Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 4 d., apie 14.00 val., (duomenys nesklelbtini), V. A., atėjęs prie sandėliuko durų, nupjovė R. A. pakabinamą spyną, kurios vertė 10 Eur. Šiais savo veiksmais V. A. tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas R. A. 10 Eur turtinę žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad sandėliukas yra jo motinos ir tėvo bendra nuosavybė. Viduje pastato yra giluminis šulinys – vandentiekis su įranga, kuri taip pat yra bendra nuosavybė. Sandėliukas niekada nebuvo rakinamas. 2016 m. vasario 15 d. V. A. pastebėjo, kad vandentiekio vamzdyne yra gedimas. Tada ūkiniame pastate užsuko vandenį ir tvarkė vandentiekį. Vieną dieną rado sandėliuko duris užrakintas pakabinama spyna. Paprašė tėvo, kad duotų raktą, tačiau jis nedavė. Dėl to konflikto kreipėsi į seniūniją ir ten tėvas buvo įpareigotas atrakinti sandėliuką, tačiau neatrakino. Kadangi V. A. sutvarkė vandentiekį, jam reikėjo įeiti į sandėliuką ir atsukti vandenį. Negalėdamas kitaip patekti, mamos prašymu, nupjovė durų spyną.

Liudytoja R. A. parodė, kad pagal teismo nutartis sandėliukas, ant kurio durų buvo pakabinta spyna, priklauso bendrai jai ir jos buvusiam sutuoktiniui. Tarp jų yra labai konfliktiški santykiai. Įvykus vandentiekio gedimui, sūnus Vidmantas norėdamas jį sutvarkyti, sandėliuke užsuko vandenį. Netrukus ant sandėliuko durų buvo uždėta spyna ir jis buvo užrakintas. Sutvarkius gedimą, reikėjo atsukti vandenį, tačiau buvęs sutuoktinis bei kitas sūnus R. neatrakino sandėliuko durų ir neatsuko vandens. R. A. kreipėsi į seniūniją su prašymu išspręsti jų konfliktą, tačiau ir po to J. A. neatrakino durų ir nepajungė vandens, todėl buvo nupjauta spyna.

Liudytojas R. A. parodė, kad sandėliukas yra jo motinos ir tėvo bendra nuosavybė. Kadangi dalis sandėliuko stovi ant R. A. žemės, o jame kaupiasi vanduo, todėl bijodamas, kad neįkristų vaikai ar gyvuliai, R. A. kartu su tėvu užrakino sandėliuko duris. Spyną įvertina 10 Eur. Jo niekas neprašė atrakinti sandėliuko. Vieną dieną rado nupjautą spyną, todėl jam padaryta 10 Eur žala, kurią prašo atlyginti.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), R. A. pareiškimas (b. l. 4), R. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad sandėliukas yra dar nepadalintas ir yra bendra nuosavybė. 2016 m. vasario 24 d. R. A. su tėvu J. A. pakabinama spyna, kuri kainavo 10 Eur, užrakino sandėliuko duris. V. A. apie tai nesakė. Taip pasielgė dėl saugumo, nes viduje sandėliuko yra dar įrengtas elektros įvadas, kuris priklauso R. A. su J. A., viduje kaupiasi vanduo, kad neužšaltų žiemą vanduo ir kad neįeitų vaikai, gyvūnai, neatsitiktų kokia nelaimė. Raktas buvo tik pas J. A.. V. A. neturėjo rakto. V. A. dėl rakto nesikreipė. 2016 m. vasario 15 d. R. A. pastebėjo, kad vandentiekio vamzdyne yra gedimas. 2016 m. kovo 2 d. suremontuotas vamzdis buvo padėtas šalia ūkinio pastato, kad V. A. sutvarkytų vandentiekį. Visą tą laiką sandėliukas buvo užrakintas. 2016 m. kovo 4 d., apie 19.00 val. R. A. pamatė, kad šalia sandėliuko durų guli nupjauta pakabinama spyna ir sandėliukas nėra užrakintas (b. l. 5), tarnybinis pranešimas (b. l. 6), V. A. paaiškinimas (b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13-18).

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str. padarymą atsakomybė atsiranda tuomet, kai tyčia sunaikinamas ar sužalojamas turtas, nepadarius nukentėjusiajam žymios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Iš V. A. paaiškinimo ir liudytojos R. A. parodymų matyti, kad V. A. sandėliuko durų spyną nupjovė vienos iš sandėliuko savininkų R. A. prašymu, norėdamas patekti į sandėliuko vidų ir atsisukti dėl vandentiekio gedimo užsuktą vandenį. Ta aplinkybė patvirtina, jog V. A. sąmoningai ir suvokdamas, jog tokiu būdu sugadins svetimą turtą-spyną, ją nupjovė, t.y. tyčia sugadino svetimą turtą. Pažymėtina, jog jei ir buvo pažeistos vienos iš sandėliuko savininkės R. A. teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu- sandėliuku ir atsukti jame esantį vandentiekio įrenginį, tačiau tiek R. A., tiek V. A. apie pažeidimą privalėjo pranešti policijai, o ne patys imtis aktyvių neteisėtų veiksmų.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad V. A. padarė neteisėtą veiką-sugadino svetimą turtą, siekdamas įgyvendinti vienos iš sandėliuko savininkų R. A. teisę patekti į sandėliuką ir atsukti dėl vandentiekio gedimo užsuktą vandenį, atsižvelgiant į veikos mažareikšmiškumą, padarytos žalos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. ir V. A. skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. sankcijoje. Jam skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, teismas kartu išsprendžia klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime nurodant išieškotino nuostolio dydį, jo atlyginimo terminą ir tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., 286 str. ir 341 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 37 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., jam skirti įspėjimą.

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atlyginti R. A. 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.