- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- ATP-251-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03313-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
A. J. 2015 m. balandžio 21 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi A. J. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu A. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti, sutrumpinti jam 2014 m. spalio 13 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir šią teisę jam grąžinti.
A. J. nurodo, kad teismas jo prašymą įvertino formaliai, neatsižvelgęs į jame išdėstytas svarbias aplinkybes, neišklausęs jo teismo posėdyje. Kad teismas visiškai nesigilino į jo prašyme nurodytas aplinkybes ir buvo iš anksto nusprendęs, kokį sprendimą priims, patvirtina tai, kad skundžiamą nutartį teismas jam atidavė 2015 m. gegužės 4 d., teismo posėdžio metu.
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad iš ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomąsias sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip matyti iš šios nuostatos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę ir įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. A. J. įsitikinimu, teismas į jo prašymą pažiūrėjo formaliai, nevertino jo elgesio ir asmenybės nuobaudos vykdymo metu, tik rėmėsi jo anksčiau padarytais teisės pažeidimais, už kuriuos jam paskirtas nuobaudas jis yra atlikęs, jų galiojimas pasibaigęs. Pažymi, jog ATPK 36 straipsnis numato, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tai, A. J. įsitikinimu, reiškia, kad teismo nutartyje minimos jam anksčiau paskirtos nuobaudos, t. y. nuobaudos, paskirtos už pažeidimus, padarytus prieš 10–15 metų, yra nebegaliojančios ir nebegali kelti jokių teisinių pasekmių. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad anksčiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos teismo sprendimui.
Šalies argumentai
A. J. nurodo nesutinkantis su teismo teiginiu, kad jis išvadų iš ankstesnių nuobaudų nepadarė. Pažymi, kad ankstesnius pažeidimus jis padarė prieš daug metų, po to jokių pažeidimų nedarė, taigi teigti, kad jis nepadarė jokių išvadų ar, kad jo pažeidimai galėtų būti vertinami kaip sistemingi, nėra pagrindo. A. J. taip pat atkreipia dėmesį, kad, skiriant jam nuobaudą už ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, privalėjo analizuoti jo elgesį nuobaudos vykdymo metu, o ne pakartotinai jį bausti už padarytus pažeidimus. Be to, teismas nenurodė, koks jo elgesys šios nuobaudos vykdymo metu neleidžia teismui manyti, kad jis gerbs bendrąsias gyvenimo taisykles, daugiau teisės pažeidimų nedarys.
Skunde A. J. nurodo ir tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 28 d. rytą išgėręs prie vairo nesėdo, ryte jautėsi žvalus, net negalėjo pagalvoti, kad nuo tokio nedidelio kiekio iš vakaro išgerto alkoholio jo organizme dar galėjo likti alkoholio pėdsakų. Kadangi už automobilio vairo jis sėdo tik kitą dieną, apie 10.30 val., tikrai buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti ir jokio administracinio teisės pažeidimo nedaro. Teigia, kad akivaizdu, jog iš ankstesnių administracinių nuobaudų jis yra pasimokęs ir padaręs išvadas, todėl niekada prie automobilio vairo nesėda išgėręs alkoholio. 2014 m. rugsėjo 28 d. jis Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė dėl to, kad nesuvokė, jog jo organizme gali būti likę iš vakaro išgerto alkoholio pėdsakų. Piktybiškai, planuotai administracinio teisės pažeidimo jis nedarė.
A. J. nurodo taipogi nesutinkantis su teismo vertinimu, kad jo dabar esanti darbinė padėtis nėra svarbi aplinkybė svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymi, kad šeimoje auga 4 vaikai: 9 metų dukra P. J., 7 metų dukra J. J., 5 metų sūnus J. J. ir 3 metų sūnus M. J.. Jis (A. J.) šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, vienintelis šeimos maitintojas, todėl pusės klientų netektis ir sumažėjusi darbų apimtis yra labai svarbi aplinkybė – jo šeimos nariai labai nukenčia finansiškai. Nurodo sutinkantis su teismo nuomone, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tačiau dar kartą pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. rytą išgėręs prie vairo nesėdo ir piktybiškai, planuotai administracinio nusižengimo nedarė.
