Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2011 m. vasario 18 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2011 m. vasario 18 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundus vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. K. šį prokuroro nutarimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi G. K. skundas buvo atmestas.

G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi suvaržė teismą nubausti R. K. už jo veiksmus ir žodžius, gynėjo pareigų neatlikimą, taip pat ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. netinkamo pareigų atlikimo. Tai, kad R. K. neatliko gynėjo pareigų nustatė ir Panevėžio apygardos teismas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisėjas A. N. dangsto policijos pareigūnų savavaldžiavimą.

Posėdyje gynėjas nurodė, kad dėl skundo tenkinimo palieka spręsti teismui. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

G. K. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Panevėžio VPK viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojavimo pareigūnai 2010-11-17 pažeidė konvojavimo taisykles, teigė, kad dėl 2010-11-17 įvykių Panevėžio apskrities areštinėje ir teisme reikalinga atlikti tarnybinį patikrinimą, taip pat G. K. skundu prašė pardėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui R. K., kadangi jis, 2009-11-05 būdamas jo gynėju, baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-229/2009 viršijo įgaliojimus, šmeižė ir įžeidinėjo pareiškėją, baigiamosiose kalbose nurodė, kad pareiškėjas įvykdė nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos LR BPK 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Prokuroras 2011-02-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundus, nes dėl G. K. nurodytų įvykių nenustatyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ). Prokuroro nutarimas ir skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pagrįsti ir teisėti.

Prokuroras pagrįstai nutarime konstatavo, kad nėra duomenų, rodančių, jog G. K. būnant Panevėžio apskrities areštinėje bei 2010-11-17 konvojuojant jį į Panevėžio apygardos teismo posėdį areštinėje dirbantys policijos pareigūnai, neteisėtai prieš jį naudojo fizinį smurtą, bei taip pažeidė poįstatyminius teisės aktus, ir padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuota, kad nebuvo pagrindo ir atlikti tarnybinius patikrinimus. Prokuroras savo sprendimą pagrindė įvertinęs duomenis - Panevėžio apskrities VPK viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojavimo skyriaus konvojaus būrio pareigūnų tarnybinius pranešimus, 2010-11-17 Panevėžio apskrities VPK viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojavimo skyriaus medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas jokių argumentų, kodėl skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina nenurodo, tik teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas dengia pareigūnų savavaldžiavimą. Be to pats pareiškėjas savo skunde adresuotame Panevėžio apylinkės teismui pripažįsta, kad jis nevykdė konvojaus pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl prievartos priemonių – antrankių panaudojimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas.

Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje, tiek prokuroras nutarime pagrįstai pasisakė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, jog gynėjas R. K. viršijo įgaliojimus, šmeižė ir įžeidinėjo pareiškėją. Pareiškėjas 2010-03-08 Panevėžio apygardos teismo posėdžio metu prašė paskirti kitą advokatą, nurodė, kad su R. K. yra konfliktinėje situacijoje, kadangi su juo advokatas nebendrauja, jis advokatu nepasitiki, reiškia jam nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio apylinkės teismo nutartyje bei prokuroro nutarime išsakytais argumentais, jog tai, kad R. K. 2009-11-15 baigiamųjų kalbų metu pasakė, jog jo ginamasis įvykdė visas nusikalstamas veikas, kurios jam inkriminuotos ir prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti, nėra nusikalstamų veikų – šmeižimo, įžeidimo, piktnaudžiavimo požymių. Tai, kad 2010-03-08 Panevėžio apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu teismas nutarė tenkinti G. K. prašymą dėl advokato nušalinimo, dar nereiškia, kad gynėjas padarė pareiškėjo nurodomas nusikalstamas veikas. Teismas tik nurodė, kad gynėjo išsakyta pozicija baigiamosiose kalbose neatitinka nuteistojo lūkesčių, todėl jis nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais dar kartą pažymi, kad gynėjo ir ginamojo pozicijos nesutapimas vertintinas kaip Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas, dėl ko pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. K. skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.