Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-20 · Byla Nr. Ik-1680-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
Ik-1680-602/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00843-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Jonas Korsakas
Administracinė byla Nr. A502-1409/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00843-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Korsakui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 10-8-IS-119 „Dėl J. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2010 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 5-S-1089 “Dėl Jūsų skundo tyrimo”.

Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi nuo 1995 m. Ginklų laikymo tvarkos nėra pažeidęs, leidimai kaskart būdavo pratęsiami. Nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą pratęsti leidimą, kartu pridėjo reikalingus dokumentus. Šio prašymo pagrindu atsakovas 2009 m. spalio 12 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4837, galiojantį iki 2014 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d., t. y. iki teistumo išnykimo likus maždaug dviem mėnesiams. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas negali būti taikomas formaliai, bet atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 33-34) paaiškino, kad siekdamas patikrinti, ar pareiškėjas ir kartu su juo viename būste gyvenantys asmenys yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Taisyklės), 57 punktu, atliko patikrinimus. Jų metu nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį. Skirtą baudą J. B. sumokėjo 2007 m. gegužės 29 d., todėl jo teistumas išnyksta 2010 m. gegužės 29 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis asmenys pripažįstami praradę nepriekaištingą reputaciją. Jokių išlygų taikant šiuos kriterijus įstatymas nenumato.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 17-18).

Nurodė, kad po patikrinimo paaiškėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu jo leidimas panaikintas. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimai nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punkte ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, nurodytoms sąlygoms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 79-82).

Teismas nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo nuteistas už <...> tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 16 str. 4 d.). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 625 Lt baudą – J. B. sumokėjo 2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 38), todėl 3 metų terminas skaičiuotinas nuo šios dienos. Pareiškėjo teistumas išnyksta 2010 m. gegužės 29 d. Pareiškėjui leidimo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. spalio 12 d., tačiau atlikus patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjo teistumas dar nebuvo išnykęs. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis teismas padarė išvadą, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimas yra teisėtas, o pareiškėjo argumentai, jog negalėjo būti panaikintas jau pratęstas leidimas, – nepagrįsti. Vadovaujantis Taisyklių 60 punktu, jeigu po leidimo perregistravimo atlikus patikrinimus nustatomos aplinkybės, dėl kurių leidimas turi būti panaikintas, perregistruotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas. Taigi šį klausimą atsakovas sprendė Taisyklėse nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, ir priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Apeliacinis skundas (b. l. 87-91) grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 33 straipsnį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Įstatymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2008 m. birželio 5 d.; pagal 35 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. J. B. nurodo leidimą laikyti (nešioti) ginklus įgijęs 1995 m., o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu įsiteisėjo 2007 m. gegužės 29 d., t. y. iki 2008 m. birželio 5 d. įsigaliojant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams. Pagal iki 2008 m. birželio 5 d. aktualią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakciją, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

2. Byloje pripažįstama, kad J. B. teistumas išnyko 2010 m. gegužės 29 d., o pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2010 m. liepos 20 d. Todėl bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo reputacijai tapus nepriekaištinga, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovo sprendimas turėjo būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 103-104).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prašo J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, (b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo sprendimo panaikinti J. B. leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad J. B., būdamas sodų bendrijos „Pikeliškių versmė“ pirmininku netvarkė buhalterinės apskaitos, nors tai daryti privalėjo (b. l. 42-46). Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 pateiktą BK 223 straipsnio „Aplaidus apskaitos tvarkymas“ išaiškinimą (publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m.) ir vadovaudamasi BK 11 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas buvo nuteistas už tyčinį (nesunkų) nusikaltimą. Asmenys, nuteisti už nesunkų nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (BK 97 str. 3 d. 3a p.). J. B. skirtą bausmę (625 Lt baudą) įvykdė 2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 38), todėl jo teistumas išnyko 2010 m. gegužės 29 d.

Iš skundžiamo administracinio akto turinio matyti, jog pareiškėjui nepalankų sprendimą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas grindė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog leidimas nešioti ir laikyti ginklą panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą numatytoms sąlygoms, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtu įstatymu inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija), kurio 2 dalies 2 punktas numatė, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Aiškinant paminėtų įstatymo nuostatų turinį galima teigti, jog priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, iš esmės buvo sugriežtinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, kadangi remiantis naująja įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, asmuo nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo dar 3 metus buvo laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju faktas, kad vertinant pareiškėjo reputaciją buvo nurodyta ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, o administracinio sprendimo priėmimo dieną aktualus įstatymas, teisingam bylos išsprendimui esminės įtakos neturėjo, nes 2010 m. sausio 15 d. panaikinant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjo teistumas dar nebuvo išnykęs. Be to, negalima sutikti su apeliantu, kad skundžiamas individualus administracinis aktas naikintinas dėl to, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo teisinis statusas iš esmės pasikeitė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi atlikdamas jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, teismas privalo patikrinti faktinį ir juridinį pagrindą, egzistavusį ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė