- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-459-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00071-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „H.“
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. bylos Nr. 1A-459-72/2011
2011 m. birželio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 184 str. 1 d. ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Priteista iš V. P. civilinio ieškovo UAB „H.“ naudai 598 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 31 d., savo vardu su UAB „H.“ sudaręs įrangos nuomos sutartį Nr. 20110131, pagal kurios priedą Nr. 11.01.31 jam patikėjimo teise buvo perduoti įrankiai – 389 Lt vertės perforatorius „Makita HP2050“, 2359 Lt vertės atskėlimo plaktukas „Bosch GSH5E“, 57,33 Lt vertės kaltas „SDS30080“ ir 523,40 Lt vertės siaurapjūklis „Bosch GST75BE“, - šiuos įrankius 2011 m. sausio 31 d. apie 13 val. Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 91A esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje už 400 Lt pardavė A. Ž., bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. vasario 1 d. pagal 2011 m. sausio 31 d. įrankių nuomos sutartį gavęs 1450 Lt vertės universalias stakles „Makita LF1000“, tą pačią dieną apie 13 val. Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 91A esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje už 400 Lt pardavė A. Ž. ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „H.“ priklausantį 4778,73 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo sutrumpinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Nurodo, kad yra nuteistas per griežtai. Teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad visi UAB „H.“ daiktai yra grąžinti.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino V. P. kaltu, taip pat teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 184 str. 1 d. Kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo savo skunde neginčija ir pats apeliantas, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme, manydamas, kad ji per griežta, ir prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kolegija atmeta. Paskirdamas apeliantui bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, teisingai taikė LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies parinkimą recidyvistui bei LR BK 54 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame išsamiai išdėstyti tiek V. P. skirtinos bausmės rūšies, tiek bausmės trukmės parinkimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Taip pat pažymėtina, kad skiriant bausmę iš esmės jau buvo atsižvelgta į aplinkybes, apie kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgti į šias aplinkybes dar kartą nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, į padarytos nusikalstamos veikos motyvą – veika padaryta siekiant savanaudiškų paskatų, į apelianto nustatytą ir pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę: anksčiau ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, visi nusikaltimai padaryti nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra suimtas, nedirba, registruotas darbo biržoje, pajamų ir turto neturi. Iš teismui pateiktos badžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, buvo išbrauktas iš įskaitos Kėdainių rajono pataisos inspekcijoje. Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad V. P. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo tik nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad V. P. yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), t.y. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), pagrįstai jam skyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo už inkriminuotą nusikaltimą paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nuteistojo asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog V. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, asmenybės pavojingumui ir tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, todėl nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Byloje nėra nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. P. turėtų būti švelninama bausmė. Apeliantas taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės nustatant bausmės trukmę. Taigi baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo trukmės.
Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-004-08 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.