- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-300-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00022-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- A. Č., I. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. (J.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 223 straipsnio 1 dalį, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir I. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. (J.) apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaltinus tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. spalio 1 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t. y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t. y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t. y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 straipsnių nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t. y. kasos išlaidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos: 2014 m. liepos 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014 m. liepos 19 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014 m. birželio 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014 m. liepos 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t. y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trūkumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateiktas buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą. I. A. apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaltinus tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigas nuo 2014 m. sausio 1d iki 2014 m. spalio 1 d. ir tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1d iki 2014 m. spalio 1 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nesilaikė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1d iki 2014 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t. y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t. y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 straipsnių nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; kasos išlaidų orderiais atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas: 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014 m. liepos 19 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014 m. birželio 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014 m. liepos 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizdavo jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad kaltinimo pateikti įrodymai neatlaiko konkurencijos prieš kitas objektyvias byloje nustatytas A. Č. (J.) ir I. A. teisinančias aplinkybes, todėl nusprendė, jog A. Č. (J.) ir I. A. joms inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, todėl neprivalo atsakyti už savo veikas tik formaliai atitinkančias nusikaltimų požymius. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį dėl A. Č. (J.) bei I. A. išteisinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Atnaujinti įrodymų tyrimą ir A. Č. (J.) bei I. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies į BK 222 straipsnio 1 dalį. A. Č. (J.) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda. I. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda.Skunde prokuroras nurodė kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nuomone, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų aplinkybių bei pačiame 2017 m. vasario 1 d. nuosprendyje išdėstytų motyvų, galima spręsti, kad I. A. ir A. Č. (J.) padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinėje instancijos teisme būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, pakeisti joms kaltinimą iš BK 223 straipsnio į BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti I. A. bei V. Č. (J.) už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą.Prokuroro teigimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) kasos aparto atliktas operacijas. Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojas turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t. y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų. Bendrovėje buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iš pirkėjo, o tyrimui pateiktoje kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota parduotų prekių panaikinimo operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 straipsnio nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo priskaičiuoti PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį. Dėl to, kad kasos aparatu užfiksavo ne visas gautas prekiavimo pajamas, iš kasos aparato buvo išduodami pinigai neatvaizduojant pinigų išėmimą kasos juostoje, neatvaizduojant kasos juostoje pinigų išėmimą ir įdėjimą į aparato kasą (nustatyta pagal vaizdo medžiagos apžiūros protokolą) iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.Prokuroras skunde nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustos liudytojos S. S., V. F. ir E. S. parodė, kad pradėjus dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, direktorė A. J. (Č.) jas įkalbinėjo, kad jos nemuštų į kasą visų prekių, kurias perka pirkėjai, o jeigu įmuša, tai vėliau tam tikras arba visas prekes išminusuotų, kaip nepirktas, taip pat jos pačios turėtų nuspręsti, su kuriuo klientu kaip pasielgti. Šiam nurodymui jos pakluso, darbo pabaigoje, pardavėja, kuri uždarydavo kasą, direktorės nurodymu, išimdavo sumą, kuri viršydavo 200 litų iš kasos aparato. Neįmuštus į kasą pinigus arba atminusuotą sumą už prekę, kuri realiai buvo parduota, atsižymėdavo ant lapuko, kuris buvo padėtas prie kasos aparato. Vakare, uždarant kasą, suskaičiuodavo, kiek yra pinigų, kurie yra įmušti į kasą ir kiek tų pinigų kurie yra išminusuoti. Visus pinigus sudėdavo į bendrą voką ir ant voko užrašydavo, kokia suma yra tų pinigų, kurie buvo įmušti į kasą ir kokia suma yra pinigų, kurie gauti už prekes, kurios realiai buvo parduotos, bet neapskaičiuotos, voką su pinigais įdėdavo į seifą. Ryte, direktorė A., voką išsiimdavo, pinigus perskaičiuodavo, iš tų pačių pinigų palikdavo sumas tiekėjams, kartais atlyginimams. Taip pat buvo atvejai, kuomet savininkas R. Š. atvažiuodavo į parduotuvę išsiimdavo iš kasos įvairias sumas pinigų ir išvažiuodavo. Direktorės nurodymu paimtoji suma buvo išminusuojama iš kasos, t. y. įmušama į kasos aparatą ir ištrinama kaip klaida. R. Š. duodamos pinigų sumos būdavo nuo kelių šimtų iki 1000 litų. Prokuroro teigimu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 24-1-01033-14 metu, pati A. Č. (J.) pripažino, jog bendrovės savininkui R. Š. paprašius išimti iš kasos pinigų ir duoti jam, pardavėjos pinigus išimdavo iš kasos pasinaudodamos savo vardine kortele ir tai buvo rodoma, kaip jų operacijos, bet tokio išėmimo metu būdavo išmušamas pinigų išėmimo čekis. Pinigus išimti iš kasos R. Š. prašydavo į savaitę keletą kartų, išimamos sumos buvo įvairios, tai buvo problema visai kavinei, ją spręsdavo pavėlindami darbuotojams algas, nes tiesiog neturėjo jų iš ko mokėti. Darbuotojoms paskambinus ir paklausus, ar jos gali duoti R. Š. iš kasos jo prašomą sumą, ji leisdavo tai daryti, nes kitos išeities neturėjo, R. Š. buvo akcininkas ir jai nelikdavo kito pasirinkimo. Baigus darbą, darbuotojos tradiciškai kasoje palikdavo 200 litų, visą kitą viršijančią 200 litų sumą darbuotojos išimdavo iš kasos aparato sudėdavo į voką išmušdavo „X“ ataskaitą ir ją kartu įdėjusios į voką su pinigais padėdavo į seifą, ant voko pardavėjos neužrašydavo tikslios voke esančios sumos, nes tam jau būdavo įdėta „X“ ataskaita. Ryte iš seifo pinigus išimdavo ji, pinigus naudojo nuomos mokesčiui, apmokėti sąskaitas tiekėjams, darbuotojų algoms, telefono paslaugoms (l t., b. l. 7-8) Prokuroro nuomone, tokiu būdu, A. Č. (J.), kaip bendrovės vadovas, tiesiogiai atsakingas už kasos darbo organizavimą, pati inicijuodavo, kad kasos aparatu ne visos operacijos būtų fiksuojamos, pirktos prekės vėliau būtų išminusuojamos, iš kasos aparato būtų imami grynieji pinigai ir perduodami jai, tokius iškreiptus duomenis teikė buhalterei I. A. ir todėl pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus bei kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate. Todėl A. Č. (J.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
4.6. Prokuroras savo skunde teigė, kad iš A. Č. (J.) ir I. A. parodymų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. A. per visą tiriamą laikotarpį matė, kad bendrovėje yra prekių trūkumai, kad yra neatitikimai tarp kasos aparato juostos rodmenų ir prekių likučių, ką ir pati pripažino apklausos metu. A. Č. (J.) taip pat parodė, kad apie visus neatitikimus pateikdavo informaciją buhalterei. Todėl, prokuroro nuomone, I. A. suprato, jog kasos aparato darbas yra organizuojamas netinkamai, jame nėra fiksuojamos visos įvykusios ūkinės operacijos, tačiau kaip tiesiogiai buhalterinę apskaitą bendrovėje vykdantis asmuo, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti, šiuos akivaizdžiai neteisingus kasos aparato duomenis tyčia atspindėdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate. Todėl ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras taip pat pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai S. S. ir V. F. pagal kasos išlaidų orderius nebuvo išmokėtos išvadoje nustatytos sumos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Rašysenos specialisto išvadose nustatytos aplinkybės patvirtintos S. S. ir V. F. parodymais, kad nurodomos sumos joms nebuvo išmokėtos ir jos dėl pinigų gavimo nebuvo niekur pasirašiusios. A. Č. (J.) parodė, kad vyr. kasininkas įmonėje buvo ji ir atsakė už grynųjų pinigų kasą. Kasos išlaidų orderius surašydavo ji, kaip kasininkė ir pateikdavo į buhalteriją. Tokiu būdu A. Č. (J.), kaip bendrovės vadovas, tiesiogiai atsakingas už bendrovės grynųjų pinigų kasą, neišmokėjo atlyginimų S. S. bei V. F. ir tyčia pateikė buhalterei suklastotus dokumentus, kuriuose buvo atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos dėl atlyginimų išmokėjimo, todėl A. Č. (J.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. O I. A., būdama bendrovės buhaltere, įtraukė į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai neteisingus dokumentus, pasirašė šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo dėl neišmokėtų atlyginimų S. S. ir V. F.. Kasos išlaidų orderiais tyčia atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras savo skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis. Tyrimui pateiktos buhalterinės pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo. Tyrimui nebuvo pateiktas buhalterinės apskaitos registras, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos buvo atliekamos nesilaikant 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, kurių I dalies 5 punkte nurodyta, kad „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), ar piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių, inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo.“ Ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01033-14 apklausta A. Č. (J.) parodė, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, grįžusi po atostogų, 2014 m. liepos 14 d. pastebėjo, kad bendrovėje yra sukčiaujama ir darbuotojos pasisavina bendrovės turtą. 2014 m. liepos mėnesį buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatytas 6675,14 Lt nuostolis tik už liepos mėnesį, (l t., b. l. 5). 2014 m. rugpjūčio 19 d. pagal A. Č. (J.) pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-01033-14 ir S. S. bei V. F. pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymo. Prokuroro teigimu, iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialisto išvados matyti, kad A. Č. (J.) ir I. A., atliekant inventorizacijas bendrovėje, nusikalstamas veikas atliko bendrai. Specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktose buhalterinėse pažymose, pagal kurias buvo koreguojamas prekių suminis likutis pažymą parengė A. J.. Kadangi buhalterinėms pažymoms paruošti turėjo būti naudojami buhalterinio registro „Sąskaitos 20140 apyvarta Įsigijimo savikaina- prekės” duomenys, todėl pažymas A. J. negalėjo paruošti be buhalterės I. A.. Pažymose nurodyta, kad pažymas pasirašė vadovas A. J. ir vyr. finansininkas I. A.. Tokiu būdu, iš išnagrinėtos medžiagos matyti, kad A. Č. (J.) kaip subjekto vadovas, dalyvavęs inventorizacijose, teikė I. A. duomenis apie inventorizacijos metu nustatytus likučius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijas tyčia atliko nesilaikydama 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių. I. A., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą bei reikiami buhalterinių dokumentų surašymą bei pateikimą atitinkamoms institucijoms, tyčia nesilaikydama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ( 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, apskaitos dokumentais nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažinta prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis. Tyrimui neteikė buhalterinė apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumo. Dėl ko, pagal pateiktus dokumentus (buhalterines pažymas) ir prekių apskaitos registrus nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą.Atsiliepimuose į prokuroro skundą išteisintoji A. Č. ir išteisintoji I. A. prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas bei surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog A. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių ir jos atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, nustatė, kad ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Todėl bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir nustačius, kad veika gali būti kvalifikuojama ir pagal kitą Baudžiamojo Kodekso straipsnį privalėjo būti laikomasi LR Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ir apie tai privalėjo pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams bei sudaryti galimybę pasiruošti gynyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų suformuotą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Tačiau visais šiais atvejais taip pat būtina laikytis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytos kaltinimo keitimo tvarkos.
Dėl A. Č. (J.) padarytos nusikalstamos veikos
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra būtina konstatuoti kaltininko tyčią. Apgaulingas apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio kontekste laikytinas tyčiniu nusikaltimu, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-170/2012). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą nustatė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių, A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ne BK 223 straipsnyje, o BK 222 straipsnio 1 dalyje, ką savo apeliaciniame skunde bei 2017 m. balandžio 5 d. pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą, nurodė prokuroras. T. y. nustatė, jog A. Č., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. spalio 1 d., ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms S. S., V. F. ir E. S. nemušti į kasą visų prekių, kurias perka pirkėjai bei nupirktas prekes kasoje pažymėti, kaip nepirktas ir po to šiuos žinomai netikrus kasos aparato duomenis pateikdama vyriausiajai finansininkei I. A., tyčia neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t. y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t. y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į (iš) aparto kasą (os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t. y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.tyčia, žinodama apie neįvykusias ūkines operacijas, pateikė vyriausiajai finansininkei I. A., kasos išlaidų orderius su žinomai netikrais duomenimis, kuriuose buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos: 2014 m. liepos 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt (72,43 Eur), 2014 m. liepos 19 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt (115,88 Eur), 2014 m. birželio 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 800,00 Lt (231,77 Eur), 2014 m. liepos 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt (57,94 Eur), 2014 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt (101,40 Eur) ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.tyčia neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t. y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trūkumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, tyčia nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, tyčia nesilaikė 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt (4034,56 Eur) prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt (4034,56 Eur), šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt (6936,03 Eur) prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt (6936,03 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (2270,40 Eur) (16104,37 Lt (4665,63 Eur) mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (6841,17 Eur) (9687,61 Lt (2806,62 Eur) per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą. A. Č. (J.) pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinimą suprato iš dalies, kaltės nepripažino. Paaiškino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino padavėja, vėliau - administratore, o po to - direktore. Su R. Š. siejo darbiniai santykiai. Dėl kasos aparato paaiškino, kad jis stovi seniai, kai ji atėjo, buvo tas pats aparatas. Kasos aparto darbą užtikrindavo ir jį aptarnavo įmonė (duomenys neskelbtini). Jie prisijungdavo ir kasos aparatą pataisydavo nuotoliniu būdu. Kai buvo direktore, tai buvo kasa, o po kasa, nešiojamas kompiuteris. K. N. buvo išsikvietusi, kad paaiškintų kaip vykdomas prekių likučių suvedimas. Dėl klavišo ,,delete“ (duomenys neskelbtini) klausimų neteikė. K. N. buvo atvykęs vieną kartą, parodė kaip suvesti prekių likučius, atspausdinti pardavimų ataskaitas, metines ataskaitas, koks buvo čekis, kaip buvo įmuštos prekės. Viską aiškino, nes ji buvo dirbusi tik su kasos aparatu, o ne su programa. Metinė inventorizacija būdavo daroma nuo sausio iki gruodžio mėnesio už visus metus, kaip numato įstatymas, o kas mėnesį darydavo sau inventorizaciją, nes sveriamų prekių atvažiuodavo labai daug ir tiekėjai netiksliai atveždavo prekes, todėl merginos tikrindavo sąskaitas, kad būtų lengviau atsekti. Tai tikslinė inventorizacija sau. Iš pradžių, trūkumų nebuvo, bet po kokių 3-4 mėn. tie trūkumai atsirado, jie buvo padidėję, tai vertino kaip žmogiškąjį faktorių. Buhalterė sakė, kad negerai, kad yra trūkumų, o tie trūkumai tik didėjo, ir alkoholio, ir kitų produktų, todėl pradėjo nebepasitikėti darbuotojomis, pradėjo jas stebėti. Po atostogų buhalterė pasakė, kad trūkumai dar didesni. Ji darbuotojams nesakydavo, kiek ir ko trūksta. Trukumą nustatydavo iš inventorizacijų. Grįžus po atostogų, peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo pastebėta, kad merginos nemuša į kasą. Lygindama programos čekius ir vaizdo įrašą pamatė, kad duomenys nesutampa. Matydavo, kad suveda, po to pašalina, trūkumai buvo dideli. Iš vaizdo įrašų nusprendė, kad trūkumai atsirado dėl S. S. ir V. F. kaltės. Pačioje kasos programoje žiūrėjo čekius, skaičiavo ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tai apytikslė suma. Merginoms nebuvo nurodžiusi, kad nemušti į kasą. Įmonė turėjo skolų praktiškai visą laiką. Atlyginimą mokėjo dalimis, vieną dieną sumokant vieną dalį, po to - kitą dalį. Kai užfiksavo vagystę, tada S. S. ir V. F. pinigų nemokėjo, bet jos pačios kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbuotojoms nemokėjo tik tą mėnesį, kai liepė eiti iš kavinės, iki to laiko joms atlyginimai buvo mokami. Darbo ginčų komisijai turėjo pristatyti, kiek joms turi sumokėti. R. Š. nurodė nemokėti joms algos, sakė palaukti kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Susirinkimo metu R. Š. merginoms pasakė, jog paruošti dokumentai kreiptis į policiją. Merginoms niekas negrasino, joms buvo pasakyta, kad kai atiduos įmonei skolą, tai bus viskas pamiršta arba kreipsis į policiją, kuri ir išsiaiškins viską. Dėl servetėlių A. Č. (J.) paaiškino, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, pamačius, kad pinigai buvo nemušami į kasą, liepė atvažiuoti pakalbėti, parodė, kaip imami pinigai iš kasos ir dedami į pinigines, V. atsakė, kad nesąmonė, o S. sėdėjo nuleidusi akis. Ką suskaičiavo ir pridavė policijai, tą ir surašė ant servetėles. Servetėlės padavimas buvo prieš susirinkimą. R. Š. sakė kviestis jas šnekėtis ir aiškintis. Jas pasikvietė, bet pokalbis buvo trumpas. Į policiją kreipėsi. Neskundė nutraukto ikiteisminio tyrimo, nes patys neturėjo tam kompetencijų parašyti apeliacijų ir neturėjo savų lėšų už ką mokėti advokatams. Kodėl parodymuose yra neatitikimai, nežino. Surašius vaizdus į diskus, tyrėjas pareikalavo, kad ji iškirptų vaizdo įrašus. Tyrėjas pasakė, kad neturi įrodymų dėl E., visur dominavo S. ir V.. 31000 Lt žalos suma atsirado, pagal vaizdo įrašus ir kasos programą. Suma nėra tiksli. Specialisto kompetencija neabejoja, bet su išvadomis nesutinka. Už buhalterinius pažeidimus atsakinga direktorė, bet šie pažeidimai padaryti ne dėl jos veiklos. Su kaltinimu nesutinka, kadangi merginos pripažino, kad ten jų parašai ir jos gavo pinigus. Ji nedėjo už jas parašų. Jos pinigus gavo, orderiai užskaityti darbo ginčų komisijos. Į darbo ginčų komisiją jos ėjo, kadangi joms buvo nesumokėtas atlyginimas iki gegužės ar liepos mėn. Algalapiuose jos pasirašė pačios. Už buhalterines apskaitos pažeidimus atsakinga ji ir buhalterė. Ji atsakinga, bet kaltės nepripažįsta. Už pažymų nebuvimą atsakinga buhalterė. Pinigus skaičiuodavo ryte, „z“ ataskaitą nusiimdavo ir žiūrėdavo, ar yra 200 litų. Gale nuimdavo z ataskaitą, kiek suprekiauta, kiek banko kortelėmis atsiskaityta, viską dėdavo į voką, t. y. ryte ir vakare skaičiuodavo pinigus. Darbo dienos eigoje pinigai nebuvo išimami iš kasos. Kodėl E. S. nurodė, kad pats savininkas paimdavo pinigus, nežino, nes jis neimdavo jų, jis net nemokėdavo atsidaryti kasos. Sakydavo, kad atvažiuos jo žmogus ir padėdavo spintelėje pinigus, kad paduoti kitam žmogui. Į porą mėn. du kartus taip būdavo paliekami savininko pinigai kažkam. Specialių žinių perprogramuoti kasos aparatą ji neturėjo. Prie kasos aparato galėjo prisijungti (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai, o jie bendravo su K.. Tas klavišas ,,delete“ patikrina kainą ir ištrina, jo paskirtis tik tokiam dalykui, tiesiog pakeisti užsakymą, kol dar neužsakytas. Tokia operacija nematoma z atskaitoje. Kasos žurnalas buvo pildomas, dienos, mėnesio apyvarta, kiek banko kortelėmis kiek grynųjų buvo atsiskaityta. Z ataskaitose ,,delete“ nesimatydavo ir ji neturėjo galimybės žinoti apie trūkumus. Direktorės programoje nurodomas trūkumas, o buhalterės programoje - perteklius. Kai faktiškai paskaičiuodavo prekes, tai I. A. nurašydavo į neleidžiamus atskaitymus ir konsultuodavosi su kitais specialistais, klausdavo, ką daryti. Ji įsitikinusi tiek savo, tiek buhalterės darbu. Buhalterinė programa - tai pagrindinė programa, kuri siunčiama į VMI. Vyr. kasininke įmonėje buvo ji. Bet ne tik ji, nes ir merginos dirbo su kasa. Buhalterė savo darbo metu nebuvo ir negalėjo būti atsakinga už kasos aparatą. Apie į kasą įnešamus ir išimamus pinigus, kad yra naudojamas ,,delete“ klavišas, ji sužinojo, kai viskas išaiškėjo. Kasos išlaidų orderius surašė ji, kaip kasininkė. Šis dokumentas vėliau patekdavo į buhalteriją taip, kad jai atvažiavus į kavinę, jai paduodavo dokumentus. Rašant kasos pajamų orderius, buhalterė nedalyvavo ir apie jo rašymo aplinkybes ji nežinojo. Metinėse ar mėnesio inventorizacijose buhalterė nedalyvaudavo, tuos duomenis ji suvesdavo ir programoje tikrindavosi, ji žinojo, kas vyksta ir reikalaudavo, kad darytų inventorizaciją. Buhalterė vadovavosi tais inventorizacijos aktais. Jos programa rodo, kiek tūrėtų būti rodoma realiai, ji suvesdavo pirminius buhalterinius dokumentus. Kasos juostų neteikdavo. Kasos knygą pildydavo už puse mėnesio ir už mėnesį. Į buhalteriją suvesdavo, buhalterė visus dokumentus gaudavo iš jos. Kai nustatydavo trūkumus, raštiškų pasiaiškinimų iš darbuotojų neprašė. Buhalterei nusiųsdavo, ką turėjo iš savo programos. Galutinio sprendimo dėl inventorizacijos nebuvo priėmusi. Buhalterė sakydavo, kad blogai, kad daug trūkumų, klausdavo, kodėl taip yra. Buhalterė dirbdavo namuose. Į savaitę kartą atvažiuodavo. VMI tikrino jų įmonės dokumentus. Ant servetėlės buvo užrašas pinigų sumos (skolos), kurią V. F. padarė nuo savo darbo pradžios. Kai liepos mėnesio gale, išaiškėjo šie dalykai, buvo parašytas prašymas, bet nepriėmė prašymo, nes norėjo kreiptis į policiją dėl skolos. 16,352 Lt buvo apskaičiuota pagal filmavimo medžiagą, ten matosi, kad žmogus skaičiuoja pinigus, kada neįmušama į kasą, o po to išimami pinigai ir dedami į puodelį. Suma susidarė dėl to, kad buvo remtasi kasos aparatu, kurio atmintyje liko išsaugota informacija kiekvieno kvito, tai yra kas buvo daryta, kaip ištrinta, išsaugotos ir apmokėtos operacijos. Suma buvo suskaičiuota apytiksliai, kiek buvo išimta pinigų per kasos aparatą. Buhalterė, atlikdama inventorizacijos aktus vasario gale, kovo pradžioje pamatė, kad pradėjo neatitikti prekių likučiai, šnekėjo, klausė, kodėl taip neatitinka. Inventorizacija buvo daroma kas mėnesį. K. N. skambinosi anksčiau, 2014 m. vasario mėnesį, o birželio, liepos mėnesiais jau pastebėjo neaiškius merginų poelgius prie kasos. Pasikvietė žmogų, kuris atsakingas už mėnesio laikotarpio kameras ir buvo matyta, kad pasisavinami pinigai. Tada skambino K. ir klausė ar įmanoma pažiūrėti per kasą. Jis pasakė, kad darbuotojai daro toje įmonėje ką nori.