- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- II-323-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00293-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Mantas Valiukas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3313-2023,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Faktinės aplinkybės
Institucijos nutarimu G. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d. 16.01 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsdamas judėjimą ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė važiavimo kryptį nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė minėtą transporto priemonę ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 128 punktų reikalavimus.
G. R. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.
I. S. ir atsiliepimo argumentai
G. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, dėl ko jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pasak pareiškėjo, jis nepažeidė KET 9 punkto, kuris įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas važiavo savo eismo juosta, kaip to reikalauja KET, o būtent ,,Audi“ vairuotojas važiavo priepriešine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo dešinės pusės kelkraščio. Skunde pažymima, kad pareiškėjas nepažeidė ir KET 101 punkte esančių reikalavimų, numatančių, kad prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. G. R. nurodo, kad važiavo tiesiai, nekeičiant važiavimo krypties, ką, pasak pareiškėjo, patvirtina ir autoįvykio fotonuotraukos. Skunde pažymima, kad pareiškėjas taip pat nepažeidė KET 126 punkto, įtvirtinančio reikalavimą vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, kadangi važiuodamas savo eismo juostos dešinės pusės pakraščiu, paliko maksimalų atstumą iš kairės pusės. Pasak G. R., nepažeistas ir KET 128 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas ne tik sulėtino, bet ir sustabdė savo transporto priemonę. Pasak G. R., būtent „Audi“ vairuotojas akivaizdžiai pažeidė KET reikalavimus. Taip pat pareiškėjas nesutinka ir su Nutarime nurodyta aplinkybe, jog automobilio „Porche“ priekinis kairės pusės ratas buvo išsuktas į kairę pusę, kas neva suponuoja išvadą, jog automobilis judėdamas keitė važiavimo kryptį. Pasak G. R., iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog ,,Porche“ automobilio dešinės pusės ratai buvo tolygiai prisispaudę prie dešinės pusės kelkraščio, o pats automobilis stovėjo tiesiai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog fotonuotraukose, kuriose transporto priemonė fotografuota iš galo, matoma kelyje likusios „Audi“ automobilio ratų žymės ir sniego krūva, kas, pasak G. R., leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonė ,,Audi“ susidūrimo metu stovėjo. Kadangi po autoįvykio policijos teko laukti apie valandą laiko, sniegas iš ,,posparnių“ nukrito transporto priemonėms stovint, o ne dėl susidūrimo. Skunde akcentuojama, kad visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Nutarimas priimtas nepagrįstai, vienpusiškai bei neobjektyviai įvertinant byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant į ,,Audi“ vairuotojo padarytus KET pažeidimus, nulėmusius autoįvykio kilimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir netenkinti G. R. skundo, nes tam nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas priėmė Nutarimą, kuriuo paskirta 11 eurų bauda, už tai, kad G. R. 2022 m. gruodžio 13 d. apie 16.01 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsdamas judėjimą ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „AUDI“, pakeitė važiavimo kryptį nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė minėtą automobilį. Savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 126 ir 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, nesilaikymą. Institucijos priimtame Nutarime G. R. inkriminuoti KET 9, 101, 126 ir 128 punktų pažeidimai, kurie reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, važiavimo pradžią ir manevravimą, transporto priemonių išdėstymą kelyje ir važiavimo greitį. