Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. G., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. G. atsiliepimo į pareiškimą bei prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais – gimimo įrašu Nr. 9, valstybės įmonės Registrų centro gyventojų Registro pažymomis Nr. GR.3A-4365 ir Nr. GR.3A-4375 – nustatyta, kad pareiškėjo A. L. tėvai yra A. L. ir R. L., kurie susituokė 1985 m. rugpjūčio 10 d. Suinteresuotas asmuo K. G. yra R. L. duktė, gimusi iki R. L. ir A. L. santuokos sudarymo. Iš mirties įrašo Nr. 16 ir medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. G. motina R. L. mirė 2010 m. balandžio 2 d., pareiškėjo tėvas A. L. mirė 2022 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad R. L. mirties dieną kartu su sutuoktiniu A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė žemės sklypą, unikalus Nr. 6925-0002-0052, esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnis), taip pat jai priklausė 139/556 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 6925-0002-0116, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas A. L. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Testamentų registre duomenų apie palikėjos R. L. palikimo priėmimo faktus nėra, Prienų rajono 2-ojo notaro biuro 2022 m. gruodžio 29 d. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios R. L. palikimą, neužvesta. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro 2022 m. lapkričio 23 d. liudijimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjas po tėvo A. L. mirties priėmė tėvo palikimą, tačiau pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik į tėvo asmeninės nuosavybės teise registruotą turtą, į paveldimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neišduotas, nes šis turtas įgytas santuokoje.

Tam, kad įgytų palikimą, palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad A. L. buvo R. L. sutuoktinis paveldintis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). R. L. testamento nepaliko, dėl jos palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos R. L. mirties palikimą priėmė tėvas A. L. pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo. Tėvas iki mirties ir toliau gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi sodyboje tėvų sukurtu sodu, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, bendrai įgyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai, be to, būtent tėvo leidimu kiti žemės sklypo bendrasavininkai naudojasi motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjo tėvas A. L. 1982 m. lapkričio 9 d., t. y. iki santuokos su R. L. sudarymo, nusipirko gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, garažą, tvartą bei kitus inžinierinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką, pareiškėjo tėvai 1996 m. rugsėjo 13 d. įgijo valstybinį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas pareiškėjo tėvo A. L. vardu. Šiame žemės sklype yra įregistruotas 0,1400 ha sodas bei 0,1300 statiniais užstatyta teritorija. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjo tėvai 1996 m. rugsėjo 13 d. įgijo valstybinį žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas pareiškėjo tėvo įgytas gyvenamasis namas su lauko virtuve, garažu, tvartu bei kitais inžinieriniais statiniais, registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašas Nr. 9, mirties įrašas Nr. 16, medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Prienų rajono 2-asis notaro biuro 2022 m. lapkričio 23 d. liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo tėvai pareiškėjui gimus gyveno sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat savo mirties. Mirus pareiškėjo motinai R. L., pareiškėjo tėvas ir toliau gyveno minėtoje sodyboje, prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklype esančiu sodu, šioje sodyboje pareiškėjo tėvas ir mirė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo tėvas A. L. po sutuoktinės R. L. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad A. L. priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. L. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistinos 14,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2022 m. rugsėjo 12 d., po sutuoktinės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. balandžio 2 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,84 Eur (keturiolikos eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.