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Č. ( J.) parodė, kad su naujai pareikštu kaltinimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį susipažinusi, esmė kaltinimo aiški, kalta neprisipažįsta ir parodė, kad iš ji nieko piktybiškai nedarė. Atsitiko tai, kad dvi merginos galimai galėjo pasisavinti įmonės pinigines lėšas. Pagal vaizdo įrašus matėsi, kad jos neteisėtai savinosi pinigus. Su akcininku sprendė, ką daryti. Su merginom taip pat buvo kalbėta, kadangi jos tiesiogiai nepripažino, kreipėsi į policiją su raštu, vaizdo įrašais. Buvo daromas tyrimas, FNTT tikrino, įrodymų dėl tų merginų buvo nepakankamai. Įmonė sunkiai vertėsi, buvo nuspręsta nuostolius nurašyti. Merginos keitė parodymus, pradžioje kaip ir pripažino, kad savinosi pinigus, pradėjo sakyti, kad A. Č. (J.) liepė joms tai daryti ir jos liko nekaltos. A. Č. (J.) pripažįsta, kad yra skola, tačiau tikslią sumą, kiek pinigų pasisavinta, teigė nustatyti neįmanoma. Su buhaltere dirbo sąžiningai, darė inventorizacijas sau, įmonė dirbo nuostolingai, turėjo skolų. Kasos aparatą perprogramuoti, specialisto teigimu, neįmanoma. Kiekvieno mėnesio duomenis nefiksavo, tačiau su buhaltere stebėjo, kodėl yra neatitikimai. Manė, kad dėl tiekėjų kaltės arba tai techninė klaida. Dėl kaltinimo, kad ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos, pagal kasos išlaidų orderius, atsakingos V. F. ir S. S., kadangi padavėja, kuri dirba, dienos gale turi padaryti inkasaciją, užpildyti orderį, kiek pinigų išimta iš kasos, dėti į vokelį, padėti į seifą. Orderiai visada buvo išrašomi, 200 Lt paliekama kasoje grąžai. Kai paaiškėjo pirminiai neatitikimai 2014 m. pradžioje, buvo kalbama su akcininku R. Š., buhaltere, buvo kreiptasi į kompiuterių specialistus dėl programos klaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apartą aptarnavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jų įmonė Vilniuje, specialistai bendraudavo dažniausiai telefonu, prisijungdavo. Vėliau, kai buvo pastebėta padaryta žala, matėsi, kad prekės aparate įmušamos, o po to išminusuojamos. Ji prekių nenurašinėdavo, ataskaitą ir bendrą sumą, ar ko trūksta ar yra perteklius, duomenis nusiųsdavo buhalterei, ji sutikrindavo su savo kita programa. Kavinėje buvo vienas modulis programos, buhalterė namuose turėjo savo programą. Atlyginimus mokėdavo grynais, būdavo išrašytas orderis, kad tokią pinigų sumą gavo. Realiai orderiai yra, visi orderiai buvo pristatyti Darbo ginčų komisijoje. Šiuo metu su merginomis visiškai atsiskaitę. R. Š. – akcininkas, būdavo, kad jis paskolindavo įmonei pinigų, teikdavo kaip paskolą. Kai įmonė jam grąžindavo, iš kasos išimdavo grynuosius ir padarydavo pinigų išėmimo atžymą. Pats akcininkas iš kasos pinigų neimdavo. I. A. pačios kasos nekontroliavo, būdavo, kad sąskaitas-faktūras suveda į programą administratorė, bet tas ataskaitas buhalterei perduodavo ji. Buhalterė, mėnesiui pasibaigus, ištraukdavo iš programos bendrą lapą, jei pavykdavo sumokėti iš karto, jame pasirašydavo darbuotojai, jei dalimis mokėdavo, būdavo išrašomi orderiai. Atlyginimus mokėjo ne buhalterė. Merginos žinojo kaip veikia „Delet“ klavišas, taip pat žinojo, kad buvo filmuojamos patalpos, salė, kasa. Jų padarytos skolos dydžio nežino, pagal „Delet“ klavišą matyti, kad gavosi keliolikos tūkstančių suma. Po kasa yra prijungtas kompiuteris, kur buvo tam tikra programa. Kontrolinėje juostoje kodėl „Delet“ neatsispindėjo, negalėjo atsakyti pats specialistas. Kompiuteryje, kur motininė plokštė, atmintyje matėsi, kad įmušti kiekiai, vėliau išminusuota, o parduota tiek. Kontrolinėje juostoje tik pinigų grąžinimai matydavosi. Merginos turbūt nemanė, kad jas galima susekti. Vaizdo įraše matosi, kaip įžūliai jos imdavo iš kasos ir sau dėdavosi į piniginę. Tą skirtumą įsidėdavo V. ir S., tuos 23000 Lt jos ir pasiėmė. Vaizdo įrašuose matosi, kad iš kasos išsiiminėja ir didesnėmis kupiūromis. Lapelius su užrašais „V., S.“, pripažino, jog parašė ji, kadangi tikėjosi, kad su merginom susitars gražiuoju, išsiaiškins visus nesutarimus, susitvarkys buhalterinius duomenis ir išsiskirstys. Kadangi merginos nežinojo tikslios sumos, ji dalinai suskaičiavo, kiek galėjo padaryti įmonei trūkumą. Darė ataskaitas pagal kompiuterinę savo kasos ataskaitą, kadangi specialistas paaiškino kaip reikia giliau eiti į tą programą, skaičiavo, gavosi tos sumos. I. A. pirmojoje instancijoje teisiamojo posėdžio metu parodė, žino, kuo yra kaltinama, kaltės nepripažįsta. Parodė, jog ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2013 gegužės mėnesį. Iš pradžių buvo viena vadovė, paskui nuo rugsėjo-spalio mėn. tą vadovę pakeitė A.. Darbe buvo nusistovėjusi tvarka, ji atvažiuodavo kartą ar du kartus per savaitę ir paimdavo iš vadovės dokumentus. Pagal kaltinimo 1 punktą tiesiog vadovavosi „z“ ataskaita, kurios pakanka apskaityti įmonės įplaukoms, nes „z“ ataskaita sutiko su kasos pajamų orderiu. ,,(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo (duomenys neskelbtini) įmonė. Kai nesutapo kai kurios ataskaitos ir kėlė įtarimų, buvo metų pradžia 2014 m. vasario-kovo mėnesiais. Elektroniniu kasos aparatu, kurį aptarnauja (duomenys neskelbtini), A. pasakė problemas. Kiekvieno mėnesio dokumentinis likutis turėdavo sutapti su buhalteriniais likučiais. Inventorizacija turi būti atlikta griežtai laikantis taisyklių, vadovo įsakymas turi būti, komisija paskirta ir viskas tiksliai apskaitoma. Tokia inventorizacija buvo vykdoma metų gale. O kas mėnesį buvo daroma taip, kad dalyvavo padavėjos ir vadovas, apskaitydavo prekes ir surašydavo viską, tai buvo likučių apskaita. Jie į programą negalėjo kitaip įvesti ir pavadino tai inventorizacija, tai buvo tik pasitikrinimui, įsakymo nebuvo. Dokumentinis likutis niekada nesutapdavo. Tai pradėjo nesutapti nuo metų pradžios, kreipėsi į vadovę, ėmėsi priemonių, aiškinosi kodėl taip yra. Buvo daugiau prekių likučių. Vadovė gal ir kalbėjo su personalu, nežino. Tose atskaitose matėsi, kad įsiveda prekių perteklius ir nuo tada pradėjo ieškoti per programuotojus priežasties. Šitą perteklių įvardindavo kaip EK techninę klaidą. Kad kažkas blogai su kasos aparatu, natūroje, kai nėra tų prekių, turėdavo jas nurašyti, nes faktiškai jų nebuvo. Tai prasidėjo nuo sausio mėnesio ir per 9 mėnesius buvo 7 kartus rastas trūkumas ir du kartus perteklius. 12000 litų trūkumas per 9 mėn. Kai vadovė bandė kalbėtis su programuotojais, šie pasiūlė žiūrėti giliau, analizuoti kiekvienos dienos įrašus. Žiūrėdavo vadovė iš kur tie įrašai atsiranda ir kas nepateko į neapskaitytas pajamas. Su (duomenys neskelbtini) darbuotoju K. gal ir ji pati kalbėjo telefonu. K. N. jai nepaaiškino apie ,,delete“ klavišą, tik sakė, kad turi sutapti likučiai. Kasos aparatas buvo perregistruotas 2015 m. viduryje, jis buvo parduotas kitai įmonei. Buvo naujai įsigytas. Apskaičiuodavo darbo užmokesčius, tabelius ir pateikdavo vadovei, kiek reikia išmokėti pinigų, pateikdavo algalapius, o ši mokėdavo atlyginimus. Direktorei paduodavo algalapį, atlyginimų žiniaraštį ir ji išmokėdavo, orderius ji grąžindavo užpildytus. Algos vėluodavo, kadangi pinigų visada trūko, apyvarta buvo maža ir visada trūko pinigų sumokėti tiekėjams. Todėl kilo įtarimas, kad prekių tūrėtų būti, bet jų nėra, nes prekės tūrėtų tapti sumomis, pajamomis, prekių trūksta, pajamų nėra, todėl buvo galvojama, kad vagiama, nes visada trūko pinigų. Jos santykiai su direktore visada buvo darbiniai, pasitikėjo direktore. Įsidarbino įmonėje, nes prieš tai yra dirbusi buhaltere. Neatitikimai buvo todėl, kad prekės realiai parduotos, o neįmuštos įplaukos, pinigai gauti, bet jie nepatvirtinti, neįmušta į kasą. EK dokumentinė išraiška, tai reiškia kad prekių jau nėra. Pinigai turbūt buvo vagiami. Dėl specialisto išvados, tai nėra tikroji inventorizacija, specialistas negalėjo tuo remtis. Kas mėnesį siūlė sekti, kur dingsta prekės, direktorė sakė, tikrins, dirbs. Antrą mėnesį kartojo tą patį. Už kasos aparatą buvo atsakingas vadovas. Pagal 2 punktą, kad S. S. nebuvo išmokėtos algos, tai buvo užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje ir jai niekas nepasiskundė, kad tas dokumentas yra netikras, ji tą dokumentą įtraukė į buhalterinę apskaitą, nes neturėjo pagrindo suabejoti. Su barmenėmis nebendraudavo. Negali pasakyti, kas padarė pažeidimą, dėl parašo kalbų nekilo. Buhalterines pažymas teikė, iš jai pateiktų dokumentų ir vadovės patvirtinimų matyti, kad gali būti neatitikimas. Revizorė jos klausė iš kur pažymos atsirado, ji išvadoje parašė, kad pagal pirminius dokumentus ir EK atsiranda skaičiai. Kasos darbo nekontroliavo. Apie galimus vagystės faktus iš kasos aparato, padarius palyginimus, skaičiavimus, suprato, kad merginos neįtraukia operacijų į kasą. Specialistė pasakė, kad inventorizacija buvo atlikta ne pagal reikalavimus, ji rėmėsi tik dokumentiniu, nes tai pirminis pateiktas dokumentas, o ne ta ataskaita, kuri neturi jokios galios. Informavo akcininką, kad jis duotų nurodymą direktorei dėl neatitikimų, kurie buvo ne vieną ir ne du mėnesius. Kai atsirado trūkumai, tai kilo mintis kreiptis į policiją. Kai kalbėdavo apie ataskaitas, tai ji sakė, kad bandys spręsti ir tai užsitęsė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintoji I. A. patvirtino savo duotus parodymus apylinkės teisme ir papildomai paaiškino, jog buhaltere ji dirbo nuotoliniu būdu, dokumentus gaudavo maždaug kas 2 savaites, juos pateikdavo direktorė, tai sąskaitos-faktūros, išlaidų orderiai, mėnesinės prekių pardavimo ataskaitos, likučių ataskaita. Tai būdavo kasos aparato ataskaita. Gavus mėnesio pardavimo ataskaitą, visada likdavo daugiau prekių, nei kasos aparato ataskaitoje. Dėl skirtumo kiekvieną kartą suformavusi ataskaitą informuodavo vadovę, parašydama buhalterinę pažymą su tuo skirtumų likučiu, ji pasirašydavo. Vadovė nueidavo į neleidžiamus atskaitymus, užvadinimas buvo „Eka“ techninis neatitikimas, „Eka“ klaida. Taip aiškino ir specialistai, kurie jungdamiesi nuotoliniu būdu, bandė ieškoti klaidų, realiai jie niekuo nepadėjo. Vadovė pradėjo sekti dienos eigą, ką darbuotojas daro ir pamatė, kad merginos naudoja „Delet“ klavišą, jos pažymi prekes, paskui jas išminusuoja. Tame „Eka“ kasos aparato programoje tos prekės išėjo iš sandėlio, bet nepaspaudžiant užtvirtinimo klavišo ir tos prekės netapo pajamomis, nepadidino pardavimų ataskaitos, bet jos jau buvo išėję iš sandėlio. Už tai buvo skirtingi likučiai. Tos ataskaitos iš „Eka“, nebuvo fiksuojami buhalterijoje, buvo fiksuojamas galutinis likutis, kuris matėsi „Eka“ ataskaitoje. Iš ten susiformavo buhalterinės pažymos. Su direktore buvo kalbėta imtis kokių nors veiksmų, bet niekas nesikeitė. Vasario mėn. rašė raštą akcininkui, kad kalbėtų su direktore, kad reaguotų į tai. Direktorė būdavo supažindinama kiekvieną mėnesį su šitais skirtumais, buvo informuojama direktorė apie trūkumus. Kad į kasą nemušama, sužinojo 2016 m. rudenį, kai davė darbuotojos parodymus, kad jos nemušė į kasą po 100 – 200 Lt į dieną. Inventorizacijose niekada nedalyvaudavo, jas darydavo direktorė su savo darbuotojomis, jai atiduodavo tik pasirašytą rezultatą. Taip pat nedarydavo jokių patikrinimų, atiduodavo tik ataskaitas. Dėl neatitikimų kiekvieną mėnesį būdavo informuojamas ir direktorius, ir akcininkas, jie bandė visa tai ištirti ir surasti priežastį. Su darbuotojais, kurie dirbo su kasa, neturėjo jokio kontakto, kasos aparato darbo nežinojo, o, kaip buhalterei, kad suvesti į buhalterinę apskaitą, svarbūs visi dokumentai, kurie atspindi ūkinę veiklą. Patikrinimo lygio inventorizacijos ataskaitos ir nesueidavo su buhalterija. Suvesdavo pagal pateiktas ataskaitas, likučių kita ataskaita. Pardavimų ataskaitą sudaro „Z“ ataskaitos. Kasos aparate yra viena juosta, kuri išleidžia du čekius, vienas čekis klientui, kitas - lieka atmintyje. Išeina visada du čekiai, patvirtinus pinigų gavimą. Čekiams sumuoti išeina viena „Z“ ataskaita, kuri yra dokumentas. Duomenys kasos juostoje turi sutapti. Specialistai parodė, kaip veikia ta programa, kaip pasižiūrėti ir matosi kad prekių kai įmuši, išminusuoji, lieka mažiau. Jai, kaip buhalterei, tai niekur nesimato. Dėl atlyginimų paaiškino, jog atlyginimus mokėjo kaip ir visus atsiskaitymus, direktorė. Merginoms buvo dalimis išmokama, retais atvejais pagal bendrą žiniaraštį. Kasos išlaidų orderiai būdavo išrašomi, kai išmokama. Orderiai būdavo su visais 3 parašais – vadovo, gavėjo, kasininko parašu, kad neišmokėti atlyginimai, nekilo jokių abejonių. Specialistė Z. B. teisiamojo posėdžio pirmojoje instancijoje metu parodė, kad savo pateiktą išvadą byloje tvirtina. Pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pagal įmonės pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, koks pajamų dydis nebuvo atvaizduotas kasos aparate. Su kompiuterių specialistu K. N. bendravo iki išvados pateikimo, kai jis viską paaiškino, tada teikė išvadą. Matėsi visų klavišų naudojimai. Ypatingai dėl to klavišo ,,delete“, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kad kasininkės jį naudojo, bet kontrolinėje juostoje nėra tokių duomenų išlikę. Kas taip užprogramavo kasos aparatą nežinoma. Pagal pateiktus inventorizacijos aktus nėra galimybės nustatyti, kas jas atliko ir kada atliko. Programuotojas sakė, kad kuria programą ir aptarnauja įmonę, jeigu vadovai kreipiasi, tai vadovai pasako kokios reikalingos programos. Įstatymas tai numatytų kaip reikalavimų nesilaikymą. Inventorizacija - tai yra taisyklės, kurių privaloma laikytis. 