Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei V. N. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovės nuomone, ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės įvertinti perkamo automobilio techninę būklę. Vadovaudamasis savo bei kartu atvykusių asmenų nuomone, ieškovas įvertino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, bei atitinka nurodytą kainą. Pasinaudoti profesionalių meistrų pagalba dėl techninės būklės įvertinimo ieškovas kategoriškai atsisakė.

8. Liudytojas N. Š., dirbantis UAB „Auto Aves“, paaiškino, kad ieškovas pats atvažiavo su ginčo automobiliu VW Passat į servisą su prašymu pakeisti tepalus ir oro filtrus bei apžiūrėti automobilį. Buvo atlikti kai kurie darbai – pakeistos detalės ir tepalai, nurodyti PVM sąskaitoje-faktūroje. Liudytojas patvirtino, kad tokių gedimų negali matyti ir suprasti ne specialistas, automobilis buvo važiuojantis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

9. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2019-05-19 pasirašė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės už 2700 Eur įsigijo automobilį VW Passat, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

10. Šalys patvirtino aplinkybę, jog automobilio įsigijimo momentu atsakovė – pardavėja siūlė ieškovui – pirkėjui patikrinti automobilio techninę būklę bet kuriame autoservise, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu atsisakė pasinaudoti, nes, ieškovo teigimu, automobilis jam labai patiko ir tuo metu buvo itin reikalingas.

11. Šalys patvirtino aplinkybę, kad prieš sumokant automobilio kainą, abu važiavo apie 80 km išbandyti automobilį, ieškovui nekilo jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės, jis atsiskaitė su atsakove, sumokėdamas prašomą 2700 Eur sumą.

12. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

13. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.

14. Ginčo byloje atsakovė teigia, kad ieškovui parduotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, ir šias aplinkybes patvirtina tiek tas faktas, kad iki pardavimo automobiliu kelis metus naudojosi pati atsakovė, kuri patvirtino, kad automobilis važiavo gerai, bei tas faktas, kad ieškovas, po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo važiavo beveik tris savaites – 17 dienų. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas nepasinaudojo galimybe automobilį patikrinti specializuotame autoservise dar iki jo pirkimo, todėl prisiėmė riziką dėl galimų užslėptų defektų paaiškėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

16. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad šie lūkesčiai buvo patenkinti, kadangi parduoto naudoto automobilio gedimai paaiškėjo tik tuomet, kai ieškovas – pirkėjas kreipėsi į servisą, kaip teigia ieškovas, pasikeisti variklio tepalą bei variklio, kuro ir oro filtrus, praėjus 17-ai dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 19 d., o gedimai servise konstatuoti 2019 m. birželio 5 d.). Ta aplinkybė, kad automobilis nesugedo, o buvo sėkmingai eksploatuojamas iki pats naujasis automobilio savininkas nusprendė apsilankyti servise, praėjus beveik trims savaitėms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

18. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti šie automobilio dalių keitimai: paskirstymo dirželio keitimas, vandens siurblio, valdymo sklendės, juostinio diržo, ventiliatoriaus difuzoriaus keitimas, kurie yra susiję su automobilio sistemomis ir jų veikimu. Sutiktina, kad šios automobilio detalės yra įtakojamos dėvėjimo, tačiau jų reikšmė perkant dėvėtą automobilį nagrinėjamu atveju yra svarbi tuo aspektu, kad tokie gedimai negali būti nustatyti pirkėjo ar pardavėjo, kurie nėra asmenys, suprantantys automobilio techninę būklę, daikto pirkimo metu. Liudytojas N. Š., dirbantis UAB „Auto Aves“, įmonėje, kuri atliko ieškovo įsigyto automobilio remontą, patvirtino, kad šie gedimai yra automobilio dėvėjimo pasekmė, galinti turėti įtakos tolimesniam automobilio naudojimui, tačiau tai nėra aiškiai matomi ir suprantami gedimai, kuriuos gali pastebėti ir nurodyti bet kas. Kaip minėta, atsakovė yra medicinos darbuotoja, neturinti nieko bendro su automobilių būklės bei remonto būtinybės išmanymu. Todėl suprantamas atsakovės siūlymas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu arba vėliau tikrinti automobilį servise, neskubėti pirkti. Pažymėtina, kad atsakovei žinomas automobilio apgadinimas buvo paminėtas pirkimo-pardavimo sutartyje – pardavėja nurodė, kad automobilis buvo apgadintas, tačiau dar buvo galiojanti techninė apžiūra, o matomų ir pardavėjai žinomų gedimų nenurodyta. Tokių gedimų nenurodė sutartyje nei pirkėjas – ieškovas.

19. Kartu sutiktina su atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovas, siekdamas išvengti perkamo daikto kokybės rizikos, galėjo automobilį patikrinti autorizuotame servise dar iki jo pirkimo, kadangi atsakovė – pardavėja nėra profesionali automobilių prekeivė, šios aplinkybės neslėpė, nurodė, kad neišmano automobilių techninės būklės klausimuose.

20. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

21. Ieškovas, būdamas pirkėju, pateikė įrodymus apie nustatytus automobilio defektus, tačiau tai nepatvirtino aplinkybės, kad šie trūkumai priklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pardavėjas privalėjo apie juos žinoti ir informuoti pirkėją, o pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, galėjo atpažinti galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovas pretenzijoje atsakovei nurodė, kad servise buvo diagnozuotas automobilio variklio gedimas, ko pasekoje už gedimo tvarkymą jis sumokėjo 1180 Eur. Ieškovo nuomone už automobilio variklio gedimą, nenurodytą prieš parduodant automobilį, atsakinga atsakovė. Atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad jokio variklio gedimo nebuvo, o pirkėjui buvo siūloma automobilį patikrinti servise.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nusipirktas naudotas automobilis važiavo, ieškovas savo iniciatyva po 17 d. naudojimosi automobiliu savo lėšomis taisė servise nustatytus jo gedimus. Ieškovo teiginys apie automobilio variklio gedimą yra niekuo nepatvirtintas, iš serviso išduotos PVM sąskaitos-faktūros akivaizdžiai matyti, kokios detalės buvo keičiamos ir kokios paslaugos atliktos, liudytojas N. Š. taip pat nenurodė, kad buvo šalinami variklio gedimai.

24. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, kad automobilio remontas buvo sąlygotas ta aplinkybe, jog automobilis buvo naudotas, tokie remonto darbai paprastai atliekami visoms naudotoms transporto priemonėms po atitinkamo jų naudojimo laiko. Įvertinus šalių pasisakymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovo pirkto naudoto automobilio gedimų, atsiradusių dėl automobilio naudojimo, o ne dėl kokybės trūkumų, ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į jo dėl automobilio remonto patirtų išlaidų atlyginimą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

25. Kiti teismo posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

26. Ieškinį atmestus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą - 300 Eur, valstybės naudai – 5,28 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovės V. N., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (trys šimtai eurų) už advokato padėjėjos paslaugas.

Priteisti iš ieškovo J. P., a/k (duomenys neskelbtini) 5,28 Eur (penkis eurus 28 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.