Šiaulių apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės S. R. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. rugsėjo 13 d. gautas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo S. R., kuriuo prašoma pratęsti jam priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis – taikymą. Prie teikimo pridėta viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. rugsėjo 9 d. S. R. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teikime nurodyta, kad S. R. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jo būklė nėra pakitusi, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teikimą palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti S. R. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, kadangi S. R. serga (duomenys neskelbtini). Dėl jam taikomo medikamentinio gydymo, jo būklė išlieka stabili, tačiau jis nėra pasveikęs, jo psichikos būklė nėra pagerėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi S. R., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, buvo taikomos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ R. psichiatrijos ligoninėje. 2017 m. liepos 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą priverstinis ambulatorinis stebėjimas pratęstas 2022 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi.

Iš teikimo ir 2022 m. rugsėjo 9 d. VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichinės būklės vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad S. R. serga (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. jis yra P. rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre. Pacientas nuolat stebimas VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. S. R. bendrauja tai lietuvių, tai rusų kalba. Vedęs 18 metų amžiaus, gyvena su žmona G. R., turi 5 vaikus. Pastaruoju metu niekur nedirba, yra neįgalus. Pirmą kartą psichikos sutrikimai išryškėjo, kai pacientui buvo 14-15 metų. Turėjęs neįgalumą nuo 14 metų po patirto streso. Gydytas tada psichiatrinėje ligoninėje. Psichikos sutrikimas diagnozuotas 2016 metais. Tuomet sutriko miegas, prasidėjo regos haliucinacijos. Ligos paūmėjimai būdavo beveik kasmet. Atvykęs į L., į psichiatrus niekuomet nesikreipė, nebuvo gydytas nei ambulatoriškai, nei stacionare. Apie 30 metų konfliktuoja su kaimynais. Dėl sistemingo žmonių bauginimo naudojant psichinę prievartą ir terorizavimo iškelta baudžiamoji byla. 2015 m. rugpjūčio 11 d. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė. Nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. hospitalizuotas priverstiniam gydymui į VšĮ R. psichiatrijos ligoninę. Gydymo eigoje psichinė būklė stabilizavosi. Orientuotas teisingai laike, vietoje, situacijoje. Tvarkingas. Formalaus kontakto, pokalbio nepalaiko į klausimus atsakinėja trumpai. Emocijos blankios, monotoniškos. Haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišklausta. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Interesų ratas susiaurėjęs. Ligai ir padarytai nusikalstamai veikai nekritiškas. Išlieka įtarimai kaimynų atžvilgiu. Pacientas teigia, kad visi kalti, tik ne jis pats. Kalti kaimynai, nes prisisamdė advokatų ir jį išvežė į psichiatrijos ligoninę. Žmona prisiima visą atsakomybę už vyro priežiūrą, medikamentų vartojimą ir jo elgesį. Namuose jis dirba ūkio darbus vadovaujant ir kontroliuojant žmonai. Teigia, kad alkoholio nevartoja bet rūko. Sutinka ir supranta, kad lankytis reikia psichikos sveikatos centre, domisi gydymo trukme. Į P. psichikos sveikatos centrą atvyksta paskirtu laiku vienas arba su žmona. Ambulatoriškai skiriami prailginto veikimo leidžiami neuroleptikai. Agresijos ir smurto lygis neišreikštas. Visuomenei ir sau šiuo metu nepavojingas. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, ji išlieka stabili, nepagerėjusi asmuo nėra pasveikęs. Jam reikalinga specialistų ir kito asmens pagalba ir kontrolė, tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. R. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, jis nėra pasveikęs. Teikimą pateikusios institucijos atstovės paaiškinimu, S. R. yra būtina vartoti medikamentus. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir S. R. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo S. R. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti S. R. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo S. R. reikalingumo.

Nutarties nuorašus išsiųsti S. R. ir jo žmonai G. R., nukentėjusiosioms S. C. ir J. S..

Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą išsiųsti viešajai įstaigai P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.