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, t. y. nuotraukas ir įvykio schemą, nustatyta transporto priemonių padėtis po susidūrimo. Transporto priemonės stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Automobilio „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis sparnas liečiasi į „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparną. Transporto priemonės „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės ratas išsuktas į kairę pusę, iš ko darytina išvada, kad automobilis judėdamas keitė važiavimo kryptį. Fotonuotraukose, kuriose transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuota iš galo, matoma kelyje likusios minėto automobilio ratų žymės ir sniego krūvelė. Iš matomo vaizdo galima teigti, kad transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu stovėjo (nejudėjo), nes susidūrimo metu sniegas iškart nukrito nuo galinio dešinio posparnio, kadangi tarp sniego ir galinio automobilio rato tarpo nėra. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET, todėl G. R., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą atsižvelgti į greitį ir oro sąlygas, prasilenkiant su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti važiavimo krypties, palikti saugų tarpą iš šono, kad nekliudyti kitos transporto priemonės. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manoma, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, Nutarimu, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje G. R. nurodė, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepripažįsta. Parodė, jog yra nuotraukos, kuriose viskas matosi. Jis ten gyvena ir važinėja ten dažnai. Tąkart jis važiavo savo eismo juosta, arčiau nebuvo galimybės laikytis prie dešinio krašto. Tiesiog mašina, kurios pusėje buvo kliūtis, važiavo vos ne per vidurį gatvės ir neprasilenkė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog įvykis nutiko 2022 m. gruodžio 13 d. apie 3-4 val. (duomenys neskelbtini) g. buvo įvykis. Vienas automobilyje važiavo. Jo automobilis Porsche. Ten dvi eismo juostos, važiavo savo juosta. Įvykis nutiko šalia Universiteto įėjimo, kelyje. Važiavo jis lėtai, dešine eismo juosta. Važiavo ir mašina, kuri atvažiavo priešais jį, važiavo ne tiesiai. Galinis kairysis šonas, to automobilio, buvo išlindęs, jam nebebuvo kur sukti dešiniau, o nukentėjusysis pravažiavo šalia jo ir užkabino jo mašiną. Važiavo vienas prieš kitą. To automobilio buvo vairuotojo pusės galas apgadintas, o jo mašinos vairuotojo pusės priekis. Kitas automobilis tiesiog važiavo ne tiesiai. Jie vienas kitą užkabino ir sustojo. Tada iškvietė policiją. Pasiūlė jis, kad kitas vairuotojas pripažintų, jog kaltas ir apiformintų jie įvykį, tas pasakė, kad ne ir, kad jis, G. R., kaltas. Taip, nesutarė nuo pradžių. Jo automobilio sparnas iš priekio apgadintas, nukentėjusiojo automobilio galas vairuotojo pusės. Nestiprus buvo smūgis. Nukentėjusiojo automobilis Audi, jis vienas važiavo. Laikas, kai pakankamai žmonių buvo, judėjimas gatvėje buvo intensyvus. Tuo metu, jam atrodo, buvo sniegas. Nepamena, ar snigo. Buvo tamsoka, bet buvo gatvės apšvietimas. Iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. įsuko jis. Sankryžoje reikia praleisti sukant iš šalutinės gatvės, bet jis jau važiavo pagrindine gatve. Atvažiuojantys automobilis buvo. Įvykis nuo šalutinio kelio 10-15 m įvyko. Jis važiavo savo juosta, nevertino, ar spės automobilis pravažiuoti. Išvažiavo tuščia sankryža ir tuščia juosta važiavo. Kai išsukinėjo iš šalutinio kelio jis matė nukentėjusiojo automobilį. Kodėl paaiškino tyrimo metu, kad nematė, nes pamatė automobilį tik išsukęs. Automobiliai buvo priparkuoti nukentėjusiojo pusėje, jo pusėje buvo pakankamai didelis bordiūras.
