Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarimo, patikslinto 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nagrinėjamu atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

10. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi minėtoje nuostatoje nėra išsamiai įtvirtinti kiti konkretūs reikalavimai pareiškimo turiniui. Tačiau nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti aiškus, suprantamas, asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Net ir surašant ne administracinio nusižengimo protokolą, o pareiškimą, kuriuo iš esmės inicijuojamas administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, kaltinimas asmeniui turi būti suformuluojamas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, reikalingos tinkamam inkriminuojamo administracinio nusižengimo išnagrinėjimui, bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1–4) yra esminių trūkumų, trukdančių teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. VMI pareiškime aiškiai nurodyta, kad R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas bei kitais Bendrovės kreditoriais, neįskaitant valstybinių institucijų, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus. Pareiškime taip pat nurodytas konkretus civilinio kodekso straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nusižengimo darymo laikotarpis, pažeidimo esmė, tiksliai nurodant visas svarbias bylai aplinkybes, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Priešingai nei teigiama skunde, VMI pareiškime nurodyta, kokios buvo Bendrovės pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kokios sumos ir kokiems tiekėjams sumokėtos už prekes ir paslaugas, kokia suma sumokėta VMI, nurodyta, kokius mokėjimus ir kokią dieną atliko Bendrovė, tą dieną turėdama nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybei (nurodyta nepriemokos suma ir 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d.). Taigi nėra pagrindo sutikti su R. K. apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinimas jam suformuluotas netinkamai. Aplinkybę, kad kaltinimas apeliantui buvo aiškus, patvirtina ir tai, kad jis, pasirašytinai susipažinęs su 2018 m. kovo 2 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, nenurodė, jog nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis (b. l. 103–105), o savo 2018 m. vasario 28 d. paaiškinime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) laiku neatsiskaitė su VMI dėl mokėtino PVM todėl, kad įmonėje trūkta apyvartinių lėšų. Kartu nurodė, kad dėl susidariusios situacijos labai gailisi, stengsis įsiskolinimą padengti kuo greičiau. Patvirtino, kad paaiškinimą surašė pats, jį pasirašė (b. l. 184). Atkreipiamas dėmesys, kad R. K. apeliaciniame skunde be kita ko nurodyta, jog „Apeliantas pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė įmonės interesais <...>“ (b. l. 219–222), taip pat nurodyta ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės padengė beveik visą įsiskolinimą už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. (VMI atstovė I. B. teismo posėdyje patvirtino, jog „Tikrai yra dengimas ir jis yra nuolatinis“ (b. l. 177–178)). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. K. su kaltinimu sutinka, kaltinimas jam yra aiškus ir suprantamas, jis žino, kokia yra Bendrovės įsiskolinimo suma ir stengiasi įsiskolinimą padengti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl R. K. kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, pagrįstai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. K., žinodamas apie esamą įmonės mokestinį įsipareigojimą valstybei kaip kreditorei, taip pat žinodamas savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina liudytojų L. J. ir O. T. parodymai (b. l. 176–177), VMI atstovės I. B. paaiškinimai (b. l. 177–178), iš dalies paties R. K. duoti parodymai (b. l. 76, 197) bei rašytiniai bylos įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas ir prie jo pridėtos avanso apyskaitų kopijos (b. l. 1–26), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 103–105), VMI raštas (b. l. 180–181), R. K. 2018 m. vasario 28 d. paaiškinimas (b. l. 184), R. K. 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir VMI 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas-atsakymas (b. l. 192, 193–194). Taigi tenkinti R. K. prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo.

12. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu teismas R. K. paskyrė minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

14. Pažymima, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta visas esmines padaryto nusižengimo aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje taip, kad sudarytų pagrindą manyti, jog jis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja. Iš bylos matyti, kad teismo posėdžio, vykusio 2018 m. birželio 5 d., metu R. K. kaltu neprisipažino, konkrečiai nurodė, jog kaltės nepripažįsta, teigė nepamenantis, kam ir už ką mokėjo, nes mokėjo „<...> ir čia, ir čia <...>“ (b. l. 76). 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje R. K. į teisėjo klausimus atsakė: „Nežinau, ar pripažįstu pažeidimą. Kiek galėjau, tiek mokėjau <...> Dabar moku. Prisipažįstu iš dalies“ (b. l. 197). Taigi sutikti su apelianto teiginiu, kad jis prisipažino kaltu, t. y. pripažino faktines aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jog R. K. gailisi dėl padaryto nusižengimo. Iš 2018 m. vasario 28 d. R. K. paaiškinimo matyti, kad jame pastarasis nurodė, jog dėl susidariusios situacijos labai gailisi (b. l. 184), tačiau į teismo posėdžio metu jo atstovo advokato Murado Bakano pateiktą klausimą atsakė, kad paaiškinimą rašė todėl, kad jam „sakė rašyti“, kaip sakė, taip jis ir parašė, nors liudytojos L. J. ir O. T. parodė, kad R. K. pats geranoriškai parašė paaiškinimą, žadėjo nepriemoką padengti artimiausiu metu (b. l. 176–177, 197). Dėl to taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas gailisi dėl padaryto nusižengimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad skundžiamu nutarimu R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybe lengvinančia aplinkybe skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo.

15. Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali (tačiau neprivalo) ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. verslo partneriams mokėjo tik dėl to, kad išsaugoti bendrovę ir užtikrinti tolimesnę veiklą, per laikotarpį iki paskutinio teismo posėdžio UAB (duomenys neskelbtini) padengė dalį įsiskolinimo už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. nelaikytinos R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų ir atlyginti kreditoriui skolą.

16. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

17. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

18. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda R. K. paskirta teisingai, ji yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – kad jis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 45–53), yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 73), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgė į tai, kad pastarasis turi nepilnametę dukrą ir ją išlaiko, šeimos lėšos nedidelės, UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinės lėšos yra tik sezoninės. Įvertinęs visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus jam minimalaus dydžio nuobaudą – 1 400 Eur baudą. Kitaip vertinti paminėtas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas, nėra pagrindo, o naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, R. K. savo skunde nenurodė. Nekyla abejonių, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti apeliantui mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Be to, ir pats R. K., prašydamas taikyti BK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas jokių aplinkybių, kurias jo nuomone būtų galima vertinti kaip išskirtines, nenurodė, tik prašė jo skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pasisakyta šios nutarties 13 ir 14 punktuose, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis ir tuo pagrindu skirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį ar ją naikinti R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.