sandorį sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio. Konstatuotina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nagrinėjamos bylos atveju taikytiną jo nesąžiningumo prezumpciją, t. y. patvirtinančių, kad jis buvo sąžiningas sudarydamas automobilio Chrysler PT Cruiser pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 str.).

Dėl restitucijos

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas automobilį Chrysler PT Cruiser 2016-08-03 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė A. T. , kurio sąžiningumo klausimas šioje byloje nebuvo keliamas ir nurodytas sandoris nebuvo ginčijamas (b. l. 37-39). Šiuo atveju, pripažinus negaliojančia 2016-02-20 automobilio Chrysler PT Cruiser pirkimo–pardavimo sutartį atlikti restituciją natūra neįmanoma (CK 6.146 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas įsigyjant ginčo automobilį byloje pagrįstai konstatuotas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš apelianto didžiausios automobilio Chrysler PT Cruiser vertės ir pardavimo kainos skirtumą (CPK 185 str.).

Kiti apeliaciniame skunde apelianto A. G. teiginiai nevertintini, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nutarties 31, 33-34 punktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi už apeliacinius skundus bylose, kuriose viena iš šalių yra įmonė, kuriai iškelta bankroto byla (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), nėra mokamas žyminis mokestis, atsakovui A. G. grąžinamas 24,28 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą, sumokėtas 2017 m. gruodžio 8 d. (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,28 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, sumokėtą 2017 m. gruodžio 8 d.