Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Odetai Gruodienei, atsakovui N. Š., trečiajam asmeniui A. Š., trečiojo asmens atstovei Justinai Greblikaitei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsako­vui N. Š. su trečiaisiais asmenimis A. Š., Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. Š. patvirtino, kad gyvenamojo namo priestatą pasistatė 2002 metų pabaigoje, neturėdamas nei projekto, nei leidimo, ir neįteisino šios statybos per ieškovo nustatytą terminą. Tačiau per nustatytą terminą gauti statybą leidžiančio dokumento jis negalėjo, todėl kad kitoje civilinėje byloje vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių į gretimą žemės sklypą ir jis negalėjo parengti kadastrinių matavimų, kurie reikalingi statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Šiuo metu kadastriniai matavimai jau atlikti, todėl atsakovas prašo nustatyti terminą ir leisti įteisinti savavališką statybą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas N. Š. 2002 m. rudenį pasistatė gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priestatą. Dėl šių rekonstrukcijos darbų 2012-01-27 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2012-02-23 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teismui priimant vieną iš Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų sprendimų. Kadangi nustatyta, jog atsakovo atlikti statybos darbai nėra draudžiami ir nedaro jokios žalos aplinkai, jam leistina įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Dėl savavališkos statybos

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

2012-01-27 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-120127-00006-(14.12), kuriame užfiksuota, kad N. Š. rekonstravo gyvenamąjį namą be statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą (b. l. 17-18). Pagal statybos metu (2002 m. pabaigoje) galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 18 d., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p., 23 str. 1 d., atsakovas privalėjo turėti rekonstrukcijos projektą ir gauti leidimą namo rekonstravimui, tačiau jo neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovas pripažįsta savavališkos statybos faktą, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 str.), N. Š. atlikti statybos darbai, neturint leidimo namo rekonstravimui, pripažintini savavališka statyba, kurios padarinius reikia šalinti įstatymo nustatyta tvarka, nes atsakovas ir po savavališkos statybos akto surašymo per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl savavališkos statybos padariniai šalintini pagal šiuo metu galiojančią Statybos įstatymo 28 str. redakciją.

Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, bet ir atsakovo prašomą taikyti būdą – savavališkų statybos darbų įteisinimą. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pagal 2002-12-05 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 9 punktą, atsakovo atlikti statybos darbai, užfiksuoti Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 12-13) ir savavališkos statybos akte (b. l. 17-19), priskiriami pastato rekonstrukcijai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo atlikta pastato rekonstrukcija yra galima ir jos nedraudžia jokie teisės aktai, nes atsakovas rekonstravo teisėtai pastatytą ir įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise įregistruotą statinį (b. l. 21-22). Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimas nepadarė ir nedaro jokios žalos gamtai ar aplinkai.

Savavališkos statybos aktas patvirtina, kad atsakovo rekonstruotas gyvenamais namas neatitinka nei Statybos įstatymo 2 str. 3 d. numatyto ypatingo statinio, nei 2 str. 6 d. numatyto nesudėtingo statinio kriterijų, todėl pagal 2 str. 94 d., toks pastatas laikytinas neypatingu statiniu. Remiantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p., atsakovo neypatingo statinio rekonstravimui šiuo metu yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atlikti statybos darbai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos reikalavimams, taip pat į tai, kad savavališka statyba nesukėlė jokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, teismas pripažįsta, jog N. Š. tikslinga leisti pasinaudoti teise per atitinkamą terminą įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toks savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas susiklosčiusioje situacijoje nepažeis viešojo intereso, kurį gina ieškovas, o reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą priestatą būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 28 str. 9 d., statytojui neįvykdžius teismo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinys nugriaunamas statytojo lėšomis.

Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį šioje konkrečioje situacijoje. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir savavališkai statybai įteisinti reikalingų procedūrų kiekį, jų apimtį, taip pat tai, kad išnagrinėjus kitą civilinę bylą nebeliko kliūties, dėl kurios atsakovas negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, teisėjas sprendžia, kad vienerių metų terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Mokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą atsakovui neprivaloma, kadangi šis įstatymo reikalavimas įsigalioja tik nuo 2013-01-01.

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, nes reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą atmetamas, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinami kitu būdu – leidžiant atsakovui per teismo nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą. Nepaisant to kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o teismo pasirinktas kitoks tokių padarinių pašalinimo būdas nei prašė ieškovas, nereiškia, kad kokia nors ieškinio dalis buvo nepagrįsta. Ieškinio pagrindu priimant tokį sprendimą savavališkos statybos padariniai yra pašalinami. Tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, kuris per jam įstatymų suteiktą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu (CPK 96 str.)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 143 Lt dydžio žyminis mokestis nuo kurio mokė­ji­mo ieškovas yra atleistas, ir 22,50 Lt bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistina 212 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vienerius) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. Š. 165,50 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.