Teismo posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, jog iki įvykio G. R. nepažinojo. Tąkart jis vežė (duomenys neskelbtini) pristatyti, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) universiteto išsuko iš (duomenys neskelbtini) g., kaip ir minėjo, G. R. Bandydamas prasilenkti, ten buvo labai blogos eismo sąlygos, todėl, kad labai snigo, buvo daug sniego, tą dieną. Dešinėje pusėje buvo priparkuoti automobiliai. Iš (duomenys neskelbtini) g. išsukęs, iš šalutinio į pagrindinį G. R. tiesiog judėjo jo kryptimi. Jis stengdamasis išvengti truputėlį pasuko į dešinę ir iš lėto važiavo, matydamas, kad turbūt smūgio neišvengs, sustojo, bandė atsidaryti langą ir užlenkti veidrodėlį, kad būtų kuo daugiau sumažinta žala arba jam, arba kaltininkui. Išvis, jeigu būtų galima jos išvengti. Jis, V. S., sustojęs nespėjo užlenkti veidrodėlio, G. R. kliudė su savo priekiu jo automobilio galą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis su audi automobiliu važiavo. Jam atrodo, ten išvis nėra pažymėta kiek tų juostų, ten siauras kelias, dešinėje pusėje automobiliai priparkuoti. Jo nuomone, gal G. R. irgi turėjo sustoti, paprašyti, kad atitrauktų jis automobilį. Gal galėjo iš šalutinio kelio praleisti ir viskas, nes ten 10-15 m. buvo likę iki šalutinio kelio. Jis jau buvo išsukęs iš šalutinio kelio ir artėjo link jo, V. S. Negreitai jis judėjo link jo, V. S., bet galima buvo ir lėčiau. Jeigu jis, V. S., sustojo ir G. R. turėjo galimybę sustoti, jis, V. S., labai iš lėto važiavo, buvo labai blogos eismo sąlygos. Matė, kas vyksta, jis, V. S., sustojo užlenkti veidrodėlio, o G. R. sumažino greitį, bet vis tiek judėjo ir jis tuo metu prilietė jo, V. S., automobilį. Nedidelis buvo atstumas iki posūkio 10 m. Mano, kad G. R. turėjo galimybę sustoti šalutiniame kelyje ir jį praleisti. Jo, V. S., automobiliui apgadintas automobilio galinis bamperis ir sparnas. G. R. automobiliui, kiek pamena, apgadintas buvo priekinis sparnas. Nelabai gavosi iš pradžių išlipti. Pas jį, V. S., buvo atidarytas langas, kai kliudė jo automobilį, G. R. irgi atsidarė langą, pasiūlė pildyti deklaraciją. Iš pradžių jis, V. S., nesuprato. G. R. pasakė, jog tai jis, V. S., yra kaltas, paklausė, ar jis nesutinka, kad jis kaltas. Jis, V. S., atsakė, jog nesutinka. G. R. iškvietė policijos pareigūnus. G. R. aiškino, kad jis, V. S., turėjo jį praleisti, nes jo, V. S., pusėje buvo kliūtis, kažkur iš daug toliau turėjo jį praleisti. Jo, V. S., pagrindinis kelias buvo, G. R. išsuko iš šalutinio kelio. Automobiliai pravažiavo vienas pro kitą. Jis, V. S., išsigando ir pagalvojo, kad automobiliai neprasilenks, nes labai viskas arti buvo. Galvojo, kad G. R. su automobilio galu kabins jo automobilio veidrodėlį, todėl sustojo ir bandė užlenkti veidrodėlį. Jo, V. S., pusėje buvo kliūtis, priparkuoti automobiliai. G. R. pusėje buvo mažas bortukas, pieva, medžiai, šaligatvis. Mano, kad G. R. būtų patogiau jį apvažiuoti. Jis, V. S., sustojo. G. R. važiavo drąsiai, o jis, V. S., jeigų matytų, kad blogos eismo sąlygos ir atvažiuoja kitas automobilis pagrindiniu keliu, jį praleistų arba daug lėčiau važiuotų. G. R. drąsiai šoko į pagrindinį kelią, tokiomis eismo sąlygomis, todėl ir parašė jis, V. S., paaiškinime, kad G. R. drąsiai važiavo. Patogiausia būtų palaukti ir jį, V. S., praleisti, nes buvo likę tik 10 m. iki šalutinio kelio, kur išsuko G. R. Beveik 5 metai jo, V. S., vairavimo stažas. (duomenys neskelbtini) g. jis, V. S., yra važiavęs, gal ne taip dažnai kaip G. R., bet važiavęs. Prieš G. R. važiuojant, prasilenkė jis gal su 2-3 mašinomis ir užteko pločio. Nežino, gal buvo daug sniego, gal džipas per didelis, todėl su G. R. neprasilenkė.
2022 m. gruodžio 13 d. Vyriausiojo patrulio D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 11.30 val. gautas pranešimas, jog gatvėje susidūrė pranešėjo automobilis ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o asmenys nesutaria dėl kaltęs. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas G. R. paaiškino, kad pasuko iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę pusę – (duomenys neskelbtini) g., ir tuo metu jokių artėjančių automobilių iš dešinės pusės nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., iš priekio priartėjo automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pravažiuodamas kliudė pranešėjo automobilį. V. S. paaiškino, kad važiuodamas automobiliu ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) g., išsukinėjo automobilis ,,Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris toliau važiavo link V. S. Kai priartėjo prie šone stovėjusių automobilių ir sustojo, V. S. norėjo užlenkti veidrodėlį, kad automobilis ,,Porsche“ galėtų pravažiuoti, tačiau minėto automobilio vairuotojas ir toliau važiavo nestodamas, dėl ko įvyko eismo įvykis (b. l. 12).
2022 m. gruodžio 13 d. G. R. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.15 val., esat blogoms oro sąlygoms, G. R. pasuko iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę pusę, t. y. (duomenys neskelbtini) g., jokių artėjančių automobilių iš dešinės pusės nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., iš priekio priartėjo automobilis ,,Audi“, kuris pravažiuojant užkabino jo (G. R.) automobilio kairįjį šoną. Jam (G. R.) kliūčių iš dešinės pusės nebuvo, o automobiliui ,,Audi“ kliūtis buvo priparkuoti automobiliai. Įvykio metu buvo apgadintos jo (G. R.) automobilio priekinio kairiojo šono sparnas ir vairuotojo durelės (b. l. 15).
2022 m. gruodžio 13 d. V. S. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16 val., V. S. važiavo (duomenys neskelbtini) g. Atsižvelgiant į oro sąlygas, važiavo lėtai ir šiek tiek kairiau nuo dešinėje kelio pusėje buvusių priparkuotų automobilių. Iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g., išsukinėjo automobilis ,,Porsche“ ir važiavo tiesiai link jo (V. S.). Tuomet jis (V. S.) priartėjo prie šalia esančių automobilių ir sustojo norėdamas užlenkti mašinos veidrodėlius, siekiant, kad automobiliai galėtų prasilenkti, tačiau automobilis ,,Porsche“ pravažiavo nestodamas ir taip kliudė jo (V. S.) automobilio kairės pusės galinę dalį (b. l. 16).
Byloje pridėtos autoįvykio fotonuotraukos (b.l. 7-14) bei eismo įvykio schema (b.l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo
G. R. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK numatyta, kad 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems.
KET 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
KET 128 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d. apie 15-16 val. išsuko iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) g. su Porsche automobiliu lėtai važiavo savo dešine eismo juosta, arčiau nebuvo galimybės laikytis prie dešinio krašto. Tiesiog mašina, kurios pusėje buvo kliūtis, važiavo vos ne per vidurį gatvės ir jie neprasilenkė. Nuo šalutinio kelio įvykis nutiko už 10-15 m. Galinis nukentėjusiojo automobilio kairysis šonas buvo išlindęs, jam, G. R., nebebuvo kur sukti dešiniau, o nukentėjusysis pravažiavo šalia jo ir užkabino jo mašiną. Kai išsukinėjo iš šalutinio kelio ir jau važiavo keliu jis pamatė nukentėjusiojo automobilį. Kiti automobiliai buvo priparkuoti nukentėjusiojo pusėje, jo pusėje buvo pakankamai didelis bordiūras.
Tuo tarpu nukentėjusysis V. S. parodė, jog iš (duomenys neskelbtini) g. išsukęs iš šalutinio į pagrindinį G. R. su automobiliu tiesiog judėjo jo kryptimi artėdamas. Artėdamas G. R. nesustojo. Jis, V. S., pamatęs, kad susidūrimo nepavyks išvengti ir stengdamasis išvengti susidūrimo truputėlį pasuko į dešinę ir iš lėto važiavo, matydamas, kad turbūt smūgio neišvengs, sustojo, bandė atsidaryti langą ir užlenkti veidrodėlį, kad būtų kuo daugiau sumažinta žala arba jam, arba kaltininkui. Nespėjo užlenkti veidrodėlio, G. R. kliudė su savo priekiu jo automobilio galą. Toje vietoje yra siauras kelias, dešinėje pusėje priparkuoti automobiliai. 10-15 m. nuo šalutinio kelio, iš kurio išsuko į pagrindinį G. R., įvyko autoįvykis. G. R. jau buvo išsukęs iš šalutinio kelio ir lėtai artėjo link jo, V. S. Jeigu jis, V. S., sustojo, mano, jog ir G. R. turėjo galimybę sustoti, jis, V. S., labai iš lėto važiavo, buvo labai blogos eismo sąlygos, sniegas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų bei eismo įvykio schemos matyti, kaip automobiliai susidūrė. G. R. vairuojamas automobilis atsitrenkęs į V. S. automobilio galą, vairuotojo pusės ratas pasuktas. (b.l. 7) Matyti, jog abi transporto priemonės stovi važiuojamojoje apsnigtoje kelio dalyje. Automobilio „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis sparnas liečiasi į „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparną. Iš fotonuotraukos (b.l. 9) matyti Audi automobilio stovėjimo pozicija savo eismo juostoje, automobilis nėra išsikišęs į kelio vidurį, kaip nurodė G. R. Taip pat stovėjimo pozicijos matyti ir kitose fotonuotraukose (b.l. 8, 10, 11, 1213, 14). Iš visų fotonuotraukų matyti, jog Audi automobilis stovi savo eismo juostoje, pats autoįvykis nutikęs masždaug 10-15 m atstumu nuo šalutinio kelio, iš kurio išvažiavo G. R. (b.l. 11).
