Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. 2024 m. spalio 26 d., apie 14 val. 30 min., Ukmergės r., Želvos sen., Želvos mstl., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad 2024 m. spalio 26 d. grįžo iš darbo. Kaimynai grėbė kieme lapus. Jis nuvažiavo pas moteriškę paprašyti, kad ji padėtų sugrėbti lapus. Buvo išgėręs. Kai išvažinėjo iš jos kiemo, jį sustabdė policija. Iš darbo grįžo prieš pietus. Namuose su draugu vartojo alkoholį. Gėrė didelį butelį degtinės. Tuo metu jautėsi normaliai. Sėdo už automobilio vairo dėl kvailumo būnant išgėrus. Iki tos moteriškės yra 300 m atstumas, jį galėjo nueiti pėsčiomis. Tik išvažiavus iš tos moteriškės kiemo, jį sustabdė policija. Vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen Passat. Dabar žino, kad šis automobilis gali būti konfiskuojamas. Jaučiasi blogai, nekenčia savęs dėl tokio poelgio. Iki įvykio buvo miškovežio vairuotojas. Po įvykio parašė pareiškimą ir savo noru išėjo iš darbo. Šiuo metu dar nėra atsigavęs po įvykio, bet ketina dirbti. Alkoholį pavartodavo savaitgaliais. Prašo teismo pasigailėti, daugiau toks elgesys nebepasitaikys. Labai gailisi.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokurorė ir gynėja tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio pusėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, priekiu į (duomenys neskelbtini) k. pusę (b. l. 12-28).

4.2. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog filmuojama šviesiu paros metu. Matomas tarnybinio automobilio vidaus vaizdas. Pareigūnai sustoja ir iš tarnybinio automobilio pareigūnė nueina prie sustabdyto automobilio. Grįžusi kolegai pasako, kad vairuotojas jai sakė, jog „jis vartojo“. Pareigūnas prieina prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdi A. D., pareigūnė tikrina jo blaivumą. Alkotesteris parodo 2,63 promilių neblaivumą. A. D. prašo pareigūnų neskriausti ir pasako, kad ką tik išvažiavo, išgėrė alaus, netoli yra namai (b. l. 32-34).

4.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Kęsto Šveikausko tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 26 d., dirbant su tyrėja Liucija Gudelyte, 13 val. 54 min., buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Želvos mstl., Želvos sen., Ukmergės r., išvažiavo pilkos spalvos automobilis Volkswagen Passat, kurio vairuotojas neblaivus. Apie 14 val. 30 min., ties (duomenys neskelbtini) namu, Želvos mstl., Želvos sen., Ukmergės r., buvo sustabdytas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. D.. 14 val. 34 min. jam nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, o 14 val. 51 min. – 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 35-36).

4.4. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. D. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad: eiti tiesia linija pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0074, A. D. 14 val. 34 val. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, 14 val. 51 min. – 2,67 promilių neblaivumas. Asmuo su tikrinimo rezultatu sutiko (b. l. 40, 41).

Įrodymų vertinimas

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

6. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 26 d., apie 14 val. 30 min., Ukmergės r., Želvos sen., Želvos mstl., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 14 val. 34 val. jam nustatė 2,63 promilių neblaivumą, 14 val. 51 min. – 2,67 promilių neblaivumą.

7. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad įvykio metu vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jis nurodė, kad 2024 m. spalio 26 d., grįžęs iš darbo, su draugu namuose vartojo degtinę, po to sėdo už automobilio vairo iš važiavo pas netoliese gyvenančią moterį, norėdamas paprašyti jos sugrėbti lapus, o kai važiavo iš jos kiemo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė jo neblaivumą. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno K. Šveikausko tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 26 d., 13 val. 54 min., buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Želvos mstl., Želvos sen., Ukmergės r., išvažiavo pilkos spalvos automobilis Volkswagen Passat, kurio vairuotojas neblaivus, apie 14 val. 30 min. ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, Želvos mstl., Želvos sen., Ukmergės r., buvo sustabdytas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. D. – asmeniui 14 val. 34 min. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, 14 val. 51 min. – 2,67 promilių neblaivumas, ką patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas. A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą taip pat pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad sustabdžius patikrinimui A. D. vairuotą automobilį bei patikrinus asmens girtumą, kaltinamasis patvirtino, kad vairavo būdamas neblaivus.

8. Visa tai reiškia, kad kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. A. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, A. D. ir L. D. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šį prašymą kaltinamasis bei L. D. palaikė ir teisiamajame posėdyje.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12. Kaltinamasis A. D. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis praeityje neteistas, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimu niekam nepadaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. D. itin kritiškai vertina savo elgesį, nurodo padaręs išvadas, pažada ateityje nebenusikalsti, laikytina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

13. Kaip jau minėta, L. D. yra pateikusi prašymą būti kaltinamojo laiduotoja. Teismas, spręsdamas, ar šis asmuo gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo dukra L. D. ypatingai kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad po įvykio su A. D. daug kalbėjo apie jo poelgį, kartu nutarė, kad jis privalo spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo (L. D. nurodė, kad tėvas bus vežamas į Kauną koduotis), ateityje ieškotis darbo. L. D. patvirtino, kad dažnai bendrauja su tėvu, padeda įvairiais patarimais, gali pasiūlyti jam su alkoholio vartojimu nesusijusių laisvalaikio praleidimo būdų Kaune, kur ji gyvena su šeima. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad L. D. yra neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus, yra sukūrusi šeimą, augina du mažamečius vaikus, registruota Užimtumo tarnyboje, turi darbinės patirties ir realius ateities planus, susijusius su projekto vystymu. Teisiamojo posėdžio metu ji pažadėjo daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei itin išsamiai paaiškino, kaip ketina tai padaryti. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad L. D. pagal savo asmenines savybes gali būti laiduotoja, ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms, A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybėn. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę. Įvertinus laiduotojos paaiškinimus teismo posėdyje apie dabartinę jos finansinę padėtį, A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

15. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, A. D. asmenybę, jam nustatytą girtumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatomas atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taip pat teismas vertina kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas už analogiško ar kitokio pobūdžio nusikaltimus, nebaustas administracine tvarka už šiurkštaus pobūdžio KET pažeidimus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo dienos.

16. Vykdant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažįstamas nusikaltimo priemone, todėl yra laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamajam, todėl yra konfiskuojamas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 3 dalis).

17. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

18. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės J. Inčienės 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui – automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

19. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kaltinamajam teiktos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 137,50 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016).

23. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, esant šiai aplinkybei, gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, todėl teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendžia antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – A. D. priklausantį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės Jolitos Inčienės 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. D. turtui – automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos, o turtą konfiskavus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. ir laiduotojai L. D., kad

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. D., kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.