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 1 d. nustatė prekių trūkumą. Į apskaitą buvo įtraukiama pagal buhalterines pažymas, kuriose nurodyta, kad jas surašė A. J. (Č.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nesuprantama, kaip direktorė galėjo surašyti buhalterines pažymas ir tų pažymų sumos nesutiko su realiomis sumomis. Buvo didelis neatitikimas. Buvo taip pat nustatyta, kad V. F. ir S. S. nebuvo išmokėti atlyginimai, jos atlyginimo negavo ir kasos išlaidų orderiuose parašai ne jų. Tos aplinkybės buvo neišsiaiškintos. Ekspertizė nenustatė, kas pasirašė, kas gavo atlyginimą, atliekant tyrimą, nebuvo pateikta duomenų, kas išrašė kasos pajamų orderius. Už visą apskaitos organizavimą atsakingas yra direktorius. Buhalterė gali kontroliuoti esančių juostų ir atliktų ūkinių operacijų teisingumą ir pagrįstumą, jeigu tai pavedė direktorius. Jai, kaip specialistei, iškarto turėjo kilti įtarimas vien pagal tuos inventorizacijos aktus, kadangi nurodyti dideli prekių pertekliai ir trūkumai. Turėjo iškarto būti organizuojama apskaita, siekiant išsiaiškinti viską. Dėl tų pažeidimų nėra galimybės nustatyti turto, nes pertekliai neatitinka buhalterinėse pažymose nustatytų. Mano, jog direktorė pastebėjo, kad S. S., V. F. ir kitos darbuotojos nesąžiningai elgiasi, nes buvo filmuojama ir peržiūrimi vaizdo įrašai, jog naudojamas ,,delete“ klavišas, to nebuvo galima ištaisyti. Už tinkamo darbo su kasos aparatu užtikrinimą yra atsakingas direktorius. Yra vidaus tvarkos taisyklės ir pareigybiniai nuostatai. Pagal taisykles ten nurodyta, kad atsakingas asmuo yra kasininkas, o už duomenų įvedimą - padavėjas – barmenas. Direktorius turi organizuoti darbą, paskiriant už tai atsakingus asmenis. Nesupranta, kaip direktorė galėjo surašyti tas pažymas, nes fiziškai tai neįmanoma. Tik remiantis buhalteriniais dokumentais, kada sulyginami inventorizacijos duomenys. Klaidas buvo galima taisyti atliekant inventorizaciją, nustatant konkrečius trūkumus ar perteklius, nustačius, kas kaltas, tada galėjo būti taisomos klaidos. Nebuvo tokia tvarka išpildyta. Žino, kad direktorė kreipėsi į organus dėl šio fakto. Direktorė turėjo organizuoti visą apskaitą. PVM buhalterinėse apskaitose pataisyti yra neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti, kiek pajamų, inventorizacijų. Darbo veiklos laikotarpiu buhalterė galėjo ar turėjo galimybę nustatyti, koks yra PVM. Buhalterė privalėjo visas operacijas užfiksuoti apskaitoje. Buhalterė atsakinga už įrašų teisingumą ir jei mato, kad inventorizacijoje yra didžiuliai trūkumai, tai ji pirmiausiai pastebi. Inventorizacijos aktus turi sulyginti su duomenimis. Jeigu slepiami nuo valstybės mokesčiai, tai buhalterė privalo užtikrinti, kad to nebūtų. Kas už kasą atsakingas, tai nėra jokių duomenų. Yra parašai vadovo, kasininko, tik nėra įrašytų pavardžių. Už kasą pagal įstatymą atsakingas direktorius. Su darbuotojais buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Pagal parodymus, pinigus išimdavo tiek akcininkas, tiek direktorė ir nebuvo fiksuojama kasos juostoje, kad išimami pinigai. Kaltus asmenis direktorė galėjo nustatyti pagal inventorizaciją. Tai padaryti buvo įmanoma, nes įmonėje buvo fiksuojama vaizdo kameromis. Nebuvo galimybės atsakyti ar visas čekis panaikinamas ar tik viena prekė, matoma, kad spaudžiamas ,,delete“ mygtukas. Kuri dalis naikinama, neįmanoma nustatyti. ,,Delete“ reiškia, kad nebuvo gauti pinigai. ,,Delete“ reikia apiforminti inventorizacijoje. Įmonė pati nusistato, kada atlieka inventorizaciją. Bet nurodyta, kad metams praėjus arba keičiantis asmenims, t. y. keičiantis personalui, yra daroma inventorizacija.Specialistė Z. B. buvo apklausta taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir papildomai paaiškino, kad įmonėje pagal video medžiagą ir pateiktas kasos kontrolines juostas sutikrinus nustatyta, kad ne visos ūkinės operacijos buvo atvaizduotos kasos aparate. Tuo buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio ir 6 straipsnio, kurie reglamentuoja visas ūkines operacijas, fiksuoti apskaitos dokumentuose. Buvo naudojamas „Delet“ klavišas, o kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota, kad buvo naikinamos operacijos. Įmonės vadovas, pirkdamas kasos aparatą, perka programą ir turi susipažinti, kas toje programoje turi būti, užprogramuoti kasos aparatą taip, kad tokios operacijos nebūtų galimos, kurios neatvaizduotos kontrolinėje juostoje. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas vadovas, tačiau vadovo įsakymo, nustatančio kompetencijos ribas, jai nebuvo pateikta. Buhalterei buvo pateikiamos visos prekių judėjimo ataskaitos. Iš pateiktų aktų aprašų matėsi daug neatitikimų, dideli trūkumai ir pertekliai. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad privaloma atlikti metinę inventorizaciją. Buhalterė privalėjo kontroliuoti, nes buhalterė turi sutikrinti apskaitą su pateiktais aprašais bei informuoti vadovą, esant neatitikimams. Pagal Inventorizavimo taisykles, patvirtintas 1999 m. birželio 3 d. vyriausybės nutarimu Nr. 719. 7 skyriaus 62 punkte nurodyta, jog vadovas rašo įsakymą dėl inventorizavimo komisijos sudarymo. Kasos aparatas buvo užprogramuotas taip, kad apskaičiuodavo prekes pagal kiekinę, suminę apskaitą. Kokius dokumentus gaudavo buhalterė, gali atsakyti tik ji. Apskaičiuoti neapskaitytų pajamų sumą, kiek buvo neapskaityta, nebuvo galimybės. Dėl pinigų išmokėjimo V. F., S. S., kasos vedimo taisyklėse yra nurodyta, kad jeigu kasos išlaidų dokumente nėra gavėjo parašo, skaitoma, kad pinigai neišmokėti. Specialistei nebuvo pateikta kitokių duomenų, buvo tik liudytojų apklausos, kuriose jos nurodė, kad tų pinigų negavo, buvo atlikta ekspertizė parašų, kur taip pat nustatyta, kad parašai nėra gavėjo. Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. 2013 m. lapkritį įsidarbino barmene UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. Dirbo barmene-padavėja. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Direktorė buvo A. J. (Č.). Reikėjo aptarnauti klientus, paruošti ir priimti prekes, tvarkyti sąskaitas-faktūras, užsakyti prekes, vesti degustacijas, apmokyti naujus žmones. Su kasos aparatu dirbo, tai įėjo į jos pareigas, dirbti kasos aparatu ją apmokė A. J. (Č.). Kažkoks specialistas apmokymui papildomai nebuvo kviečiamas, dar pačios darbuotojos paaiškindavo. Eilinė darbo diena būdavo tokia, kad priimdavo užsakymą ir mušdavo į kasą prekes, bet būdavo atvejų, kad nemušdavo. Nemušdavo direktorės nurodymu, kadangi buvo dideli trūkumai, įmonė turėjo daug skolų, todėl ne viską mušdavo į kasą, tokį nurodymą buvo davusi A.. Suprato, kad negerai, bet buvo daromas didelis spaudimas. Tiesiog sakydavo, galbūt ,,nemušk tam tikrų čekių, jeigu žmogui nereikia“. Po truputį taip šnekėdavo ir sakydavo, kad neteks darbo, jeigu taip nesielgs. Atlyginimai pradėjo vėluoti nuo vasario mėnesio, atlyginimą visada mokėjo dalimis. Atlyginimą išmokėdavo į rankas grynais. Mokėjo A. J. (Č.) arba darbo pabaigoje iš kasos aparato pačios pasiimdavo, A. leidus. Po darbo, pinigus imdavo direktorės sutikimu. Pasirašydavo ant voko, kad ,,S. 50 litų“. Pati direktorė yra išėmusi iš kasos ne kartą ir ne tik ji, imdavo sumokėti už prekes, imdavo akcininkui R. Š.. A. viską žinojo, viską A. pranešdavo telefonu. ,,Delete“ naudojo, nes prekės buvo sveriamos, jeigu klientui netinka, tai ištrindavo. A. nurodė, kad naudoti galima tą klavišą ir panaikinti juo prekių suvedimus. Apie vaizdo kamerų buvimą žinojo, bet ar jos veikia ar ne, nesidomėjo. Ar buvo pasirašiusi dokumentą, kad dirba stebint vaizdo kameroms, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 24-1-01033-14, ikiteisminio tyrimo metu tapo įtariamąja, nes buvo pateikti įtarimai. A. pasikvietė į darbą, parodė vaizdo medžiagą ir pasakė, kad ji pasisavino pinigus, kad pasisavino 10 000 Lt. Ji tą lapuką turi ir dabar. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nereikalavo ir nepateikė šio raštelio. Raštelis buvo parašytas, kai sėdėjo kavinėje, turėjo kompiuterį ir rodė vaizdo medžiagą. Vaido įraše ji buvo prie kasos aparato, įmušinėjo prekes ir keitė pinigus. Klientai stovėjo šalia. Buvo matyti, kaip keičiamos kupiūros ar grąža klientui. A. pasakė, kad grąžintų šią sumą, parašytą ant servetėlės iki pirmadienio arba ji kreipsis į policiją. Paminėjo, kad pati žino, ką R. gali ir ką jis pažįsta. Pasakė ,,imk paskolas ir daryk ką nori“. Ji nieko jai nesakė, buvo šokas, išėjo. Šis įvykis įvyko 2014 metų liepos mėnesio gale. Nesijautė kalta. Tokie reikalavimai buvo išsakyti dėl tų pačių skolų, turbūt tikėjosi, kad ji išsigąs ir grąžins. Ir V. F. tą patį sakė. Bet kai buvo jai šitas raštelis paduotas, ji sėdėjo viena, po jos ėjo V.. Jai irgi buvo užrašyta skola 17000 litų. Paskolų neėmė, laukė tolimesnių veiksmų, parašė prašymą išeiti iš darbo, nepriėmė, tada siuntė paštu. Buvo atleista iš darbo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pagal straipsnį. Atlyginimai buvo išmokami į rankas, išmokėdavo A.. Žiniaraštis būdavo. Nuo balandžio mėnesio nėra pasirašiusi nei ant vieno žiniaraščio ar kvito, tik būdavo duodami pinigai ar jų dalis. Už 2014 m. nebuvo sumokėti atlyginimai. Po atleidimo kreipėsi į darbo inspekciją, po to buvo pervestas atlyginimas, bet nepilnas, po kiek laiko išmokėjo visą atlyginimą. Kiek pamena, už birželio ir liepos mėnesius nebuvo sumokėta. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes. Inventorizacija buvo atliekama, tačiau nepavadintų to inventorizacija, nes ant balto popieriaus lapo surašydavo, kas yra likę. Direktorės įsakymo nematė, jo nėra pasirašiusi. Jai atėjus dirbti, A. buvo padavėja, ji atėjo į jos vietą, o A. tapo direktore. Su R. Š. jokių nesutarimų neturėjo, jis - gudrus žmogus. Inventorizaciją darydavo kartą per mėnesį. Per visą tą laiką, kai dirbo, darbuotojai keitėsi. Pasikeitus personalui, inventorizacija nebuvo daroma. Nebuvo įmanoma patikrinti ar viskas gerai. Nes visur buvo blogai, arba perteklius, arba minusas. Suvesti duomenis patikėjo A.. Buhalterei nedavė to daryti. Ar buhalterė žinojo apie netinkamą darbą su kasos aparatu, nežino. Buhalterę yra mačiusi darbo vietoje. Bendravo buhalterė su savininku, su A.. Kiek laiko ji būdavo, nežino. Iš buhalterės bendravimo su A. matyti, kad santykiai su ja buvo geri. Kaina skyrėsi pagal svorius. Kasos aparatą tvarkydavo po darbo dienos, nuimant X ataskaitą. ,,Delete“ darydavo dienos eigoje. Atranka buvo atsitiktinė, kam mušti, o kam ne. Tokios patirties neturėjo, bent koks 100 Lt būdavo. Reali dienos apyvarta buvo nuo 600 Lt iki 1000 Lt. Tikslių sumų neatsimena. Barmeno atsakomybės sutartį turi. Mano, jog už kasą atsakinga direktorė. Suprato, kad tai - neteisėti veiksmai. Nesusimastė, kad yra atsakinga už tai. Ar direktorė pasakydavo tikslią sumą, kiek sumušti, neatsimena. Kitos darbuotojos irgi tai darė. Kitų neatsimena, nes buvo pereinančios darbuotojos. Tai truko apie penkis mėnesius. Iš kasos galėjo būti paimta 1000 litų. Tokia veikla buvo su A. žinia. Visais atvejais buvo atsiklausiama. Buhalterei nieko nesakė apie įmonės reikalus. Kur buhalterė atlikdavo savo darbines funkcijas, nežino, ateidavo ir kavos, ir saldainių, ir dokumentų pasiimti. Buhalterei dokumentus paduodavo direktorė. Sąskaitų-faktūrų duomenis suvesdavo į direktorės kompiuterį paskutiniais dviem mėnesiais. Pati suvesdavo tuos duomenis. Tuos duomenis suvesti ji prašė, nes nespėjo. Šių duomenų įvedimas neįėjo į jos darbines funkcijas. Atsakomybės sutartis parašyta. Kas matosi realiai, tą ir surašydavo inventorizacijoje. Sąskaitas-faktūras perduodavo A. Prieigos prie įmonės buhalterinės apskaitos neturėjo. Negali patvirtinti ar tai buvo buhalterinė programa. Inventorizacijos metu buhalterė dalyvavo tik paskutinį kartą, kuris vyko rugpjūčio mėnesio 4 dieną, prieš tai niekada nedalyvavo. Rugpjūčio mėnesio 4 dieną dalyvavo todėl, kad laukė iš jų pinigų ir norėjo juos apklausti. Rugpjūčio mėnesio 4 dieną apie trūkumus nebuvo kalbėta, bet buvo kalbėta, kad jie pasisavino pinigus. Buhalterė, A. ir R. visi kaltino, kad ji pasisavino 15000 litų. Rugpjūčio mėnesį komisijos (darbo inspekcijos) nariams nepasakojo apie tai, nes R. daug šnekėjo ir nuteikinėjo, sakė gražiuoju, bet darė spaudimą, potekstė buvo su grasinimu. Nesijautė skolinga ir neturėjo asmeninių skolų. Konflikto iš jos pusės nebuvo. ,,Delele“ klavišo reikšmė tai, kad paspaudimas reiškia įvestos produkcijos ištrynimą. Įvedamas saldainis, jeigu mato, kad klientas nenori čekio, tada ištrina. Ne visada būdavo ir kainos tikrinamos. Bet būdavo, kad reali prekė parduota, įmušta į kasą, bet matant, kad klientui nereikia čekio, būdavo spaudžiama ,,delete“. Papildomo užmokesčio už tai negaudavo.Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Parodymuose nurodyta, jog direktore tapus A. J. (Č.), praėjo kalbėti, kad kavinė susiduria su didelėmis problemomis dėl atsiskaitymų su tiekėjais, nes yra mažos apyvartos ir iš anksčiau yra likę didelių skolų. Taip pat susidūrė su ta problema, kad direktorei vakare palikus pinigų tiekėjams, kad su jais atsiskaitytų už prekes, kitą dieną, atvažiuodavo kavinės savininkas R., kuris tuos pinigus tiesiog pasiimdavo iš kasos. Be to, būdavo ir taip, kad R. arba direktorė paskambindavo ir pasakydavo, kokią sumą pinigų reikia paruošti, nes kažkas atvažiuos jų pasiimti ir jos tai turėdavo daryti, visus pinigus imdavo iš kasos aparato. R. pasiėmus ar liepus perduoti kažkam tam tikrą pinigų sumą, jos skambindavo A. ir klausdavo, ką reikia daryti, o A. atsakydavo, kad jos turi duoti tuos pinigus. 2014 metų vasario mėnesį direktorė A. jai pradėjo kalbėti, kad kavinėje situacija tik sunkėja ir, kad ji galėtų kai kurių pirkinių, juos pardavusi, neįmušti. A. J. aiškino, kad ji turėtų atsižvelgti į aplinkybes, kada matys, jog žmogui čekio nereikia, tiesiog turėtų atšaukti kasos operaciją arba ją apskritai ištrinti. Kiek suprato, A. norėjo, kad taip darytų dėl to, kad kavinei reikėtų sumokėti kiek įmanoma mažiau mokesčių valstybei. Iš pradžių ji nenorėjo to daryti, nes suprato, kad tai nėra teisėta. Jai vengiant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo ją raginti, sakyti, kad nebijotų, nes visur taip daroma, kad kameros nieko nefilmuoja. Jai vis nesutinkant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo sakyti, kad dėl to atleis ją iš darbo. Pradėjus vykdyti A. nurodymus, ką su minėtais pinigais darydavo A., nežino, tik žino, kad iš tų pačių pinigų A. mokėdavo tiekėjams, važiuodavo pirkti prekių į turgų, skirdavo pinigus algų mokėjimui. Kavinėje matydavo, kad ir kitos, ilgesnį laiką dirbančios pardavėjos daro tą patį, t. y. nepatvirtina ar ištrina tam tikrus mokėjimus. 2014 metų liepos mėnesio viduryje informavo direktorę, kad grįžusi iš atostogų išeis iš darbo. 2014 liepos 30 dieną, gavo SMS žinutę iš direktorės, kad ateitų į darbą, nes reikia pasirašyti keliuose popieriuose. Nuėjus į darbą, A. pasivedė ją į šoną ir parodė kompiuteryje vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip ji prie kasos aparato aptarnauja klientą, šis jai paduoda pinigus, ji jam parduoda produkciją, bet mokėjimo nepatvirtina, o gautus pinigus įdeda į kasos aparatą. Parodžiusi įrašą, A. ant servetėlės užrašė sumą 15310 litų ir padavė jai bei pasakė, kad šiuos pinigus ji turi A. pateikti iki pirmadienio 10 valandos ryto, kitaip ji kreipsis į prokuratūrą arba su ja susidoros R.. Taip pat A. jai liepė imti paskolas, kad padengti šią skolą. Ji nesuprato, ko iš jos nori direktorė, nes A. pati buvo liepusi joms taip daryti. Bendradarbė V. jai papasakojo apie tokio paties turinio pokalbį su direktore. 2014 metų rugpjūčio 4 dieną direktorė A. jai parašė SMS žinutę, kad ji turi atvykti į darbą, nes bus prekių inventorizacija. Rugpjūčio 4 dieną inventorizacija vyko taip, jos suskaičiavo prekes, surašė jas ant paprasto balto lapo, pasirašė ir lapus padavė direktorei. Ankstesnių inventorizacijų metu, direktorei paduodavo nepasirašytus lapus. Iš darbo išėjo rugpjūčio 18 dieną. Algas joms išmokėdavo grynais pinigais. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio ant jokio algalapio nėra pasirašiusi, nes algų joms nemokėjo. Išėjus iš darbo jai nebuvo sumokėta už birželio ir liepos mėnesius bei už atostogas, dėl ko vėliau kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri įpareigojo buvusį darbdavį išmokėti jai algą už minėtą laikotarpį. 2014 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2024, kuriame atvaizduota, kad jai sumokėti 250,00 Lt ir 2014 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr.2031 kuriame atvaizduota, jog jai sumokėti 400,00 Lt parašai yra ne jos, ji tokių dokumentų nepasirašė, pinigų negavo (l t., b. l. 33-36). Liudytoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje įmonėje įsidarbino 2014 m. kovo mėn. padavėja, bet iš karto pastebėjo, kad ten yra ne viskas skaidru. Leisdavo imti ką nori, suvalgyti torto, t. y. leisdavo pasiimti nesumokant. Nebuvo viskas taip, kaip turėjo būti darbovietėje. Dirbo su kasos aparatu. Į darbą priėmė A. J. (Č). Su kasos aparatu apmokė dirbti taip pat A.. Mokė, ką turi spausti, kur, ką suvesti ar atspausdinti, sakė, kad visų sumų nemušti į kasą, bet ne iš karto. A. J. (Č) su kompiuteriu ir kasos aparatu parodė viską, kaip daryti. A. J. liepė trinti produktus. Įmuštą prekę ištrinti, kad tai neatsispindėtų fiskalinėje juostoje. Kodėl reikėjo taip elgtis, sunku pasakyti, mano, jog todėl, kad gal įmonė turėjo daug finansinių įsipareigojimų. Kur būdavo virš 200 Lt pinigai, išimdavo, dėdavo į baltą voką ir į seifą. Pagal pamainą būtų galima atsekti, kas, kiek įdėjo. Voką ryte imdavo A. J. (Č). I. A. - buhalterę kavinėje matė, ateidavo kavos gerti, su ja nekalbėdavo. Su ja reikalų neturėdavo. Sąskaitų-faktūrų nesuvedinėdavo. Kai norėjo išeiti iš darbo A. J. (Č) įkalbėjo dar pasilikti, bet galutinai išėjo, kai pareiškė, kad jiems skolingos pinigų ar pavogė juos. Pareiškė, kad ji ir S. S. yra skolingos. Skolinga, tai reiškia, kad atėjo ryte į darbą, A. J. (Č) nusivedė į galinę kavinės salę ir užrašė ant servetėlės skolos sumą, parodė vaizdo įrašą, kad pinigus atneštų iki pirmadienio. Pateikė teismui baltos spalvos servetėlę su užrašu “V. pirmadienis 16,352 Lt, 10:00 val.” Buvo ketvirtadienis ar penktadienis, kai gavo servetėlę. Tai A. J. (Č) raštas, ji prie jos akių servetėlę užrašė. Jai buvo šokas, nemalonu prisiminti. S. S. buvo pirma, neatsimena, bet kalbėjo, kad ir S yra tokia pat suma parašyta ant servetėlės. Nesuprato, kodėl jos, bet gal dėl to, kad dirbo ilgesnį laiką. Kai A. J. (A. Č.) teikė servetėlę, ji buvo viena. A. J. yra minėjusi, kad su savininku R. Š. geriau neprasidėti, geriau atnešti pinigus. Ji pagąsdino ją R. Š.. R. Š. žinojo, matydavo, kad pas jį ateidavo. Buvo ir taip, kad buvo ji, S. S., A. J. (Č), buhalterė I. A. ir R. Š., pasikvietė pokalbiui. Psichologinį spaudimą iš esmės darė R. Š.. Sakė pasiimti paskolą, atiduoti arba atidirbti skolą. Jie sakė, kad dėl tos sumos kreipsis į policiją. Jos žiniomis, jie kažkaip iš aparato pasiėmė ataskaitas. Tą pirmadienį jų laukė trise: direktorė A. J. (Č), R. Š., I. A.. Kas iš jų buvo pokalbio iniciatorius, nežino. Nesuprato, iš kur tokia suma. Tų pinigų nesumokėjo. Pokalbis pasibaigė taip, kad ji išėjo, nes jai buvo labai bloga, manė, jog nualps. Toliau ten nedirbo. Kaip nutraukė darbo santykius, datų neprisimena, galbūt prieš tai buvo prašiusi prašymą, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Parodymai teisingi. Pasirašydavo algalapį, bet neduodavo pinigų. Prašydavo ir pasirašydavo, tik kad dokumentai būtų tvarkingi. Nebūdavo, kad paima ir sumoka iškarto visą atlyginimo sumą. Buvo pateikti dokumentai, apžiūrėjo juos. Matėsi, jog buvo bandyta piešti jos parašą. Atlyginimą yra gavusi, kiek gavo, nežino, neatsimena, bet nebuvo taip, kad alga vienu metu išmokama. Dirbo tris mėnesius. Tikrai ne į mėnesį, tikrai ne į savaitę, buvo laiko tarpas tarp atlyginimo mokėjimo. Kiek pasirašė orderių, nežino. Ji net darbo ginčų komisijoje nėra mačiusi orderių, juos pamatė pas tyrėją, ikiteisminio tyrimo metu. Į darbo inspekciją, kad nesumokamas atlyginimas, nesikreipė. Aklai vykdė direktorės nurodymus. Tiesiog pasitikėjo direktore. Inventorizacijos buvo atliekamos kas mėnesį ir ant inventorizacijos nepasirašė, bet ant paskutinio, kai norėjo atleisti, tada pasirašė. Inventorizacija būdavo taip, kad visos tos, kurios dirbo tuo metu, susirinkdavo ir pasiskirstydavo, kas, ką skaičiuoja. Suskaičiuoja ir paduoda tą lapą. Buhalterė inventorizacijoje neprisimena ar dalyvavo, bet atrodo, kad nedalyvaudavo. Aplinkybes darbo su kasos aparato peripetijomis aiškino tik ikiteisminio tyrimo metu, nes po to su niekuo nebendravo. Atlyginimas šiai dienai išmokėtas. Iš Sodros išėmė išrašą. Darbo ginčų komisija priteisė tuos pinigus, kurių nėra gavusi už tuos mėnesius. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino. Parodymuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias liudytoja nurodė teisminio nagrinėjimo metu dėl darbo su kasos aparatu, jog direktorė A. J. (Č) jai nurodžiusi, kad ji galėtų nemušti į kasą visų prekių, kurias perka pirkėjai, o jeigu įmuša, tai vėliau tam tikras arba visas prekes išminusuotų, kaip nepirktas. Taip pat A. sakė, kad ji turėtų pati nuspręsti, su kuriuo klientu kaip pasielgti, kuriam įmušti visas prekes ir kuriam prekes išminusuoti. Taip pat nurodė aplinkybes susijusias dėl 13000 litų sumos užrašymu ant servėtėlės, kaip privalomą grąžinti į kasą, nes juos ji pavogusi. Taip pat nurodė aplinkybes, susijusiais su darbo užmokesčio gavimu bei inventorizacijomis, kurios vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog tiek direktorė, tiek savininkas R., kada tik užsinorėję, ateidavo į parduotuvę ir iš jos pasiėmę prekes, tokias kaip tortus, alkoholį, išeidavo niekada už jas nemokėję, o joms reikėdavo išlyginti kasoje atsiradusį skirtumą dėl neapmokėtų prekių. Tą patį darydavo ir R. draugai. Joms buvo liepta, kad jiems duotų viską, ko jie panorės ir iš jų negalėdavo imti pinigų, o vėliau atsiradusį pinigų trūkumą kasoje vėl turėdavo išlyginti. Algos nebuvo gavusi nuo birželio mėnesio. 2014 m. birželio 25 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1994, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 800,00 Lt, 2014 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2030, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2047, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 350,00 Lt yra ne jos parašai, ji tų dokumentų nepasirašinėjo ir pinigų negavo (l t., b.l. 37-40). Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. I. A. - buhalterė. A. J. – girdėta, su ja bendravo, neprisimena, nes klientų daug. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Giminystės ryšiais saistomas nėra. Dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)” serviso specialistu. Direktoriai suranda klientų, įvykdo pardavimą. Jo pareiga paimti įrangą, nuvežti, sujungti ir apmokinti. Įranga - tai kompiuterinė kasa. Jei gerai pamena, tai buvo kviestas dėl kasos aparato perregistravimo. Prieš 1,5 metų galimai. Pas juos yra priregistruoti visi atliekami darbai. Kasos aparato perregistravimas atliekamas tokiu tikslu, jeigu pasikeičia įmonės savininkai arba pasikeičia juridinis statusas, arba perregistruoja kasos aparatą, priskiria prie kito savininko. Jeigu gerai prisimena, kad registruoti kasos aparatą, vyko į jų įmonę. Reiktų kreiptis į jų direktorių, pas jį yra visi duomenys. Jų įmonė buvo kviesta, kad suteiktų tam tikrą servisą. Į rotušės aikštėje esančią šokoladinę atvyko. Bendravo su buhaltere I. A.. Buvo prašoma tik perregistruoti kasą, perprogramavo, užregistravo mokesčiuose ir viskas. Nebuvo prašoma kažko specialaus apmokyti. Dėl ,,delete“ klavišo, tai jis reiškia pašalinti įrašą. Jis naudojamas, jeigu kasininkei įmušus prekes, suklydus, kol dar nėra prekės nusiųstos į užsakymą, tai galėtų pataisyti ir ištrinti. Klaida kasoje atsispindi, jeigu nusiųstos į užsakymą prekės, jeigu neišsaugotos/neišsiųstos, tai neatsispindi. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dėl šio klavišo niekas neskambino ir nesiteiravo. Po to, kai atliko servisą, antrą kartą nevažiavo. Su šita įmone neturi bendradarbiavimo sutarties. Jeigu turėtų tokią sutartį, tada nuotoliniu būdu gali prisijungti. O jeigu neturi, tada negali. Kasos aparatas, jo programa atitiko reikalavimus jis tenkino tą bendrovę. Viskas buvo standartiškai įdiegta. Kai pašalinama operacija, ji nesimato kontrolinėje juostoje. Ar ši įmonė kreipėsi padėti išsiaiškinti kažkokius darbo kasos neatitikimus, neprisimena. Programos fiksuoja kasos juosta tuos ištrynimus. Įvedė 100 Lt, ištrynė ir įrašė 37 Lt, tai tas 100 Lt kasos smegenyse ar lieka, jeigu įmuša kažką žmogus, išsaugoja ir ištrina, tai tada matosi, o jeigu neišsaugoja, tai ištrynus nesimato. Buhalteriškai kaip tai matosi, tai gal žmogus tik kainą nori matyti. Mėnesio gale galima pamatyti kasos aparate, kiek buvo ištrinta tų pinigų, tik pačioje programoje galima pamatyti, prie programos prieina visi, kas naudojasi aparatu, ir buhalterė, ir direktorė, ir darbuotojai. Tą ataskaitą galima matyti už laikotarpį, kokį laikotarpį užduosi. Viskas matosi tada, kas ištrinta. Pats direktorius pakeitimų toje programoje daryti negali, programa užblokuota. Trynimo klavišas atskirai nebūna užblokuojamas, po to vidaus tvarka nustato, arba leidžia arba ne, naudotis tuo klavišu. Pačios įmonės viduje turi būti priimta tvarka dėl to klavišo naudojimo. Arba galima trinti arba negalima trinti ir tas turi būti vidaus tvarkoje nustatyta. Jeigu pasako, kad neleisti, tai užblokuojamas klavišas. Jeigu ,,delete“ klavišas naudotas, tai ar kasos aparate ir kontrolinėje juostoje yra skirtumų nuo buhalterijos, tai yra neatitikimas nuo kasos atminties ir kontrolinės juostos. Jeigu įmušama 5 bandelės, o tik už dvi moka, tai tos trys panaikintos matosi, o kasos juostose nesimato, buhalteris jau suvesdamas viską, vadovaujasi tik juosta. Buhalteris turi tik pagal „z“ ataskaitą vadovautis. Programoje galima pamatyti trynimus, o „z“ ataskaitoje negalima. Buhalteris gali pamatyti trynimus, jeigu valdžia leidžia. Galima padaryti, kad nenaudotų klavišo ,,delete“. Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. Buhalterė ir direktorė dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mama yra įmonės akcininkė, jis - mamos įgaliotas asmuo, konsultantas. Iš įmonės imdavo pinigus, tą, ką palikdavo, iš įmonės kasos neimdavo pinigų. Palikdavo kažkam perduoti pinigus. Kur palikdavo, negali pasakyti. Su kasa nieko bendro neturėjo. Prekių ir pinigų iš kasos su jo leidimu niekas nedavė. Kodėl liudytojos taip parodo, nežino. Su V. F. ir S. S. pokalbis buvo, buvo bendras susitikimas, kad jeigu yra klausimų, tai su vadove tegul sprendžia. Grąžinti pinigų nesakė S. S. ir V. F., kad vadovė parašė ant servetėlių mergaitėms, nematė. Bendras susirinkimas, tai buvo keletas žmonių, vadovė ir kelios mergaitės. A. J. (Č.) buvo, gal buhalterė buvo. Atskirai nebuvo, buvo bendras pokalbis. Liudytojos paaiškino, kad darė spaudimą, tai taip nebuvo. Direktorė vedė eilinį susitikimą. Pokalbis vyko apie bendrą tvarką, ką tvarkyti, kokie klientų atsiliepimai. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai padarė finansinės žalos, turėjo spręsti direktorė. Pačios direktorės veikla ir darbu domėjosi finansinių klausimų neaptarinėjo. Pasitikėjo A. J. (Č.) ir I. A.. Jam žinoma dėl A. kreipimosi į policiją, nes darbuotojos padarė žalos. Apie buhalterinius pažeidimus ir netinkamą kasos aparatą, žino, kad diegė naujausią techniką. Dėl inventorizacijų ir buhalterijų nežinojo nieko. Aplinkybės, kad trūkumai yra, direktorė turi spręsti klausimus. Buhalterė akcininkus ir kitus atsakingus asmenis apie trūkumus informavo. Dėl prekių kiekio ji iniciavo, kad padaryti pilną auditą, kad išsiaiškinti ko trūksta. Kodėl V. F. ir S. S. atleido iš darbo, kokiu pagrindu, nežino. Būdavo, kad jis palieka pinigus, kad perduotų sūnui ar dukrai. Paskambindavo darbuotojai, kuri būdavo kavinėje. Neatsimena, ar informavo apie tai S. S. ir V. F.. Savo asmeninius pinigus gali palikti, kam nori ir kiek nori. Kavinėje vaizdo kameros įdėtos dėl vagysčių, nes buvo vienos mergaitės rankinukas pavogtas. Personalas keitėsi, padirba, išvažiuoja. Vadovė ieškodavo darbuotojų. Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio pirmojoje instancijoje metu parodė, kad toje įmonėje dirbo prieš vaiko auginimo atostogas, dabar jos vaikui 1 metai 10 mėnesių. Direktorė tada buvo A. J. (Č.). Datų nepasakys, tiesiog 2-3 paskutinius mėnesius buvo kita direktorė, ji buvo padavėja. Su kasos aparatu dirbdavo. Aparatas buvo bare. Kasos aparatas nebuvo keičiamas. Materialiosios atsakomybės sutartis buvo sudaryta. Ryte atėjus įjungdavo kasą, žmogus duodavo pinigus, dėdavo į kasą, o vakarais ar buvo spausdinamos ataskaitos, nežino. Rašydavo į kasos knygą. Pinigų kasoje palikdavo, kad ryte būtų kasoje pinigų, iš ko atiduoti grąžą žmonėms. Iš kasos paimti pinigų negalėdavo. Atlyginimo negalėjo pasiimti iš tų kasos pinigų. ,,Delete“ klavišas reikalingas pataisyti, o ne atšaukti, bet jei gerai dirbi, tai nereikia jo naudoti, jei suklysti, tai gal kažkas ir naudodavo, jo naudoti neteko. Įmonės savininkas R. Š.. Iš direktorės A. J. ir R. Š. nebuvo paliepimo nemušti kažko į kasą. Nebuvo situacijos, kada R. Š. būtų atvykęs į kavinę ir pasiėmęs iš kasos pinigų. Produktų imti, vaišintis jiems neleisdavo niekas. Apie S. S. ir V. F. vagystę tuo metu tik girdėjo. Girdėjo, kad jos naudojo kažkokį mygtuką, tų pinigų neįmušdavo ir pasiimdavo. Atlyginimas buvo pastovus, grynais mokėjo, pasirašius ant algalapio. Direktorė mokėdavo darbo vietoje arba buhalterė mokėjo. Ant ko reikėdavo, ant to pasirašydavo. Būdavo ir porą dienų reikia palaukti atlyginimo. Inventorizacijos buvo daromos gale mėnesio. Kai ji dirbo, kolektyvas nesikeitė. Darant inventorizaciją, visos susitikdavo, atvažiuodavo direktorė ir skaičiuodavo. Ar ant direktorės įsakymo, kad bus vykdoma inventorizacija, pasirašė, neatsimena. Apie trūkumus juos informuodavo, nežino, ar inventorizacijos metu buvo nustatytas didelis trūkumas. Nežino, ar buvo surašytos pažymos inventorizacijos metu. Ar buhalterė dalyvaudavo inventorizacijose, nežino. Savininką R. Š. matė kiekvieną dieną, tik ne savaitgaliais. Susitikdavo su žmonėmis, nieko neklausė jis. Buvo įsidarbinusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su A.. prieš tai buvo dirbusios kitoje įmonėje ir A. pasiūlė ten dirbti. Bendrauja 5-6 metai. Geri draugiški santykiai. Prieš tai dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, po vaiko auginimo atostogų grįžti į darbą neketina, planuoja antrą vaikelį. Su S. S. ir V. F. nebendrauja. Kai dirbo, tai gerai sutarė. Iš jų pasakymo, kad kažkas iš jų reikalauja didelių sumų, nėra girdėjusi. Darbdavys jos pačios niekada nekaltino dėl vagystės.Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. Dirbo su jomis, tai - buhalterė ir direktorė. Santykiai su jomis darbiniai. Būdavo, kad po darbo su A.. susitikdavo, bendraudavo. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Tiksliai datos nežino, kada pradėjo dirbti, bet tai buvo birželio mėnuo prieš 2-3 metus. Kai pradėjo dirbti, direktorė jau buvo A.. Iš pradžių buvo administratore, darė prekių užsakymus, grafikus, skaičiavo tabelius, pačioje kavinėje dirbdavo, po to perėjo į padavėjos pareigas. Jei padavėjos buvo užsiėmusios, tai priimdavo užsakymą. Prieš tai dirbo kitoje įmonėje, buvo ta pati sistema, jau mokėjo kasos aparatu naudotis, bet UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. parodė kaip naudotis. Dirbo 4 darbuotojos: A., E., S., V.. Kasos aparatas dirbant nebuvo keistas. ,,Delete“ klavišą aiškino, kad užsisakė pirkėjas vieną produktą, o po to nori kito, tai sakė, kad gali ištrinti, bet kai išsaugai užsakymą, tai jau tada negali keisti. Kad klavišas buvo naudojamas, tai būdavo tokių situacijų. Ar Z ataskaitoje matydavosi prekės panaikinimas, tai nežino. S. S. ir V. F. sakė, kad buvo padaryta žala. S. S. ir V. F. atėjus, artimesnių santykių po darbo su jomis nebuvo. Kad iš jų direktorius ar savininkas reikalauja pinigų, jai jos nėra sakiusios. Apie tai nėra nieko girdėjusi. Atlyginimas mokamas buvo nepastoviai, buvo mokamas į rankas, pasirašius algalapius, išmokėdavo buhalterė arba direktorė. Pasirašydavo gavus pinigus. Įmonės savininkas yra R. Š.. Kavinėje visą laiką R. Š. būdavo, kiekvieną dieną. Pas jį žmonių ateidavo. Jis į kasos darbą nesikišdavo. Iš kasos pinigų R. Š. neimdavo. Pati iš kasos nėra ėmusi pinigų, bet turėdavo seifą, iš kurio galėdavo imti pinigų direktorei leidus, pirkti prekėms apmokėti. Prie kasos asmeninės piniginės nelaikydavo, bet arbatpinigius laikydavo prie kasos. Spintelė su asmeniniais daiktais buvo už sienos. Jei kasoje nebūdavo pinigų ir trūksta smulkių pinigų, tai buvo galima pasismulkinti iš savų pinigų. Pasirašydavo du algalapius, nes per kelis kartus išmokėdavo vieną atlyginimą. Nemušti prekių į kasą niekas nesiūlė. Žino, kad V. ir S. nemušdavo į kasą prekių. Ar vyko susirinkimas dėl skolų, nežino. Atėjus naujam personalui, inventorizacija nebuvo daroma, išeinant darbuotojui irgi nebuvo daroma inventorizacija. Direktorės įsakymo, kad bus daroma inventorizacija, tokio nebuvo, tik buvo lapai su produktų sąrašu paduodami ir po juo turėjo pasirašyti. Trūkumų buvo dažnai. Kai kurių produktų dažnai trūkdavo, trūkdavo tortų. Galvojo, gal tiekėjai neatveža, kiek priklauso, lygino svorius, bet minimaliai neatitikdavo. Jei būdavo didelis trūkumas kavinėje, tada direktorė sakydavo, kad blogai, kad trūksta, kad taip negali būti. Mano, jog savininkas žinojo apie trūkumus. Kad yra vaizdo kameros, žinojo. Matė pačios, kad jos yra, prie jų darbo vietos yra monitorius ir matė, kad jos yra. Kokiu tikslu jos buvo, tai tvarkai prižiūrėti, tai buvo trys atskiros salės, ir jei prie kasos žmogus yra, tai jis nemato, kas tolimesnėje salėje darosi. Pasibaigus darbo dienai, reikėdavo nuimti ataskaitą ir inkasuoti pinigus. Suskaičiuodavo pinigus, išmušdavo čekius, sudėdavo į voką viską ir voką įdėdavo į seifą. Seifas yra tarnybinėje patalpoje, seifas kaip pašto dėžutė, vokas telpa per tarpą įmesti. Ten laisvas įėjimas, bendros tarnybinės patalpos, ten nėra kaip kabinetas. Apie seifą žinojo visos darbuotojos, nes visos turėjo vakare inkasuoti pinigus, kvitas ir pinigai dedami į voką, užklijuojamas vokas ir dedama į seifą. Ryte voką paimdavo buhalterė arba direktorė, ir skaičiuodavo, už prekes mokėdavo. Kai inkasuodavo pinigus, kasoje likdavo 200 Lt, kad pradėti rytojaus dieną ir turėti iš ko atiduoti grąžą. Niekas iš merginų pasiaiškinimų dėl trūkumų nerašė. Buhalterė inventorizacijoje nedalyvavo. Buhalterė nekontroliavo jų darbo su kasa. Įsakymo leisti ar neleisti naudotis ,,delete“ klavišo nėra mačiusi. Kasos juostose ar matėsi tų neįmuštų, ištrintų prekių duomenys, nežino. Kai inkasuodavo pinigus, per daug pinigų kasoje būdavo, tai 1-2 litai, bet dienos eigoje skaičiuodavo pinigus, kad nebūtų neatitikimų. Tikrindavo. Kai turėdavo laisvo laiko, tada pasiskaičiuodavo. Direktorė nesakė, kad kasoje tūrėtų būti tam tikra suma ir ne daugiau. Pasitaikydavo, kad neatitinka sumos kasoje. Kasos darbo vieta buvo filmuojama ir apie tai buvo žinoma. Vėliau sužinojo, kad S. ir V. nemušė pinigų į kasą, nežino, kokiu tikslu jos taip darė. S. ir V. išėjo, nes buvo nustatyta, kad jos ėmė iš kasos pinigus ir buvo atleistos iš darbo. A. apie tai pasakė. Teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos E. S. parodymus, kur ji parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012 metų gegužės mėnesį. Dirbo viename iš įmonės padalinių - kavinėje (duomenys neskelbtini). Kavinėje tuo metu dirbo keturios ar penkios padavėjos. 