- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- N-444-998-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00477-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu G. Š. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta 3300 litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. vasario 19 d., apie 14.39 val., prie Sporto g. 18 namo, Marijampolėje, vairuodamas automobilį VW Passat, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti G. Š. nuobaudą ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta nuobauda yra per švelni.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. G. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliaciniame skunde Institucija kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, kad nebuvo pagrindo G. Š. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrė G. Š. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali – 3300 litų baudą be specialiosios teisės atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai. Tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė galėjo būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose (ATPK 30 str. 2 d.). Kitos teismo nutarime išvardintos aplinkybės (senatvės pensininkas, neįgalus, nustatytas vidutinių poreikių specialus lygis, padaryta žala nežymi) – taip pat nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b. l. 19-21) patvirtina, kad G. Š. jau yra baustas ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir vienareikšmiškai išvadai dėl tyčios G. Š. veikoje buvimo, jų nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie nukentėjusiojo automobiliui padarytus pažeidimus, jų mastą, kas taip pat gali turėti reikšmės sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ar pareigūnas (šioje byloje – pirmosios instancijos teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Taigi analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, bausdamas G. Š. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turėjo pareigą nuodugniai ištirti ir ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis įrodyti tyčios jo veiksmuose buvimą, bei patvirtinti arba paneigti, jog G. Š. suvokė padaręs eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas už jį išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos išvažiavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas teiginys, kad asmens nesuvokimas, jog padarė eismo įvykį, neturi reikšmės jo atsakomybei, kadangi vairuotojas turi visada būti budrus ir atidus – yra nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.