Taip pat A. J. nurodo nesutinkantis su teismo vertinimu, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis negali padėti žmonai prižiūrėti 4 jų vaikus, t. y. vežioti juos į ugdymo įstaigas, popamokinius užsiėmimus, pas gydytojus, negali būti vertinamos kaip svarbios aplinkybės. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Šeimos, kaip ypatingos visuomeninės organizacijos, svarbą patvirtina ir jos apsaugos užtikrinimas ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose teisės šaltiniuose. Šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra viešojo intereso gynimas. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nurodo, kad jo dukra P. J. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini), kiti trys vaikai lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „Ž.“, esantį (duomenys neskelbtini). Visi vaikai lanko įvairius būrelius: J. J. – choreografijos studiją „A.“, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), J. J. –„D.“ dainavimo mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), P. J. – (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą ir choreografijos studiją „A.“. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jų mažamečius vaikus tiek į darželius, mokyklą, tiek į būrelius būtinai reikia vežti, jie vieni nuvykti į būrelius ir ugdymo įstaigas neturi jokios galimybės. Jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, viena žmona tiesiog fiziškai nepajėgia viena visur nuvežti vaikus, todėl labai nukenčia jų mažamečių vaikų interesai. Be to, vaikai dalyvauja daugelyje renginių, todėl juos reikia vežti ir į kitus miestus. Pasitaiko tokių situacijų, kai tą pačią dieną, skirtingose vietose vyksta renginiai ne vienam vaikui, tuomet jie gali tik vieną vaiką nuvežti į renginį, o kitų vaikų interesai lieka nepatenkinti, jie jaučiasi atstumti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
A. J. teigimu, iš jo prašymo ir jo priedų matyti, kad per jam paskirtos nuobaudos laikotarpį naujų administracinės teisės pažeidimų jis nepadarė, savo elgesiu įrodė, kad padarė tinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo, sumokėjo visą paskirtą piniginę baudą, nepažeidinėjo ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir visiškai nedarė jokių teisės pažeidimų, padaryto teisės pažeidimo pavojingumą suprato. Dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo labai gailisi, po padaryto pažeidimo viską tinkamai apsvarstė, pažada ateityje nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų, pavyzdingai ir sąžiningai elgtis. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms galima daryti išvadą, jog jam paskirtos nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad nebaigta vykdyti papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Pažymi, kad paskirta nuobauda sukėlė labai dideles neigiamas pasekmes jam ir jo šeimai, ypač jo nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. J. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. J. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį. Nurodo, kad apibendrinta teismų praktika patvirtina, jog teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Apie tai sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, jų pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-832/2012, N575-919/2012, N575-835/2012). Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
A. J. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones A. J. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (11–12, 46–47 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (24 b. l.), paskirtą baudą sumokėjo (27, 28, 29 b. l.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. J. turi mažamečių vaikų, kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas, būrelius (31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40 41, 42, 43 b. l.). Tai, kad A. J. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pripažino A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją įvertino skirdamas pastarajam už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą minimalią nuobaudą.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neigiamas pasekmes ne tik A. J., bet ir jo šeimos nariams, nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad dėl teisės vairuoti netekimo kylančios neigiamos pasekmės nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, nes administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi dėl administracinės nuobaudos taikymo asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, jo netinkamo elgesio pasekmė.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas ATPK 329 straipsnio taikymo A. J. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai vertino ir A. J. asmenybę, t. y. tai, kad pastarasis iki administracinio teisės pažeidimo, už kurį yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimu, tris kartus buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino svetimą transporto priemonę, tris kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės (11–12 b. l.). Nors, kaip teisingai skunde pažymėjo A. J., minėtus pažeidimus jis padarė gana seniai (prieš 15 ir 8 metus) ir šių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs, tačiau tai visgi yra pažeidėją charakterizuojantys duomenys ir į juos teismas, svarstydamas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą, privalo atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems teiginiams, kad A. J. padarytas pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o tai, kad A. J. negali kurį laiką vežioti vaikų į mokymo ir ugdymo įstaigas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sudaro nepatogumų vykdant darbinę veiklą, nėra aplinkybės, kurias būtų pagrindas vertinti kaip išskirtines. Be to, iš A. J. skundo matyti, kad jis nėra vienintelis asmuo šeimoje, turintis vairuotojo pažymėjimą ir galintis vežioti šeimos narius – vairuotojo pažymėjimą turi ir jo žmona, kuriai, A. J. teigimu, vienai visur vežti vaikus yra fiziškai per sunku.
Esant paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su A. J. skundo teiginiu, kad teismas jo prašymą vertino formaliai, rėmėsi tik jo anksčiau padarytais pažeidimais. Kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismo posėdyje A. J. dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, pastarojo skundo argumentas, kad teismas sprendimą priėmė neišklausęs jo teismo posėdyje, atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad nutartis A. J. buvo įteikta jo prašymo išnagrinėjimo dieną, t. y. 2015 m. gegužės 4 d. (48–51 b. l.), nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas, be to, įstatymas nedraudžia teismui išnagrinėjus bylą sprendimą priimti tą pačią dieną.
Atsakant į A. J. skundo argumentą, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. rytą išgėręs prie vairo jis nesėdo, pažymima, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas – įsiteisėjusiu 2014 m. spalio 13 d. nutarimu konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 11.07 val., A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,58 prom. (+/-0,02 proc.) girtumas. Aplinkybė, ar pastarasis alkoholį vartojo iš vakaro, ar ryte, jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. jau anksčiau būdamas baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nežiūrint praėjusio laiko, vėl vairavo automobilį neblaivus, nėra pagrindo sutikti su pastarojo teiginiu, kad jis iš ankstesnių nuobaudų pasimokė ir padarė išvadas, tačiau yra pagrindas pritarti apylinkės teismo išvadai, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti A. J. skundą jame išdėstytais motyvais ir minėtą nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.