2013 metų lapkričio mėnesį direktore tapo A. J.. A. pradėjus dirbti direktorės pareigose pradėjo girdėti, kaip darbuotojos kalba, kad vienai iš jų paprašius sumokėti vėluojančią algą direktorė jos paklausė, ar ji negalinti pati pasidaryti sau daugiau arbatpinigių. Jai buvo duota suprasti, kad ji galėtų patvirtinti ne visas kasos operacijas ir tokiu būdu neparodyti visų realiai parduotuvėje parduodamų prekių arba kaip kurias prekes, kurias realiai nuperka pirkėjai ištrinti pažymint jas, kaip nepirktas. Su ja direktorė apie tai nekabėjo. Matydama, kad tai leidžiama, toleruojama, ir tai daroma vadovei žinant, kad taip daroma ir pati pradėjo kai kurių operacijų nepatvirtinti, kaip kurias prekes išminusuoti. Kiek jai buvo žinoma, tai darė ir kitos seniau dirbančios merginos. Nupirktų, bet neapskaitytų prekių niekada neužsirašinėdavo, to nepasižymėdavo. Vakare uždarius kavinę direktorės paliepimu perskaičiuodavo kasoje esamus pinigus, kasos aparate palikdavo 200 litų, visus kitus pinigus išimdavo, sudėdavo į voką, išmušdavo „X“ ataskaitą, kurioje buvo surašytos visos tos dienos kasos aparato operacijos ir bendra apyvarta. Būdavo taip, kad kasoje būdavo perviršis, jis atsirasdavo dėl to, kad būdavo dideli žmonių srautai ir kaip kurios prekės būdavo parduotos, bet neužfiksuotos, kaip parduotos kasos aparate, t. y. išminusuotos arba nepatvirtinti mokėjimai. Pinigus su „X“ ataskaita sudėtus į voką padėdavo į seifą, kuris buvo kavinės virtuvėlės spintelėje. Prieš tai ant voko užrašydavo pinigų sumą, kuri yra išimama iš kasos aparato. Ryte pinigus pasiimdavo direktorė A. ir iš tų pinigų darbuotojoms dalimis mokėjo algas. Be to, iš tų pačių pinigų direktorė atsiskaitinėdavo su tiekėjais. Su kitomis darbuotojomis diskutavo apie tai, kad neįmušdamos tam tikrų prekių ir jas realiai parduodamos daro negerai, kad tai yra neteisėta, kad turėtų bėdų jeigu patikrintų Valstybinė mokesčių inspekcija, bet tai darė, nes direktorė A. J. apie tai žinojo ir nesiėmė jokių priemonių tam sutrukdyti. Nesitikėjo, kad kažkurią iš jų dėl to apkaltins dėl pinigų vagystės. Pinigų trūkumą kasos aparate dar paaiškintų ir tuo, kad kavinės savininkas R. ateidavo į kavinę ir liepdavo iš kasos aparato išimti tam tikras sumas, kurių jam tuo metu reikėdavo. Apie tai jos visada informuodavo direktorę A. J., kuri tai taip pat toleravo. R. duodamos pinigų sumos būdavo įvairios, nuo kelių šimtų iki 1000 litų. Pinigus išimdavo ir paduodavo R., pasinaudodamos savo kortelėmis su kuriomis atsidarydavo kasos aparatą ir pinigų išėmimą rodydavo jų vardu. Direktorė A. taip pat darydama inkasavimą ir išimdama tam tikras pinigų sumas iš kasos aparato, tai darydavo pasinaudodama vienos iš jų kortele, nes pati tokios kortelės neturėdavo ir prieiti prie kasos aparato galėdavo tik su pardavėjų vardo kortelėmis. Pradėjus vėluoti algoms dažnai ant algalapių pasirašinėdavo ir atbulinėmis datomis. Iš darbo minėtoje įmonėje išėjo 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje, nes nebuvo laiku mokamos algos, taip pat apsisprendimą išeiti iš darbo įtakojo tie neteisėti dalykai, kurie vyko su kasos aparatu (l t., b.l. 29-30).Rašysenos specialisto išvada Nr. 11-620 (15) nustatyta, kad tyrimui parašai S. S. vardu, esantys 2014 metų atsiskaitymo žiniaraščiuose Nr. 3 ir Nr. 4, yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių. Parašai V. F. vardu, esantys kasos išlaidų orderiuose 2014 m. liepos 18 d. Nr. 2030, 2014 m. liepos 27 d. Nr. 2047 ir 2014 m. birželio 25 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047 yra to paties parašo kopijos (l t., b. l. 42-43).Rašysenos specialisto išvada Nr. 11-964 (15) nustatyta, kad tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014 m. liepos 15 d. Nr. 2024, 2014 m. liepos 19 d. Nr. 2031 ir mokėjimo žiniaraštyje 2014 m. gegužės 31 d. Nr. 5 S. S. vardu pasirašė ne S. S.. Tyrimui pateiktuose 2014 metų mokėjimo (atsiskaitymo) žiniaraščiuose 2014 m. kovo 31 d. Nr. 3 ir 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 4 parašai S. S. vardu, o tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014 m. liepos 18 d. Nr. 2030, 2014 m. liepos 27 d. Nr. 2047 ir 2014 m. birželio 25 d. Nr. 1994 parašai V. F. vardu yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių; parašai esantys kasos išlaidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047, yra to paties parašo kopijos. Šie parašai nėra originalūs (l t., b. l. 44-46). Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos, kuriose yra vaizdo įrašas filmuojantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinės (duomenys neskelbtini) kasos darbą. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įnešimo ir išėmimo į (iš) aparto kasą (os) atliktas operacijas. Kasoje buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iš pirkėjo (l t., b. l. 16-28).UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais: nes 1) tyrimo metu pagal įtariamųjų S. S. ir V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus įtariamųjų apklausos protokolų duomenis, liudytojos E. S. ir direktorės A. J. liudytojo apklausos protokolų duomenis, pagal video medžiagos apžiūros protokolą ir pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus („Pardavimai per kasos aparatus, kontrolines kasos aparato juostas) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įnešimo ir išėmimo į (iš) aparto kasą (os) atliktas operacijas. Direktorės A. J. pateiktas pardavėjos V. F. ir S. S. pardavimų per kasos aparatus ataskaitas, pagal kurias A. J. paskaičiavo 31663,02 Lt turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, palyginus su kontroline kasos aparato juosta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto K. N. pateikta ataskaita (UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatą) buvo nustatyta, kad registre dalis nurodytų užsakymų yra pilnai atvaizduota kontrolinėje kasos aparato juostoje, o dalis užsakymų gali būti atvaizduota dalinai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasos aparato kontrolinėje juostoje yra pilnai atvaizduota užsakymų už 14344,48 Lt (S. S. 6899,92 Lt, V. F. - 7444,56 Lt). Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojas turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t. y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, apžiūros protokolą nustatyta, kad buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iš pirkėjo, o tyrimui pateiktoje kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota parduotų prekių panaikinimo operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos neatvaizduotų įplaukų privalėjo priskaičiuoti PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį. 2) Pagal įtariamosios S. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo apklausos protokolą, nustatyta, kad jai pagal 2014 m. liepos 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 nebuvo sumokėta 250,00 Lt ir 2014 m. liepos 19 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 - 400,00 Lt, viso - 650,00 Lt. Pagal įtariamosios V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo apklausos protokolą, nustatyta, kad jai 2014 m. birželio 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 nebuvo išmokėta 800,00 Lt, 2014 m. liepos 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 - 200,00 Lt ir 2014 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 - 350,00 Lt, viso -1350,00 Lt. Pagal S. S. ir V. F. apklausos protokolų duomenis joms buvo neišmokėta 2000,00 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-964(15) teigiama, kad nurodytuose kasos išlaidų orderiuose yra ne S. S. ir V. F. parašai, tačiau kas pasirašė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 3) tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės. Taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis. Tyrimui pateiktos buhalterinės pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo. Tyrimui nebuvo pateiktas buhalterinės apskaitos registras, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos buvo atliekamos nesilaikant 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus (buhalterines pažymas) ir prekių apskaitos registrus nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalyje ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkte nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 69 punkte nurodyta, kad „remiantis įmonės vadovo sprendimu, inventorizacijos rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterines sąskaitas“. Tyrimui pateiktose buhalterinėse pažymose, pagal kurias buvo koreguojamas prekių suminis likutis, (pažymos yra be numerio 2014 m. sausio 31 d.-6229,71 Lt, 2014 m. vasario 28 d. - 450,14 Lt, 2014 m. kovo 31 d. - 4223,15 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. - 755,58 Lt, 2014 m. gegužės 31 d. - 8320,37 Lt, 2014 m. birželio 30 d. - 128,45 Lt, 2014 m. liepos 31 d. - 3577,09 Lt, 2014 m. rugpjūčio 31 d. - 4152,38 Lt, 2014 m. rugsėjo 30 d. -3613,62 Lt) nurodyta, kad pažymą parengė A. J.. Kadangi buhalterinėms pažymoms paruošti turėjo būti naudojami buhalterinio registro „Sąskaitos 20140 apyvarta Įsigijimo savikaina- prekės“ duomenys, todėl pažymas A. J. negalėjo paruošti be buhalterės L. A.. Pažymose nurodyta, kad pažymas pasirašė vadovas A. J. ir vyr. finansininkas I. A.. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. J., o buhalterinę apskaitą tvarkė I. A.. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIIM835 penkto skyriaus 19 straipsnyje (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) yra nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Minėto įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (l t., b. l. 55-128), o iš darbo sutarties nustatyta, kad A. J. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ėjo direktorės pareigas nuo 2013 m. spalio 11 d. (l t., b. l. 9-10).Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad A. Č. (J.) per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore bei būdama tiesiogiai atsakinga už bendrovės grynųjų pinigų kasą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse atskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus – pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu. Bylos duomenimis – tiek pačios A. Č., tiek liudytojų S. S., V. F., parodymais, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialisto 2015 m. gruodžio 21 d. išvadoje konstatuota, jog bendrovėje (kasoje) buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurį naudojant buvo panaikinamos gautos įplaukos iš pirkėjo, o tyrimui pateiktoje kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota parduotų prekių panaikinimo operacijų. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos nesivadovauti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, t. y. kasos aparato kvitais (kontrolinėje kasos aparato juostoje) buvo atvaizduojamos ne visos ūkinės operacijos (pinigų įnešimo ir išėmimo operacijos), dėl ko negalima nustatyti kiek 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 1 d. laikotarpiu iš kasos aparato buvo neteisėtai paimta pinigų, kas paėmė pinigus ir ar pinigai buvo įnešti atgal į kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis 2002 m. gegužės 5 d. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14 15 ir 19 straipsnių nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo priskaičiuoti PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydžio. Liudytojų S. S., V. F., pagarsinti E. S. parodymai patvirtina, kad pradėjus dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, direktorė A. J. (Č.) pradėjo įkalbinėti, kad jos nemuštų į kasą visų prekių, kurias perka pirkėjai, o jeigu įmuša, tai vėliau tam tikras arba visas prekes išminusuotų, kaip nepirktas, taip pat jos pačios turėtų nuspręsti, su kuriuo klientu kaip pasielgti, kuriam įmušti visas prekes ir kuriam prekes išminusuoti. Direktorės A. J. (Č.) paliepimu pradėjo, pirkėjui perkant, neįmušti kai kurių prekių arba prekes įmušus, kai kurias iš jų išminusuoti, kaip nepirktas. Darbo pabaigoje, ta pardavėja, kuri uždarydavo kasą, išimdavo sumą, kuri viršydavo 200 litų iš kasos aparato, nes buvo toks direktorės paliepimas. Neįmuštus į kasą pinigus arba atminusuotą sumą už prekę, kuri realia buvo parduota, atsižymėdavo ant lapuko, kuris buvo padėtas prie kasos aparato. Vakare, uždarant kasą, suskaičiuodavo, kiek yra pinigų, kurie yra įmušti į kasą ir kiek tų pinigų kurie yra išminusuoti. Visus pinigus sudėdavo į bendrą voką ir ant voko užrašydavo, kokia suma yra tų pinigų, kurie buvo įmušti į kasą ir kokia suma yra pinigų, kurie gauti už prekes, kurios realiai buvo parduotos, bet neapskaičiuotos. Voką su pinigais įdėdavo į seifą, kuris stovėjo už spintos bendrose patalpose virtuvėje. Ryte, atvažiavusi direktorė A., voką išsiimdavo, pinigus perskaičiuodavo, iš tų pačių pinigų palikdavo tam tikras sumas tiekėjams, kartais mokėdavo joms algas. Kartais savininkas R. Š. atvažiuodavo į parduotuvę išsiimdavo iš kasos įvairias sumas pinigų ir išvažiuodavo. Pasakius direktorei, ši liepdavo tą sumą, kurią išsiėmė R. Š., išminusuoti iš kasos, t. y. įmušti tą sumą kuri buvo išimta R. Š. į kasos aparatą ir ištrinti ją kaip klaidą. R. Š. duodamos pinigų sumos būdavo nuo kelių šimtų iki 1000 litų. Aplinkybes, susijusias su kasos aparato naudojimu, pripažino ir A. Č., kuomet buvo apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01033-14 (šie parodymai buvo pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu), paaiškindama, jog bendrovės savininkui R. Š. paprašius išimti iš kasos pinigų ir duoti jam, pardavėjos pinigus išimdavo iš kasos pasinaudodamos savo vardine kortele ir tai buvo rodoma, kaip jų operacijos, bet tokio išėmimo metu būdavo išmušamas pinigų išėmimo čekis. Pinigus išimti iš kasos R. Š. prašydavo į savaitę keletą kartų, išimamos sumos buvo įvairios, dažniausiai būdavo išimamos 200-300 litų sumos. R. Š. išimami iš kasos pinigai buvo problema visai kavinei, ją spręsdavo pavėlindami darbuotojams algas, nes tiesiog neturėjo jų iš ko mokėti. Darbuotojoms paskambinus ir paklausus, ar jos gali duoti R. Š. iš kasos jo prašomą sumą, ji leisdavo tai daryti, nes kitos išeities neturėjo, R. Š. buvo akcininkas ir jai nelikdavo kito pasirinkimo. Būdavo ir taip, kad ir ji išimdavo tam tikras sumas iš kasos aparato tuo pačiu būdu, pasinaudodama pardavėjų kortelėmis. Specialisto išvadoje taip pat buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai S. S. pagal kasos išlaidų orderius nebuvo išmokėta 650,00 Lt. O V. F. 1350 Lt. darbo užmokesčio, t. y. objektyviai patvirtinama, jog kasos išlaidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, o liudytojų parašai esantys atsiskaitymo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose yra parašų kopijos atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių. Vyr. kasininke įmonėje buvo A. Č. (J.), ji orderius surašydavo ir pateikdavo į buhalteriją. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių A. Č. (J.) tyčinių veiksmų kryptingumą parodo nustatytos aplinkybės dėl kasos aparato naudojimo, t. y., kad ji nurodydavo savo darbuotojoms naudoti kasos aparto „Delete“ klavišą, kad neapskaityti dalį prekių dėl nuolat išimamų pinigų iš kasos be finansinės apskaitos, susidarius dideliems trūkumams, o taip pat nesumokant laiku atlyginimų darbuotojoms ir joms pageidaujant išeiti iš darbo, ji siekė nustatytus trūkumus pašalinti, nurodydama savo darbuotojoms S. S., V. F., užrašydama ant servetėlių sumas, padengti jų tariamus įsiskolinimus bendrovei. Darbuotojoms nesutikus nurodytų sumų mokėti, A. Č. (J.) kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos joms iškėlimo, turėdama vaizdo įrašus, kaip tariamai neginčytiną jų kaltės įrodymą. Toks nusikalstamos veikos mechanizmas, kuomet darbuotojoms buvo nurodoma atlikti neteisėtus veiksmus, naudojant kasos aparatą, taip pat nurodant duoti pinigus akcininkui iš kasos, t. y. sudarant galimybes jam disponuoti kasos lėšomis, taip pat sudarant galimybes pasiimti prekes be užmokesčio, tuo pačiu metu darbuotojų veiksmus fiksuojant vaizdo kamera, leidžia spręsti apie A. Č. (J.) tyčinį nusikalstamų veiksmų pobūdį, iš anksto numatant galimai jai palankią įvykių seką, imituojant darbuotojų nesąžiningumą ir taip siekiant išvengti atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. T. y., įvertinus nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius, matyti, kad juos neabejotinai atliko bendrovės vadovė – direktorė A. Č. (J.), ir nors įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., už tai, kad įmonėje būtų vedama aiški ir teisinga, atitinkanti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013, 2K-7-176-303/2015). Pažeidimai konstatuoti aptartų įrodymų visuma ir atsakomybė tenka A. Č. (J.), kadangi atsirado pasekmės, t. y. dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tokiu būdu ji, kaip bendrovės vadovė, tiesiogiai atsakinga už kasos darbo organizavimą, pati inicijuodavo ir organizuodavo, kad kasos aparatu ne visos operacijos būtų fiksuojamos, pirktos prekės vėliau būtų išminusuojamos, iš kasos aparato būtų imami grynieji pinigai ir perduodami jai. Be to, kasos išlaidų orderiais atvaizduodavo neįvykusias ūkinės operacijas, netinkamai vykdė apskaitą, tokius iškreiptus duomenis teikė buhalterei I. A. ir todėl pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus bei kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate. Apklausta buhalterė I. A. teisme teigė, kad ji dar 2014m. pradžioje pastebėjo neatitikimus prekių likučių. Kalbėjosi su direktore, siūlė imtis kokių nors veiksmų, bet niekas nesikeitė. Vasario mėnesį rašė raštą akcininkui, kad kalbėtų su direktore, kad reaguotų į tai. Direktorė būdavo supažindinama kiekvieną mėnesį su šitais skirtumais, buvo informuojama direktorė apie trūkumus. Tos aplinkybės rodo, kad buhalterė nebuvo pasyvi stebėtoja, ji siūlė imtis priemonių, tačiau A. Č. aktyvių veiksmų nesiėmė ir tokia padėtis tęsėsi netrumpą laiką. Šios aplinkybės patvirtina byloje apklaustų liudytojų S. S., V. F. parodymus, kuriuos papildo ir pagarsinti E. S. parodymai, kad būtent įmonės vadovė reikalavo naudoti „Delete“ klavišą ir taip slėpti tikrąsias pajamas. Šie įrodymai yra pakankami teigti, kad A. Č. ( J.) būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą įmonės buhalterei to nedarė, priešingai reikalavo slėpti tikrąsias pajamas ir įmonės darbuotojoms. Todėl kaltinamoji A. Č. ( J.) būdama įmonės vadove veikė tiesiogine tyčia, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą, sukėlė nusikalstamas pasekmes, jos veika perkvalifikuotina iš BK 223 straipsnio 1 dalies į BK 222 straipsnio 1 dalį ir ji baustina už šios nusikalstamos veikos padarymą.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo I. A. atžvilgiu
Prokuroras savo apeliaciniame skunde taip pat prašė pripažinti kalta I. A. ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Kaip jau minėta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Šiuo konkrečiu atveju byloje jau nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė I. A.. Kaip seka iš jos pačios parodymų, iš A. Č. (J.) parodymų, buhalterei būdavo perduodami jau surašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kasmėnesiniai inventorizacijos aktai, sąskaitos-faktūros. Liudytoja S. S. apklausiama patvirtino, kad jai teko tvarkyti sąskaitas-faktūras, suvesti duomenis į kompiuterį dėl prekių, specialistė apklausiama nurodė, kad įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kas galėjo išrašyti sąskaitas-faktūras, tvarkyti kitus dokumentus. Be to, teisme apklausiamos I. A., tiek A. Č. (J.), tiek liudytojos S. S., V. F., A. Š., A. A. parodė, kad kas mėnesį buvo atliekama inventorizacija, realiai vyko prekių likučių apskaita kiekvieną mėnesį. Buhalterė tokioje inventorizacijoje nedalyvavo. A. Č. (J.) parodė, kad ji surinkdavo, duomenis suvesdavo į programą, kuriuos vėliau perduodavo buhalterei. Buhalterė jai sakė, kad tokių neatitikimų negali būti. Kaip matyti iš byloje esančių pateiktų dokumentų (3 t., b. l. 24), I. A. pati kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelę akcininkę L. Š., kad ši įpareigotų direktorę A. Č. (J.) sutvarkyti bendrovės dokumentaciją, susijusią su prekių pardavimų (pirkimų išraiška) ir inventorizacijos ataskaitomis pagal EKA programą – dėl prekių pertekliaus ir trūkumų. Specialistės Z. B. parodymais nustatyta, kad nėra įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo, nesudaryta komisija, pagal pateiktus lapus nėra galimybės nustatyti, kas ir kada ją atliko, o realiai pasirašydavo tik viena direktorė, ji pati surastus trūkumus ar perteklius mėgino išlyginti pagal buhalterines pažymas (jos nesutiko su realiomis sumomis), o šios buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, jas pateikus buhalterei. I. A. teigimu, tikroji inventorizacija turėjo vykti metų gale. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų 3 straipsnio 3 punktą, finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. A. Č. (J.), I. A. parodymai patvirtina, jog I. A. į kasos aparato darbą nesikišo, tik iš jo gautus duomenis įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Kasos aparatu realiai naudojosi visos byloje apklaustos liudytojos, taip pat ir pati direktorė. I. A. pastebėjusi, apie kasos aparato neatitikimus dėl parduodamų prekių, įnešamų-išimamų pinigų operacijomis, kaip minėta, apie tai pranešė direktorei. Kaip seka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėjo-barmeno pareiginių nuostatų, padavėjas-barmenas turi mokėti dirbti su elektroniniais kasos aparatais (EAK), atsako už suprekiautų prekių pinigų sumą (trūkumus) (3 t., b. l. 26-28). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad buhalterė I. A. buvo paskirta kasininke ar būtų naudojusis elektroniniu kasos aparatu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (toliau – ir Naudojimo taisyklės) 4 punkto nuostatas, atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką atsakingas darbuotojas. Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nustatyta ir to, kad buhalterė I. A. direktorės įsakymu būtų paskirta atsakinga už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką. A. Č. (J.) parodė, kad vyr. kasininkas įmonėje buvo ji ir atsakė už grynųjų pinigų kasą. Kasos išlaidų orderius surašydavo ji, kaip kasininkė ir pateikdavo į buhalteriją. Tokiu būdu A. Č. (J.), kaip bendrovės vadovas, tiesiogiai atsakingas už bendrovės grynųjų pinigų kasą, neišmokėjo atlyginimų S. S. bei V. F. ir tyčia pateikė buhalterei suklastotus dokumentus, kuriuose buvo atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos dėl atlyginimų išmokėjimo, todėl A. Č. (J.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. O I. A., būdama bendrovės buhaltere, įtraukė į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai neteisingus dokumentus, pasirašė šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo dėl neišmokėtų atlyginimų S. S. ir V. F.. Kasos išlaidų orderiais tyčia atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.Prokuroras skunde nurodė, kad vyr. kasininkas įmonėje buvo A. Č. ir ji neišmokėjo atlyginimų S. S. bei V. F. ir tyčia pateikė buhalterei suklastotus dokumentus, kuriuose buvo atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos dėl atlyginimų išmokėjimo. O I. A., būdama bendrovės buhaltere, įtraukė į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai neteisingus dokumentus, pasirašė šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo dėl neišmokėtų atlyginimų S. S. ir V. F.. Kasos išlaidų orderiais tyčia atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka, kadangi apie parašų suklastojimą ir pinigų neišmokėjimą paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu. Įrodymų, kad buhalterė būtų žinojusi jog atvaizdavo neįvykusias operacijas byloje nėra, todėl teigti jog buhalterė veikė tyčia, nėra pagrindo.Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių bei įrodymų aptartų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria išvadai, jog I. A. neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybės kontroliuoti ir realiai įtakoti su kasa dirbusių liudytojų S. S., V. F., A. Š., A. A., o taip pat ir pačios direktorės veiksmus dėl pinigų įnešimo ir išėmimo į (iš) elektroninės kasos aparato. Apeliacinės instancijos teisme įvertinus įrodymų visumą nenustatyta, kad buhalterė I. A. tyčia būtų vedusi buhalterinę apskaitą, ar kad ji būtų turėjusi kokį nors interesą, taip apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir siekusi pasekmių, kad dėl jos veiksmų nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Priešingai, ji pastebėjusi faktinius ir dokumentinius likučių neatitikimus į tai sureagavo, tą informaciją perdavė įmonės vadovei, kurios pareiga buvo nedelsiant išsiaiškinti to priežastis. Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų žinojusi jog Todėl nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, jos atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį, be to atžvilgiu veiką kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo.
Dėl bausmės kaltinamajai A. Č.
Kaltinamosios A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę A. Č. atsižvelgiama į tai, kad ji praeityje neteista, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), savo veiksmais sukėlė pasekmes, dėl kurių jos vadovaujama bendrovė ne tik prarado turto, bet ir buvo padaryta žala visuomenei bei valstybei, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, pritariant jos dydžiui siūlomam prokuroro apeliaciniame skunde – 50 MGL (1883,00 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Prokuroro apeliacinį skundą A. Č. ( J.) atžvilgiu tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo A. Č. ( J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. Č. (J.) veiką perkvalifikuoti iš BK 223 straipsnio 1 dalies į BK 222 straipsnio 1 dalį ir A. Č. (J.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda.
Prokuroro apeliacinį skundą I. A. atžvilgiu, atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.