Neginčytina, jog tąkart „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. judėjo pagrindiniu keliu važiuodamas tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve. Jo pusėje buvo priparkuota automobilių, kelyje buvo prisnigta, buvo blogos eismo sąlygos. Žyminčios juostos dvi kelio puses toje vietoje nėra, kelias siauras, iš G. R. pusės buvo sniego nevalyto sniego krūvos. Taip pat neginčytina, jog G. R. vairuojamas automobilis išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir judėjo priešais nukentėjusiojo V. S. automobilį apie 10-15 m., kol prasilenkiant susilietė. Taip pat nepaneigta versija, jog V. S. pamatęs artėjantį automobilį ir matydamas, kad prasilenkti nepavyks, sustabdė savo automobilį, bandė užlenkti veidrodėlį, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes automobiliai susilietė.
Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo V. S. automobilis ,,Audi“ važiavo priepriešine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo dešinės pusės kelkraščio, kaip teigia, G. R., to nerodo ir byloje pridėtos fotonuotraukos. V. S. važiavo pagrindiniu keliu savo juosta tiesiai, o G. R. automobilis išsuko iš šalutinio kelio, atstumas iki V. S. automobilio buvo 10-15 metrų. Tai, jog šiuo atveju būtų buvęs kaltas V. S., tokios išvados padaryti negalima, nes jis važiavo tvarkingai, savo keliu, kol iš šalutinio kelio neišsuko G. R. automobilis. Draudimo išsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį taip pat nebuvo. Tačiau, KET 101 punkto reikalavimai numato, kad prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Artėjant dviems automobiliams siaurame pagrindiniame kelyje, blogomis eismo sąlygomis, matant, kad gali tekti neišvengti susidūrimo, be abejo, reikėtų stabdyti transporto priemones, o ne lengvabūdiškai tikėtis, jog pavyks pravažiuoti. Taigi, šiuo atveju, G. R. buvo nepakankamai atidus, nes automobilio nesustabdė, dėl ko nutiko eismo įvykis, jam suktelėjus ratą link V. S. automobilio, jis kairės pusės priekiniu sparnu kliudė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparną. Jeigu jis būtų sustabdęs savo automobilį, kaip tai padarė nukentėjusysis V. S., be abejo, mašinos nebūtų susilietusios.
Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 128 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kaip minėta, G. R. to nepadarė.
Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju būtent G. R. veiksmai lėmė, dėl ko susidūrė abu automobiliai. Pritartina institucijos atstovo pozicijai, jog iš nuotraukų matyti, kad abu automobiliai priekiais prasilenkė, tai yra jie neturėjo sąlyčio taškų. Tačiau įvyko užkabinimas automobilio galu kito automobilio. Jeigu tai būtų padaręs Audi automobilio vairuotojas, tai būtų užkabinęs priekinį Porsche bamperį, tačiau pagal nuotraukas galima teigti, kad Porsche automobilio ratai užvažiavo į automobilio Audi trajektoriją. Tai yra, kad Porsche keisdamas vairavimo kryptį, tai yra jau apvažiuodamas kabino galinę automobilio Audi dalį.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir Nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta sankcijos ribose.
Vadovaujantis tuo, kas aptarta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Nutarimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3313-2023 palikti nepakeistą ir G. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.